Vytautė Merkytė,
www.DELFI.lt
Vedini navigacijos pasiekiame savo tikslą ir šiek tiek sutrinkame: ieškojome bene garsiausios Kretingos rūbų parduotuvės, tačiau atvykome prie laukuose stovinčio pastato, kurį geriausiai apibūdintų žodis „angaras“. Sėdime automobilyje ir galvojame, ką daryti, o į kiemą vis įsuka automobiliai ir jų keleiviai patraukia į pastato vidų. Suprantame, kad radome, ko ieškojome – Kretingos „Akropoliu“ vadinamą „Saivą“.
Sveiki atvykę į Kretingos „Akropolį“
Čia mus atviliojo drąsi reklama, kurioje teigiama, kad čia už 15 eurų galima apsirengti nuo galvos iki kojų. Pasirodo, tokių smalsuolių čia pilna: didžioji dalis kalbintų klientų tikino, kad atvyko čia įsitikinti, ar reklamoje perskaityti teiginiai – tiesa.
Įėjus į vidų akys raibsta nuo rūbų ir jų spalvų gausybės. Iškart prisistato „Saivos“ savininkė Kristina Puškorienė ir jos dvi dukros Agota ir Gabrielė.
© DELFI / Kiril Čachovskij
„Tai šeimos verslas. Visa šeima čia sukasi. Ir dukrų vyrai, ir mano vyras. Bet turime ir kitų darbuotojų“, – puola pasakoti Kristina. „Saivoje“ iš viso dirba 13 žmonių. Pamačius parduotuvės dydį tai visai nekelia nuostabos.
Kristinos traukti už liežuvio nereikia, moteris iškart pradeda pasakoti, kad prekyba jau užsiima 20 metų. Esą įgytą patirtį ji panaudojo prieš 5 metus atidarydama savo parduotuvę. „Nusprendėme padaryti iššūkį kitoms parduotuvėms ir leisti žmonėms apsipirkti už prieinamas kainas, pagal mūsų lietuviškus atlyginimus. Žmonėms nereikia eiti į padėvėtų rūbų parduotuves, jie gali pasipuošti naujais rūbais nuo galvos iki kojų“, – pasakoja Kristina.
© DELFI / Kiril Čachovskij
Aplink mus vien tik rūbai ir Kristina juokdamasi sako, kad čia apsilankantys žmonės parduotuvę vadina Kretingos „Akropoliu“. Toks apibūdinimas esą verčia šypsotis.
Kol mes šnekučiuojamės, į parduotuvę toliau traukia žmonės. Pasiteirauju Kristinos, kodėl jų čia tiek daug. „Mes galime aprengti visą giminę. Džinsai, marškinėliai ir sportbačiai – tai pas mus galima nusipirkti ir už 15 eurų. Už tokią sumą gali būti tvarkingas“, – su pasididžiavimu atsako ji ir parodo skirtingus moteriškus rūbus, kurių kainos nesiekia 7 eurų.
© DELFI / Kiril Čachovskij
Aišku, sako Kristina – kiek žmonių, tiek ir nuomonių. „Bet dauguma žmonių lieka patenkinti“, – sako pašnekovė.
Kristina tikina, kad taip yra todėl, jog svarbiausia kaina, o tik antroje vietoje – kokybė. „Kojinės kainuoja nuo 19 centų. Juk neilgai jas nešioji, o po to išmeti“, – tvirtina verslininkė.
© DELFI / Kiril Čachovskij
„Drabužių kainų kelti nereikia. Žmonės neįperka. Noriu, kad žmonės pirktų naujus rūbus. Lietuvoje atrodo, kad kainos neadekvačiai pakeltos. Mūsų tikslas, kad žmonės galėtų sau leisti apsipirkti Lietuvoje, o ne sakytų, kad važiuojame į Lenkiją, ten viskas pigiau. Tai lenkų reklaminis šūkis. Nieko ten taip pigiai nėra. Viskas yra kaip visur ir mes galime konkuruoti su lenkais“, – įsitikinusi ji. Esą į jos parduotuvę važiuoja ir žmonės ir Estijos bei Latvijos.
Jei esi Lietuvoje: tau sekasi gerai
Paprašome jos, kad parodytų savo brangiausius rūbus. Pasirodo, tai lininės tunikos, kurios kainuoja 21 eurą. „Visi žinome, kokios yra kainos. Palangos J. Basanavičiaus gatvėje, tokios tunikos kainuoja 110 eurų. Sakykime, kad jos nėra identiškos, bet labai panašios. Kita etiketė“, – pritildytu balsu sako moteris.
© DELFI / Kiril Čachovskij
Anot jos, populiariausia prekė – turkiški medvilniniai marškinėliai po 2,5 eurų. „Kavinėje kepsnys kainuoja 7 eurus o pas mus tunika 5 eurai. Valgai ir pinigų nėra, o tuniką nešioji, ne nuogas vaikštai“, – šypteli Kristina. Verslininkė tikina, kad marškinėliai dėvisi gerai. Tačiau tokį teiginį paneigti ar patvirtinti galėtume tik juos panešioję.
Moteris sutinka, kad kai kurie rūbai galbūt nėra patys madingiausi, tačiau jos nuomone, žmogus turi atrodyti tvarkingai. „Nesame kažkoks stileivų kraštas. Paprastuose miesteliuose, žmonės rengiasi paprastai.“, – įsitikinusi verslininkė.
© DELFI / Kiril Čachovskij
Rūbus, sako ji, veža vos ne iš visos Europos. „Bet tos vėliavos čia buvo nuo seno. Sunku jas nukelti. Todėl, jei kas apie jas paklausia, sakau, kad vežame rūbus iš viso pasaulio“, – juokiasi ji.
Nuosavą verslą, anot jos, nėra lengva turėti. Moteris tikina, kad tuomet esi už viską atsakingas: nuo darbuotojų iki paskutinių prekių išpardavimo. „Bet verslas sekasi mums gerai. Mes Žemaitijoje dabar taip sakome: jei esi Lietuvoje, tai reiškia, tau viskas gerai“, – tikina kretingiškė.
© DELFI / Kiril Čachovskij
Anot jos, kai kurie žmonės pyksta, kad nėra galimybės pasimatuoti rūbų, tačiau verslininkė turi gerą atsakymą kritikams. „Jei turėsime kabinas, tada teks samdyti daugiau darbuotojų ir kils drabužių kainos. Skatinu žmones likti gyventi Lietuvoje. Beveik visų darbuotojų vyrai – dirba užsienyje.
Kretinga yra fantastiškas miestas. Yra gausybė vietų, kur žmogus gali dirbti, jei tik nori. Tik nereikia kelti kainų ir žmonės čia liks“, – šypteli Kristina.