Rusijos pavėžėjimo įmonei pradėjus darbą Lietuvoje – baimė dėl mūsų saugumo S. Skvernelis siūlo nesinaudoti „Yandex. Taxi“ programėle Į Lietuvą žengusi rusiško kapitalo pavėžėjimo bendrovė „Yandex. Taxi“ sukėlė tikrą ažiotažą. Institucijos dėl duomenų apsaugos siūlo nesinaudoti šios įmonės paslaugomis, o TV3 redakciją pasiekė istorija, kad net ir nesinaudojant, lietuvio duomenys kažkaip atsidūrė „Yandex. Taxi“ rankose.
TV3 redakciją pasiekė Juozo (vardas pakeistas skaitytojo prašymu) istorija. Jis pasakoja, kad liepos mėnesio pradžioje vyko į kino festivalį Odesoje, Ukrainoje. Į šį renginį bilietus nusprendė pirkti internetu – transakcija pavyko, bilietai gulėjo kišenėje. Prieš išskrendant, savo SEB internetinės bankininkystės paskyroje jis pamatė, kad iš viso atlikta 11 pavedimų iš jo sąskaitos į „Yandex. Taxi“ būstinę Amsterdame. Iš redakcijai perduotų sąskaitos išrašų matyti, kad iš viso nuo sąskaitos nuskaityta buvo 96,03 eurai. Visi pavedimai atlikti tą pačią dieną – liepos septintąją.
Keisčiausia šioje istorijoje tai, kad Juozas tvirtina nieko bendro su „Yandex. Taxi“ neturintis, nei naudojęsis, nei programėlę siuntęsis. Vyras įtaria, kad jo duomenys šiai bendrovei pateko perkant minėtus bilietus į festivalį.
„Tas bilietų pirkimas į kino festivalį internetu ir buvo tikriausiai, nes daugiau sąsajų nėra. Programėlės neparsisiųsta, paslaugomis niekada nesinaudota. Nieko bendro nėra. Prieš išvažiuojant pamačiau, kad rezervacijoje beveik 100 eurų ir po kelių dienų nuskaityti pinigai. Parašiau bankui pretenziją, bankas geranoriškai sureagavo ir per du kartus grąžino pinigus“, – pasakojama.
„Yandex. Taxi“ neneigia tokių atvejų
Bendrovės komunikacijos vadovė Natalija Žuravliova komentare raštu tv3.lt tvirtino, kad pati bendrovė „Yandex. Taxi“ niekada nerenka informacijos iš trečiųjų šalių apie vartotojus. Pasak jos, toks kenksmingas kreditinių kortelių duomenų panaudojimas yra paplitęs visame pasaulyje, naudojantis bet kokiomis internetinėmis paslaugomis.
„Pavyzdžiui, yra naujausios žinios apie tai, kad didžiulė organizuota elektroninių nusikaltimų grupuotė atliko masines internetines apgavystes Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse.
Mūsų didžiausias prioritetas – duomenų apsauga. Norint apsaugoti duomenis nuo kenkėjiško panaudojimo, įmonės įdiegia anti sukčiavimo sistemas. Tokias turime ir mes, tačiau negalime atskleisti apie jas detalių dėl suprantamų priežasčių. Esame visada pasiruošę padėti vietinei policijai narpliojant tyrimą, jeigu tik bus į mus kreiptasi. Išsiaiškinti, kas tiksliai nutiko šiuo atveju, mes prašytume vartotoją susisiekti su mumis asmeniškai“, – rašoma tv3.lt atsiųstame komentare.
Siūlo pasidomėti internetinėmis parduotuvėmis
SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė naujienų portalui tv3.lt tvirtina, kad aprašytasis atvejis – retas. Ir ragina atkreipti klientams dėmesį į tai, kokiose internetinėse parduotuvėse jie apsiperka. Tiesa, ji prideda, kad konkrečiai dėl „Yandex. Taxi“ kreiptasi tik vieną kartą.
„Pagrįstą įtarimą pirkėjams turėtų kelti nežinomos, veiklos istorijos neturinčios, beveik jokių duomenų apie save neatskleidžiančios interneto parduotuvės, taip pat pardavėjai, kurie siūlo žinomų prekės ženklų gaminius už ypač mažą kainą. Pastebime, kad tokių pasiūlymų socialiniuose tinkluose padaugėja prieš didžiąsias metų šventes. Jais susigundę pirkėjai rizikuoja įsigyti menkavertį padirbinį arba visai negauti prekės, arba dar blogiau – prarasti visas kortelės sąskaitoje turėtas lėšas.
