Dana Lukauskienė
Sakoma, mūsų gyvenime stebuklų nebūna. O štai praėjusį sekmadienį nutiko neįtikėtinas dalykas: vos per kelias minutes pradingo gelžbetoninis tiltas per Rąžės upę, kuris nuo seno jungė Žiogupės gatvę su Vėžių gatvės kvartalu. Kas šventą dieną galėjo nugvelbti taip reikalingą gyventojams tiltą?
Sugrįžti nebegalėjo
Vagysčių būna įvairių, tačiau tai, kad ilgapirščiai kėsintųsi į tiltą, ko gero, retas atvejis. Pirmadienio rytą redakciją pasiekė žinia, jog Žiogupės gatvės gyventojai prarado taip visiems reikalingą tiltą, kuris jungė du Rąžės upės krantus. Gelžbetoninis tiltas buvo tvarkingas, patogus pereiti iš vienos upės kranto į kitą, su atraminiais turėklais. Kaip pasakoja misto Tarybos narys Eimutis Židanavičius, į kurį kreipėsi vietos gyventojai, žmonės sekmadienio rytą tiltu dar keliavo į „Maximos“ prekybos centrą. Deja, apsiprekinę namo pareiti tuo pačiu taku jau nebegalėjo.
2012-aisiais metais tiltas užfiksuotas Google žemėlapiuose. Jame aiškiai matosi ir turėklai
Daug neatsakytų klausimų
Susisiekę su UAB „Palangos komunalinis ūkis“ vadovu Gediminu Valinevičiumi, pabandėme išsiaiškinti, gal šis tiltas nukeltas tikslingai, gal trukdė naujai statomiems namams tvarkyti aplinką, o gal reikėjo tam tikro remonto? Bnedrovės vadovas patikino, kad tikrai ne. PasakG. Valinevičiaus, šis tiltas nėra UAB „Palangos komunalinis ūkis“ turtas, tad įmonė už jo saugojimą nesanti atsakinga. Dėl remonto ar priežiūros į komunalininkus taip pat niekas nesikreipė.
Vadovui sunku buvo patikėti, kad kažkas galėtų gelžbetoninę konstrukciją nugvelbti, mat, pasak specialisto, vienas žmogus to nepadarytų, tam reikalingas kranas. Šalia tilto vyksta statybos, tikėtina kad jo nukėlimą galėję matyti statybininkai. Deja, pakalbinti darbininkai tikino sekmadieniais nedirbantys, tad nieko apie dingusį daiktą nežinantys. Vietos gyventojai taip pat nieko nematę. Žmonės spėlioja, gal tiltą bus nukėlę daugiabučio statytojai, kurie tvarkė aplinką, gal jie nenorėjo, jog kaimynai sodinamą veją tryptų?
Sekmadienį dingo Žiogupės g. su Vėžių kvartalu jungęs tiltas. „V.P.“ nuotr.
„Įsivaizduokit, kokie dalykai pradeda aiškėti, kad Savivaldybės turtas galimai nėra inventorizuotas, nėra apskaitytas. Dvidešimt metų stovi apleistas statinys, niekas nežino, kam jis priklauso, niekas tuo turtu nesirūpina. O ką veikia Savivaldybės Ūkio ir turto skyrius, kiek per visą Palangą tokių tiltelių ar tiltelių neapskaityta? Mano duomenimis, vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas jau išsiuntė policijai prašymą pradėti tyrimą dėl dingusio tilto. Jei statinys yra valstybinėje žemėje, kokią teisę turi kažkas jį paimti?“, - kalbėjo miesto Tarybos narys E.Židanavičius.
Tiltas ar perdengimas?
Pasak Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojo Rimanto Antano Mikalkėno, dingo ne tiltas, o dar iš sovietmečio laikų išlikęs perdengimas. Šis objektas nėra užfiksuotas nei UAB „Palangos komunalinis ūkis“, nei Savivaldybės balanse. Juolab ir miesto planuose šioje vietoje perėjimo zonos nėra, jokio praėjimo čia nenumatyta. Šis, niekam nepriklausantis objektas, daugelį metų ėjo per privatų sklypą, kuris šiuo metu apleistas, tačiau ilgainiui žemės savininkai gali nebenorėti leisti per jų valdas vaikščioti visiems. Anot pašnekovo, šioje teritorijoje daugelį metų yra buvę UAB „Palangos komunalinis ūkis“ priklausantys šiltnamiai, stovėjusios kelios sodybos.
„Pastaruoju metu šiuo perdengimu naudojosi vietos gyventojai, jie trumpesniu keliuku eidavo į „Maximos“ prekybos centrą. Šioje vietoje jo visai būti neturėjo, nelabai gražu per privačią žemę vaikščioti. Tačiau, kaip galima be Savivaldybės žinios nukėlinėti tokį objektą? Tai savivaliavimas, savavališki veiksmai negalimi. Kas šį tiltą nukėlė, kol kas aiškinamasi, o Savivaldybės teisininkai netgi kreipėsi į Policijos pareigūnus. Ši gelžbetoninė plokštė nėra strateginis miesto objektas, šiuo metu Savivaldybei labiausiai rūpi pagrindinį kelią sutvarkyti, kad gyventojai galėtų ne per svetimas valdas, pievas ir pelkynus vaikščioti, o pasiekti savo namus saugiai, atnaujintais asfaltuotais takais“, – kalbėjo vicemeras.
Reglamentuoja įstatymas
Bešeimininkių statinių tvarkymą reglamentuoja 2004 m gegužės 24 nr. 634 LR Vyriausybės nutarimas „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“, kuriame teigiama, jog : „Bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Bešeimininkis daiktas perimamas surašant mokesčių inspekcijos ar kitos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytos institucijos nustatytos formos turto apskaitos dokumentą. Savivaldybės, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui pritarus, gali apskaityti joms reikalingus viešojo naudojimo, administracinius ir gyvenamuosius statinius“.
