Palangos ligoninė: uždarymo vasaros viduryje pavyko išvengti, bet grėsmė neišnyko

Dana Lukauskienė,

Tamara Zaiceva

Viena pirmųjų šalyje į reformų sūkurį savo noru pasinėrusi Palangos ligoninė, tapusi Klaipėdos jūrininkų ligoninės departamentu, nenuilstamai teikia pagalbą ir palangiškiams, ir miesto svečiams. Nors liepos viduryje pavyko sustabdyti kurorto gydymo įstaigai grėsusį uždarymą dėl neva neatitikimų kai kuriems reikalavimams, tokia grėsmė niekur nedingo – jau lapkričio mėnesį įsigalios nauji reglamentai, kurie įstaigą ir vėl pakiš po išlikimo giljotina. „Dirbame visiškoje nežinioje“, - konstatavo Palangos departamento vadovė Laimutė Ežerinskienė.

Atostogas gelbėja medikai

Ar galėtume įsivaizduoti miestą, kuris vasaromis tampa visos Lietuvos sostine, o paslaugų sektorius pritraukia gausybę žmonių, be ligoninės? Tikriausiai ši mintis pasirodytų keistoka tiek palangiškiams, tiek poilsiautojams, mat kurortas, kuriame vasaromis atostogauja šimtai tūkstančių žmonių, be medikų pagalbos būtų nesaugus. Traumos, apsinuodijimai, nudegimai, įgėlimai, skendimai, paūmėjusios lėtinės ligos – nemalonūs poilsio palydovai, vejantys žmones į Palangos departamentą, kuris teikia stacionarines ir ambulatorines paslaugas ne tik 18 tūkst. nuolatinių Palangos gyventojų, bet ir į kurortą atvykstantiems poilsiautojams, kurių skaičius vasarą piko metu siekia iki 200 tūkst.

„Iš mūsų departamento visi radiologiniai vaizdai interneto pagalba sėkmingai keliauja į Klaipėdos jūrininkų ligoninę, kur bet kuriuo paros metu gaunami reikalingi atsakymai. Kam mums vietoje toks specialistas?“, - sako Palangos departamento vadovė L.Ežerinskienė. „V.P.“ nuotr.

Departamente įkurti ir veikia visi būtiniausi skyriai: Priėmimo-skubiosios pagalbos, Bendrosios terapijos su Intensyviosios terapijos poskyriu, Medicininės slaugos ir palaikomojo gydymo, Ambulatorinių konsultacijų skyriai, yra ir Maisto tarnyba. Departamente atliekamos echoskopijos, endoskopijos, echokardioskopijos, rentgeno ir laboratoriniai tyrimai. O kas bus, jei jų nebeliks?

Paslaugos visą parą

„Vasarą labai padidėja pacientų srautai. Štai žiemą Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje paslaugos suteikiamos maždaug 20 pacientų per dieną, šiltuoju sezono metu jų skaičius išauga iki 80. Įsivaizduokite, kokie krūviai. Priėmimo skyrius nenuilstamai dirba visą parą. Per metus teikiame pagalbą apie 12 tūkst. pacientų, pusei jų – vos per tris vasaros mėnesius. Pas mus lankosi ligoniai iš visos Lietuvos. Jie į medikus kreipiasi su savo bėdomis, ligomis, skausmais. O jei būtume uždaryti, kas operatyviai, greitai ir kokybiškai suteiks pagalbą tokiems didžiuliams ligonių srautams, ypač vasarą?“, – kalbėdama apie poilsio sezoną ženkliai padidėjančius darbo krūvius akcentavo Palangos departamento vadovė L.Ežerinskienė.

„Mūsų ligoninėje pastaruoju metu atlikta nemažai planinių patikrinimų, lankėsi ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Palangos departamente dirba profesionalūs gydytojai, kuriems svarbus kiekvienas ligonis, nepriklausomai nuo to, ar jis vietinis, ar atvykęs. Štai šios vasaros niuansai: moteris iš Vilniaus atvykusi į Palangą pasakojo, jog ligoninės laukiamajame Vilniuje išsėdėjo 4 valandas, bet chirurgo pagalbos nesulaukė. Ji ten nebuvo priimta, nes baigėsi gydytojo darbo valandos. Atvykusi pas mus tikino, kad jai būtina atlikti punkciją. Kai kuriems poilsiautojams, nežinantiems savo negalavimų priežasties, diagnozuojame sunkiausias ligas, tarp jų net onkologines. Pas mus teikiamos tokios paslaugos, kurių Pirminės sveikatos priežiūros centrai negalėtų užtikrinti visą parą“, – kalbėjo ligoninės padalinio vadovė.

