Dana Lukauskienė
Vieni palangiškiai po balkonais užsiima žemės ūkio veikla, augina bulves, burokus ar kitas žemės ūkio gėrybes, tręšia jas mėšlu ir visai nesvarbu, kad į kaimynų langus kyla musių tuntai, o kiti – ištisus priestatus susikonstruoja. Ar tai saugu, ar nepažeidžia namo konstrukcijų – teiraujasi jų kaimynai? Taip atsitiko ir Medvalakio gatvėje, kur, anot pasipiktinusių kaimynų, „keistoki bunkeriai“ po balkonais dygsta.
Užkariauti po balkonu esančia žemę
Gražinti, puoselėti ir tvarkyti savo aplinką nori visi, o kurorte – tai ypač svarbu. Vietiniai žmonėsneretai vasaromis patys persikelia į sodus, garažus, ar kitokias nelabai patogias gyventi erdves, neretas savo gyvenamą būstą išnuomoja. Juk kiekvieną vasarą į Palangą suplūsta visa Lietuva, ir mažas miestelis tampa vasarotojų sostine. Už būsto nuomą surinkti pinigėliai – padeda prisidurti prie pragyvenimo žiemą. Be abejo, yra žmonių, kurie rūpindamiesi namo estetika augina gėles, tvarko, gražina aplinką, tačiau yra ir tokių, kurie nepaisydami nieko – įveisia po kaimynų langais „ūkius“. „Įdomiausia tai, kad daugiabučiuose gyvenantieji bando išnaudoti kiekvieną žemės lopinėlį ir lyg kokie Amerikos užkariautojai stengiasi užgrobti net bendro naudojimo žemę – po daugiabučio balkonu. Be jokių leidimų, kaimynų sutikimo, pradeda statytis įvairius priestatus.Įstatymai ir bendros taisyklės jiems nė motais – jei aš pirmas pasistačiau „bunkerį“, tai palei namą esanti žemė mano. O ar tai legalu? Kokią atsakomybę užtraukia nelegalios statybos?“ – teiravosi, nebegalėdama pakęsti aplink namą vis dygstančių „bunkerių“ mūsų skaitytoja B.G.
Kodėl niekas nekreipia dėmesio?
Pašnekovę labai įžeidė nevienodi standartai, mat ji pasakojo menanti laikus, kuomet pati norėjo įsistiklinti balkoną. Kone kryžiaus kelius teko nueiti: reikėjo parengti projektą, jį derinti su miesto architektais, gauti namą administruojančios bendrovės sutikimą, derinti su Savivaldybe. Moteris elgėsi pagal taisykles, o dabar jai nesuprantama, kodėl niekas nekreipia dėmesio į kaimynų statybas. Naujai sutvarkytas namo fasadas, kurio išorę puošia akmens masės plytelės, pamažu tampa Medvalakio gatvės daugiabučiu, apstatytu nelegaliais, anot kaimynystėje gyvenančios moters, „bunkeriais“.
Palangiškė pati kreipėsi į statybos inspekciją, gavo išsamų paaiškinimą, jog statyba nelegali, tačiau tuo viskas ir baigėsi. Bunkeriai tebestovi, o šalia jų vis daugėja ir naujų. „Įsivaizduokite, kokios konstrukcijos gręžiamos, o kas bus, jei pažeis namo fasadą, nubyrės naujai užkabintos plytelės, kas atsakys? Nejau mes, daugiabučio gyventojai, vėl iš savo kišenės mesimės, kad naują fasadą tvarkytume? Kaip galima gręžioti namo sienas ir tokias masyvias konstrukcijas į jas tvirtinti be jokių leidimų?“, – ironizavo pašnekovė, kuriai svarbiausia, jog nenubirtų namo fasado plytelės, į kurias be gailesčio gręžiamos papildomos nelegalios konstrukcijos.
„Jei iki šiol niekas nieko nedaro, ar nebus taip, kad tuos statinius pasistatę kaimynai atgaline data statybų leidimus gaus?“ – svarstė Medvalakio gatvės gyventoja B.G.
Nebėra ribų
Pašnekovė kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos su prašymu stabdyti šią veiklą. Ji prašė, kad laiku būtų sustabdytos statybos prie daugiabučių Medvalakio 12 ir 12A. Moteris inspektoriams argumentavo, jog liepą pradėta naujo „bunkerio“, kurio plotas apie 20 kvadratinių metrų, statyba skubiai vykdoma. Anot skaitytojos, žemė, palei daugiabučius bendra, mokesčius už ją moka visi kaimynai, Savivaldybė tokiems statiniams leidimų taip pat nedavė. O viena iš namo gyventojų, tvirtindama „bunkerio“ stogą, gadino pastato fasado plyteles.