Prieš apsiperkant reikėtų įvertinti, ar atliekant mokėjimą, įvedant asmeninius, slaptus duomenis puslapio adresas prasideda „https://“, ar puslapio lauko kairėje arba apatiniame dešiniajame lango kampe yra spynos piktograma, rodanti, kad jungtis saugu, ar yra pateikiama informacija apie pardavėją, pvz., pardavėjo rekvizitai, užsakymo atšaukimo sąlygos, kt., ar, vertinant objektyviai, žadama prekių kokybė atitinka kainą (nėra gerokai, nelogiškai mažesnė)“, – pasakoja I. Dauguvietytė-Daskevičienė.
Taip pat primenama, kad atsiskaitinėjant kortele reikėtų neišleisti jos iš akių: jei kavinė turi tik stacionarų kortelių skaitytuvą, geriau pačiam nueiti iki jo, jei skaitytuvas laikomas nematomoje vietoje, pavyzdžiui, po prekystaliu, reikia paprašyti, kad prekybininkas jį parodytų ir operaciją kortele atliktų jums matant.
Budrius ragina būti ir tuos, kurie keliauja po užsienio šalis – nusiiminėti pinigus tik žinomų bankų bankomatuose.
„Dėl tokių neteisėtų operacijų, kurių pats klientas neatliko, patirtus nuostolius bankai kompensuoja, išskyrus atvejus, kai paaiškėja, kad operacijos atliktos su paties kliento žinia ir sutikimu – tokius atvejus bankas nagrinėja individualiai“, – teigia SEB atstovė žinaisklaidai.
Atvejų pasitaikė ir kituose bankuose
Apie būtent tokius ir panašius įvykius patvirtino ir „Luminor“ Komunikacijos vadovė Giedrė Bielskytė.
„Iš tikrųjų pasitaiko, kad mūsų klientai susiduria su tokiais ir panašiais sukčiavimo atvejais. Jeigu klientas pastebi neaiškias operacijas savo sąskaitoje, jis turi kuo skubiau kreiptis į banką ir į teisėsaugą. Mes tokiu atveju esant galimybei operacijas stabdome ir bendradarbiaujame su teisėsaugos įstaigomis.
Kiekvieną kartą rekomenduojame savo klientams saugoti savo sąskaitų ir kortelių duomenis – neapsipirkinėti įtartinose interneto parduotuvėse ar svetainėse, kortelės ir sąskaitos prisijungimo duomenis laikyti kitiems žmonėms neprieinamose vietose, niekam nepateikinėti savo sąskaitos ir kortelės duomenų el.paštu“, - komentare tv3.lt portalui rašo G. Bielskytė. „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius tv3.lt taip pat patikino, kad tokio tipo sukčiavimų pasitaiko.
„Mokėjimo kortelės duomenys, inicijuojant mokėjimo operacijas, yra panaudojami be kortelės naudotojo žinios. Kitaip sakant, tikrajam kortelės turėtojui nežinant, pasinaudojus jo kortelės duomenis yra atsiskaitoma už prekes ar paslaugas. Tokio atsiskaitymo gavėjas gali būti bet kokia bendrovė, ne išimtis ir pavežėjimo paslaugas teikiančios bendrovės“, – tv3.lt atsakė S. Abraškevičius.
Tačiau nesutiko patvirtinti ar paneigti, kad į juos kreipėsi klientai konkrečiai dėl nuskaitymų „Yandex. Taxi“. Visgi iš straipsnio publikuoto 15min portale žinoma, kad su identiška situacija susidūrė ir „Swedbank“ klientė Živilė, kuri taip pat nesinaudojo šios bendrovės paslaugomis, bet liepos 6 dieną nuo jos sąskaitos buvo nuskaityta apie 20 eurų.
S. Abraškevičius prideda, kad jei vartotojas pastebi, jog tokia ar panaši situacija ištiko ir jį, jis turi nedelsdamas kreiptis į banką ir pateikti informaciją apie galimai neteisėtas operacijas.
„Klientui paprastai yra kompensuojami patirti nuostoliai, tačiau jei atlikus išsamų tyrimą visgi paaiškėja, kad operacija buvo atlikta su kliento sutikimu, tuomet klientui pervesta kompensacija nepriklauso“, – informuoja „Swedbank“ atstovas.
tv3.lt