Veiklą žlugdo reikalavimai

Didelę patirtį turinčiai ligoninei ir visam kurortui netikėta linkme situacija pasisuko tuomet, kai Valstybinė akreditavimo Sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VASPVT) nusprendė patikrinti, kaip Palangos ligoninėje paisoma sveikatos apsaugos ministro įsakymų (šiuo atveju 2005, 2007 ir 2015 m.), ir ne šiaip paisoma – tikrinta, ar jie vykdomi tiesiog paraidžiui. Patikrinimo metu VASPVT pareikalavo, kad Palangos departamentas pateiktų informaciją, kaip gydytojai radiologai užtikrina antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos-radiologijos (rentgeno diagnostikos) paslaugų teikimą ne mažiau kaip 7 val. per parą 7 dienas per savaitę. VASPVT pareikalavo, kad įstaiga pateiktų birželio mėnesio darbo apskaitos žiniaraščius, įrodančius, kad gydytojai radiologai dirbo būtent tiek laiko. Taip pat tikrintojai nurodė pažeidimus teikiant laboratorinės diagnostikos paslaugas – visi laboratoriniai tyrimai bei laboratorinė diagnostika visą parą turi būti atliekama dalyvaujant ne tik laborantei, bet ir medicinos biologui. Be to, VASPVT nurodė, kad Palangos departamente galimai netinkamai teikiamos stacionarios echoskopijos ir endoskopijos paslaugos.

Jei departamentas būtų negalėjęs dokumentaliai įrodyti nesant pažeidimų ir nepašalintų tikrintojų aptiktų trūkumų, nuo liepos 21 dienos ketinta sustabdyti gydymo įstaigos veiklos licenciją, o tai praktiškai reikštų visiems palangiškiams ir miesto svečiams gyvybiškai svarbios ligoninės uždarymą.

Stipri motininė bazė

L. Ežerinskienei šie reikalavimai atrodo nesuvokiami. Dar prieš 15 metų Lietuvoje prasidėjus mažųjų ligoninių naikinimo vajui, Palanga viena pirmųjų šalyje pati ėmėsi iniciatyvos reformuotis ir pasiprašė būti prijungiama prie stambios Klaipėdos jūrininkų ligoninės. Taip palangiškiai tapo pastarosios gydymo įstaigos departamentu, kitaip tariant, kitame mieste veikiančiu padaliniu su tam tikromis medicininėmis paslaugomis.

„Mes pirmiejineverčiami ieškojome pagalbos, atsiliepėme į ministro raginimą jungtis ir 2003 m. gruodį prisijungėme prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės. Pirmieji pradėjom mažinti skyrius, atsisakėme nerentabilių paslaugų: panaikinti ginekologijos, chirurgijos, vėliau ir pediatrijos skyriai. Liko toks modelis: Priėmimo-skubiosios pagalbos, 15 lovų Bendrosios terapijos skyrius su 3 lovų Intensyviosios terapijos poskyriu, Medicininės slaugos ir palaikomojo gydymo, Ambulatorinių konsultacijų skyriai. Kurortiniam miestui, mūsų garbaus amžiaus pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, šie skyriai yra būtini. Juk Klaipėdoje jų niekas taip pat nelaukia. Jei greitoji ir išveža į uostamiesčio ligonines, dalis pacientų grąžinami atgal gydytis pagal gyvenamąją vietą“, – kalbėjo medikė.

„Visą laiką žinojome, kad mes esame ne savarankiška, o dukterinė gydymo įstaiga, prisijungusi prie didelės tretinio lygio ligoninės, kuri turi visus specialistus, atitinka visus reikalavimus. Tad dabar mums keliami reikalavimai atrodo gerokai pertekliniai. Mes esame Klaipėdos jūrininkų ligoninės dalis, bet vykdant įstaigos akreditaciją ir licencijavimą mums taikomi tokie pat reikalavimai, kaip visiškai savarankiškai dirbančioms antrinio lygio gydymo įstaigoms“, – stebėjosi ilgametė gydytoja L.Ežerinskienė.

Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus pastangomis, kuris suskubo pagalbos ieškoti Vyriausybėje, kreipėsi ir į Premjerą Saulių Skvernelį, ir į Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, ligoninės licencija pratęsta, deja, bet ligoninėje dirbantys specialistai vis dar nėra garantuoti dėl savo ateities.

