Dana Lukauskienė
Nuo šių metų liepos pirmosios Šventosios uostas praranda valstybinio statusą, jį patikėjimo teise pradeda valdyti Palangos miesto savivaldybė. Tokį Vyriausybės pasiūlytą įstatymo projektą jau patvirtino Seimas, juo tikimasi atgaivinti iki šios merdintį labai svarbų šventojiškiams ir visam regionui strateginį objektą.
Palangos miesto savivaldybės administracija, šventosios kultūrininkai, entuziastai deda visas pastangas, kad Šventosios uostas atgimtų naujomis spalvomis. Pirmieji žingsniai jau žengti – uostas jau ne Valstybės, o Savivaldybės žinioje. „V.P.“ nuotr.
Veikė vos kelias dienas
Išgilintas ir išvalytas Šventosios uostas jau buvo atidarytas 2011 m. birželį, tačiau veikė vos kelias dienas, nes įplaukos kanalas vėl buvo užneštas smėliu. Šventosios uoste iki 2015 m. buvo atlikta darbų už 2,45 mln. Eur, iš kurių 1,84 mln. Eur – Europos Sąjungos lėšos. Tačiau uostas iki šiol merdėja, jo dugnas vėl užsinešė smėliu ir dumblu. Todėl dabar ieškoma lankstesnių galimybių pritraukti lėšų į uosto gilinimą ir jo paruošimą bent žvejų naudojimui ir rekreacijai, pavyzdžiui, jūrinėms jachtoms švartuotis.
Bet kokių žingsnių, vesiančių link uosto infrastruktūros sukūrimo, jau seniai nekantriai laukia visi žvejai, šventojiškiai irmiesto kultūrininkais – entuziastai. Nekart rašyta spaudoje, jog po Klaipėdos didžiausia – įskaitant aplinkines vietoves, Šventosios žvejų grupė čia dirba itin nepalankiomis sąlygomis. Šiemet sausį Vyriausybėje nutarta Šventosios jūrų uostą pertvarkyti, o jo valdymą patikėjimo teise perduoti Palangos miesto savivaldybei. Sutarta, jog tam bus ieškoma projektinio finansavimo. Suradus lėšų, ir jas tinkamai panaudojus, viliamasi, kad sutvarkytas uostas taps esminiu pokyčiu, turinčiu įtakos regiono plėtrai. Pasak Palangos miesto mero patarėjos Jurgitos vanagės, Pagal naująją Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo redakciją, uosto paskirtis: priimti pramoginius, mažuosius ir sportinius, nedidelius jūrų kruizinius ir keleivinius laivus, o taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybos, specializuotus gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės ir jūros aplinkos apsaugos, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivus. Žinoma, ką gali švartuotis ir žvejai, atlikti pirminį žuvų apdorojimą, plėtoti prekybą. Uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei.
Su nekantrumu šio veiksmo laukia ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. „Galėtume pateikti paraišką ES, ir, gavus lėšų, prasidėtų Šventosios uosto atgimimas. Be abejonės, uosto atstatymo darbai būtų vykdomi etapais ir užtruktų keletą metų“, – sakė Š. Vaitkus.
Didžiulė svajonė
Kaip uostas neįmanomas be laivų, taip ir miestas be jo kultūros, savitosrenginiųkoncepcijos, susiformavusių ar atgaivintų senųjų tradicijų. Todėl, pradėjus pirmuosius uosto gaivinimo darbus, svarbu suformuoti ir palankią kultūrinę terpę, gražias švenčių tradicijas. Šventojiškiųentuziazmas, noras tobulėti, gražinti savo aplinką ir švęsti šventes auga. Juk viskas prasideda nuo misijos, vizijosir didžiulės svajonės. O svajotojų, kurie neša gražiausių idėjų vėliavas, kultūros entuziastų Šventojoje tikrai yra. Vienas iš jų – Darius Girtas, kurio galvoje kirbėte kirba mintis Šventąją paversti paslaptingu pramoginių Vikingų laivų uostu. Anot D. Girto,Šventoji yra ne tik žvejybos uostas, čia gausu kavinių, kurių vardai labai siejasi su laivyba, jos tradicijomis, smulkiųjų verslų, kuriems būtina ir kultūrinė paskata, kad jie atgimtų, atsigautų, sulauktų klientų iš visos Lietuvos. Graži Joninių šventė parodė, kad susidomėjimas Vikingų laivų varžybomis kasmet auga, kaip ir auga mūsų žmoniųentuziazmas. Šią iniciatyvą labai palaiko miesto meras Šarūnas Vaitkus bei Palangos miesto savivaldybės administracijos kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas.