B.G. atviravo, jog žema tvorelė niekam netrukdo, tegu ji būna, bet palei namus auga penkios nelegalios terasos, kurios atrodo lyg padėklai ir trys būdelės. „Kaimynams nebėra ribų, negana to, kad žemę užgrobia, o susikonstravę tokius statinius dar ir šunis juose laiko, lodina. Man labai svarbi namo estetika, juk ir namuose šluotų ar kibirų kambario centre nelaikome, o tos būdelės namui grožio neprideda. Beje, jei vienas liks nenubaustas, kur garantija, kad namas jais neapaugs?“, – kalbėjo Medvalakio gatvės gyventoja B.G.
Įpareigota pašalinti
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos Inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, įvertinęs priestatų teisėtumą, pateikė tokias išvadas: „Klaipėdos departamentas, naudodamasis statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“, nustatė, kad Palangos savivaldybės administracija neišdavė statybos leidimo adresu Medvalakio gatvė 12 A“.
Dar birželio 26 dieną Klaipėdos departamento darbuotojai tikrino statybas, šiame patikrinime dalyvavo irMedvalakio g. 12 A buto gyventoja, savininkė. Specialistai nustatė, kad ties jai priklausančiu butu auga 17,94 kvadratinių metrų priestatas. Jo grindys dengtos lentomis, pastatytas karkasas, dengiamas skaidraus plastiko stogas. Inspektoriai radinį priskyrė I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Statytojai surašytas aktas ir privalomasis nurodymas nutraukti darbus bei pašalinti savavališkos statybos padarinius. Bet, pasak mūsų pašnekovės, kaimynystėje gyvenančios B.G., statiniai vis dar nepašalinti. Mūsų skaitytoja nesupranta - nejau taip lengvabūdiškai galima nepaisyti įpareigojimų?
Buvo numatytos terasos
Pasak šį namą administruojančios bendrovės UAB „Jūros būstas“ vadovo Edgaro Vyganto, statybos vystytojas, projektuodamas namą, buvo numatęs pirmojo aukšto gyventojams leisti statytis terasas, bet be jokių stogelių. Gyventoja nukrypo nuo projekto sprendinių, jei ji nebuvo suderinusi papildomo projekto, gavusi kaimynų sutikimo, turės pašalinti savavališkos statybos padarinius. Į išreikštą kaimynų nuogąstavimą, ar neatsitiks taip, kad ji šiuos statinius įteisins atgaline data, E.Vygantas tikino, kad tokios praktikos dar nėra buvę.
„Nors pats situacijos nemačiau, tačiau tikėtina, kad galėjo būti pažeistas namo fasadas, jei buvo įgręžtas ir tvirtintas stogas. Šio namo projektas yra labai geras, manau, kad gręžimo žymių plytelėse neliks tik tuo atveju, jei bus pakeistos sugręžiotos. Tad į pradinę padėtį namo fasadą atstatyti galės pakankamai nesudėtingai, tik reikės pasistengti surasti panašaus ar tokio pat atspalvio plyteles. Fasadą gręžioti galima tik su bendraturčių sutikimu. Statybos inspektoriai nurodė tam tikrą terminą, per kurį moteris turės likviduoti šias statybas“, - kalbėjo UAB „Jūros būstas“ vadovas.
Statė negalę turinčiam vyrui
Susisiekėme ir su Medvalakio g. 12 A buto gyventoja. Pasirodo, čia gyvena vieniša našlė Zita Paulauskienė. Mes pasiteiravome, ką moteris ketina daryti su terasa, kuri jau buvo nudažyta panašia į namo fasadą spalva, uždengtas stogas. Estetinis vaizdas tvarkingas, „bunkerio“ nepriminė, tačiau stogas tikrai pritvirtintas prie namo fasado. Radome ponią Zitą kaip tik terasoje besitvarkančią, kažką šveičiančią, šeimininkaujančią. Ji maloniai sutiko mums papasakoti savo rūpesčius. „Mano vyras sunkai sirgo, jis nepavaikščiojo. Norėjome pasistatyti terasą, kad ligonis galėtų saulėje pasėdėti. Jis buvo rūkantis, dažnai norėdavo parūkyti, o į lauką išeiti nebeįstengė. Juk namo laiptinė invalidams nepritaikyta. Terasa mūsų šeimaibuvo tiesiog būtina. Gaila, bet jis jau nebesuspėjo jos pamatyti, šių metų vasarį užgeso jo gyvybė“, – pasakojo terasos savininkė Zita Paulauskienė. Anot pašnekovės, nė vienam kaimynui iki šiol ši terasa netrukdžiusi, visi, kas ateina, giria.