Reikalauja papildomų specialistų

Liepos viduryje Vyriausybėje vykusio pasitarimo metu ir Palangos meras Š.Vaitkus, ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius Jonas Sąlyga, ir L.Ežerinskienė bandė išaiškinti situacijos absurdiškumą. Daug kas suprato, kad turėtų būti sukurta normatyvinių aktų bazė tokioms prijungtoms ligoninėms, kurios turi stiprią motininę bazę.

„Iš mūsų departamento visi radiologiniai vaizdai interneto pagalba sėkmingai keliauja į Klaipėdos jūrininkų ligoninę, kur bet kuriuo paros metu gaunami reikalingi atsakymai. Kam mums vietoje toks specialistas? Nelogiški ir galimai pertekliniai reikalavimai yra ir laboratorinių tyrimų paslaugų srityje. Neva laborantas vienas negali atlikti tyrimų, reikalaujama, kad kartu būtų ir medicinos biologas Ar reikalingas antrasis žmogus tam, kad laborantė mėginius su tyrimais įdėtų į specialų aparatą ir šis automatizuotai pateiktų visus reikalingus nesudėtingo tyrimo atsakymus? Išlaikyti dar vieną žmogų vien tam, kad jie kartu pažiūrėtų, kaip mašina spausdina atsakymą – tai tiesiog lėšų švaistymas, be to, šalyje nėra parengta tiek specialistų, kad rastum penkis ir jie galėtų darbuotis be pertraukų visą parą“, – kalbėjo Palangos departamento vadovė. Ji akcentavo, kad medicinos biologai reikalingi didelėse klinikose, kur daromi sudėtingi tyrimai – nustatomos kraujo grupės ir rezusų faktoriai, tiriami citologiniai mėginiai. Tokios paslaugos Palangoje neteikiamos.

Kalbėdama apie Akreditacijos tarnybos nurodymą kurorto ligoninėje turėti visą parą budinčius echoskopijos ir endoskopijos specialistus, kaip tai numatoma normatyviniuose aktuose, gydytoja teigė, jog, jos manymu, toks reikalavimas taip pat yra gerokai perteklinis. Ji paaiškino, jog, tarkime, endoskopijos specialistas visą parą reikalingas tais atvejais, jei pacientui prasidėtų vidinis kraujavimas iš virškinamojo trakto. Jį būtina stabdyti.

„Leidžiama, kad tokios srities medikai budėtų ir namuose, o, esant reikalui, gydymo įstaigoje atsirastų per pusvalandį. Anksčiau mes savo ligonius veždavome į Jūrininkų ligoninę, o dabar yra paskirtas budintis automobilis ir tokį specialistą galime išsikviesti iš Klaipėdos bet kuriuo paros metu. Toks specialistas Palangoje buvo reikalingas gal 2 ar 3 kartus per metus, ir dėl to mums išlaikyti savarankišką echoskopijos ir endoskopijos brigadą būtų nesuprantama“, – sakė L.Ežerinskienė.

Trikdo neaiškumas dėl ateities

„Mes nuolatos tobulėjame ir konsultuojamės su Klaipėdos jūrininkų ligoninės specialistais. Kai kuriais atvejaisPriėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus gydytojai, įvertinę paciento būklę ir matydami, kad bus reikalingi kiti papildomi sudėtingesni tyrimai, pacientą iškart veža į Klaipėdą“, – apie savo darbo specifiką pasakojo L.Ežerinskienė.

Tačiau lapkričio mėnesį keičiasi reanimacijos-intensyvios terapijos paslaugų teikimo suaugusiesiems sąlygų ir tvarkos aprašo reikalavimai, juose nurodyta: „Įstaigos, teikiančios reanimacijos paslaugas, privalo pačios tuo pačiu veiklos adresu teikti laboratorinės diagnostikos paslaugą ir užtikrinti jas nedelsiant“. Jau yra naujas ministro įsakymas, kad nuo lapkričio 1 dienos kai kurie tyrimai privalės būti atliekami tuo pačiu adresu,išvardintas visas tyrimų spektras. „Nebežinau, kaip bus po lapkričio pirmos dienos. Visoms ligoninėms atsiranda ribinė situacija, išlikimas su klaustuku“, – nuogąstaudama dėl ligoninės ateities pasakojo L. Ežerinskienė.