Kultūrinė injekcija
Anot R. Trautmano, kasmetės Vikingų laivų varžybos Šventojoje – tai maža, bet labai graži kultūrinė injekcija, pradedanti atgaivinti mažo miestelio, turinčio ir savo uostą gražias kultūrines tradicijas. Ją galima auginti, puoselėti, vystyti, plėtoti. Dėmesys senajai laivybai mena dar istorinius laikus. Planuojama jas atgaivinti ir per Baltų vienybės dienas. Anot skyriaus vedėjo, ši dabar dar maža iniciatyva gali išaugti iki stambių televizinių projektų ar tarptautinių iniciatyvų su skandinavais, latviais ar lenkais. Visai artimoje ateityje galima tai padaryti.
Tai, kad susidomėjimas senosiomis laivybos tradicijomis Šventojoje auga, parodė ir Joninių renginiai bei jų metu D. Girto iniciatyva surengtos Vikingų laivų varžybos. Jų reikšmė buvo simbolinė, nes jos vyko istorinėje vietoje, Senojo uosto dalyje, kur yra buvęs karinio uosto išplaukimas į jūrą, deja, dabar jis jau užneštas smėliu.
Vikingų laivų varžybose šiemet dalyvavo net šešios komandos, kiekvienoje jų buvo po 10 žmonių. Čia varžėsi Palangos oro uosto, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Klaipėdos skyriaus, Šventosios seniūnijos, „Palangos vandenų“ ir kitų kolektyvų atstovai. Politikai įrodė, kad jie dar turi sveikatos ir geba sėkmingai pasirodyti rungtyse, nuo jų nedaug atsiliko ir pelnė ne mažiau garbingą antrąją vietą „Palangos vandenys“, trečioji atiteko Palangos oro uosto specialistams.
Komandoms įteiktos Palangos miesto mero taurės. Renginį organizavo Palangos miesto savivaldybė, prie šios iniciatyvos labai prisidėjo vietos verslininkai, Šventosios seniūnija.
Senosios laivybos dvasia užkrėtė birštoniečiai
D. Girtas, bendradarbiaudamas su VšĮ „Birštono Nemunas“ entuziastais, užsikrėtė Vikingųlaivų dvasia. Jis gali naudotis net aštuoniais birštoniškių paskolintais laivais, deja, ne visi kol kas telpa siauroje Senojo uosto atkarpoje.O juk norėtųsi turėti ne tik patrauklų miestą, bet ir gražų uostą. „Mūsų vizija – įpūsti Šventajai gyvybės per gyvą uostą ir kultūrą“, – kalbėjo pašnekovas.
Darius kaip ir kiti šventojiškiai svajoja, kad atgimtų Šventoji, o joje dundėtų Vikingų būgnų garsai, būtų puoselėjamos ir senosios laivybos, žvejybos tradicijos,atvykstančios jachtos švartuotųsi moderniame, atnaujintame uoste, o Šventoji taptų patrauklus kultūros, poilsio ir pramogų kampelis. Šiuo atveju reikalingos bendros verslo, visuomenės bei Savivaldybės pastangos. Jis norėtų, kad jo svajonę plėtoti padėtų ir gausus draugų būrys, todėl kviečia visus entuziastus, norinčius atgaivinti Šventąją, jos uostą, į bendrą būrį ir remti šią iniciatyvą kas kiek gali – vieni idėjomis, kiti viešinimu, treti pinigine parama ar savo gera nuotaika ir dalyvavimu rengiamose šventėse, bandant prikelti svarbų visiems šventojiškiams strateginį objektą – uostą, jo senąsias laivybos bei uosto kultūros tradicijas. Juk kultūra, renginiai tik padeda formuoti gražias miesto tradicijas, o, anot Kultūros skyriaus vedėjo R. Trautmano, maži dalykai, net menkiausia kultūrinė injekcija neretai paskatina dideles strategines permainas.