Misija – neįmanoma
Z.Paulauskienė pasakojo prisiminusi laikus, kuomet viršutiniuose aukštuose gyvenę kaimynai, kėlę įkurtuves, tuomet nukritusios nuorūkos pradeginusios medines terasos grindis, tačiau ji anuomet nepykusi, juk įkurtuvės nedažnos, galima ir pakentėti. Moteris atviravo, kad kaimynai ir gėles laisto, ir skalbinius džiauna, o drėgmė – vis į pirmąjį aukštą, į jų medinę terasą subėga. Ji pasakojo: „Su vyru nieko niekam nesakę patys nusprendėme stogą pasistatyti. O daryti norėjom stabiliai, visam gyvenimui. Stengėmės, kad gražiai atrodytų, žmoniškai būtų padaryta. Dabar nusidažiau terasą, parinkau dažus, kurie atitiktų namo fasado spalvą. Leidimas pirmojo aukšto gyventojams statyti terasą buvo pačiame namo projekte numatytas, tik va dėl stogo - iš nežinojimo pažeidėme. Norėjau, kad patogu visiems būtų, ligonis vyras saulę pamatytų, o ir nuorūkos ant galvos nekristų. Bandžiau viską daryti legaliai, bet Palanga – poilsiautojų sostinė, žmonės čia labai užimti, dalis butų parduodama, kituose apsistoja nuomininkai, savininkai išvykę. Surinkti kaimynų sutikimą liudijančius parašus ar surasti kaimynus namie – tikras iššūkis, misija beveik neįmanoma“.
Bando rinkti parašus
Pašnekovė atviravo, kad terasa kainavo 1900 eurų, jai, pensininkei, tai didžiuliai pinigai. „Pabandysiu rinkt parašus, va, jau vieną gavau“, – rodė pradėtą pildyti lapą senjorė. Ji atviravo, kad baudą už statybų pažeidimus jau sumokėjo.
„Mes į daugiabutį atsikėlėm iš nuosavo namo, kuriame nuolat savo aplinką tvarkydavome, o ir vyras anuomet labai gerą atmintį turėjęs, be galo darbštus buvęs. Jis nuolat kartodavo, kad nieko nėra neįmanoma, tik tinginystė mums trukdo pasiekti tikslų. O ir kai kurie kaimynai į terasą ir dabar užsuka, kartu kavą geriame, bendraujame. Nejau, atsigėrę kavos, skųsti manęs bėga? Visi, kas pas mane apsilanko, terasą giria, džiaugiasi. Jei specialistai leis įteisinti – bandysiu. Tik nelabai žinau, nuo ko pradėti, o jei nepavyks – nupjausiu stogą ir iš jo šiltnamį pasistatysiu. Dabar norėčiau surinkti kaimynų parašus, o vėliau galėsiu užsisakyti projektą, kurį reikės su Savivaldybe derinti. Visą gyvenimą stengiuosi gyventi ramiai, niekam netrukdyti. O ir viena gyvendama, kiek aš triukšmo galiu sukelti? Būna, kad broliai, seserys mane aplanko, o ir prigirdžiu gerai, televizorių žiūriu ne per garsiai, nežinau, kam užkliuvome. Gaila, kad vasario 2 Anapilin iškeliavęs mano vyras nebespės terasa pasidžiaugti“, – kalbėjo Z. Paulauskienė.
Terminas – iki sausio 3 d.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė viešiesiems ryšiams Ligita Luščiauskaitė;
- Palangiškei surašytas privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki ateinančių metų sausio 3 d. Vadovaujantis teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu, statytojas gali prašyti terminą pratęsti 3 mėn., jei pradeda vykdyti savavališkos statybos įteisinimo procedūras. Taip pat yra galimybė skųsti specialistų sprendimą.
Žemės sklypo bendraturčiai, norėdami racionaliai išnaudoti jiems priklausantį sklypą ir išvengti galimų tarpusavio ginčų, turi galimybę nustatyti jo naudojimo tvarką, aiškias dalių ribas. Rengiant naudojimosi sklypu planą būtina numatyti, kad kiekvienas naudotojas turėtų priėjimą (privažiavimą) prie savo sklypo dalies, jam priklausančių statinių ir galėtų tinkamai nekliudomas vykdyti ūkinę veiklą. Tuo atveju, kai žemės sklypo bendraturčiai neturi nusistatę naudojimosi tvarkos, juo yra naudojamasi bendrai.
Statybą leidžiantys dokumentai neišduodami atgaline data.
Jeigu asmuo, kuriam įteikiamas privalomasis nurodymas, įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, per nustatytą terminą neįvykdė reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis.
