Dana Lukauskienė
Į Lietuvą atvykę užsienio svečiai dažnai pastebi, kad mūsų žmonės atšiaurūs, neretai vengia šypsotis, o ką jau kalbėti apie geresnį žodį. Tačiau daugelis Lietuvos senjorų šypsena dalintis nenori ne dėl to, kad žmonės nemandagūs, o todėl, kad nėra galimybių susitvarkyti dantis. Šioms gyventojų problemoms liko neabejingas Seimo narys Antanas Vinkus. Penktadienį Palangos miesto savivaldybės posėdžių salėje vyko gyventojų ir Valstybinių ligonių kasų atstovų susitikimas, kuriame aiškintasi dėl dantų protezavimo.
Teise į kompensaciją galima pasinaudoti tik individualiai, t. y. ją įgyja tik konkretus asmuo, kuris priklauso tam tikrai apdraustųjų grupei. Vida Press nuotr.
Šypsotis bedante burna nesinori
Nors medicina Lietuvoje yra pažangi, žmones priiminėja profesionalūs gydytojai, deja, ne visi įstengia susitvarkyti dantis, mat pragyvenimo lygis Lietuvoje žemas, o profesionalaus odontologo paslaugos kainuoja ne vieną eurą. Neabejotina, jog gerą savijautą ir pozityvią nuotaiką dažniausiai išduoda šypsena. Tačiau, ką daryti, jei šypsotis net ir labai džiaugsmingais momentais nesinori? Dažniausiai su tokiu jausmu susiduria žmonės, kuriuos kamuoja dantų ligos arba jie nešioja išimamus dantų protezus. Baimės ir nepatogumo jausmas verčia šypsotis vis rečiau, o laimingi momentai tampa nejaukumo akimirkomis.Valstybės kompensacijų sistema dar netobula, o ir dalinės kompensacijos tenka laukti didžiulėse eilėse, tad mūsų šalies veidą formuoja nesišypsančių žmonių masė.
Pagrindinė problema – didžiulės kainos ir eilės
Palangiškių ir Valstybinių ligonių kasų atstovų susitikime (iš kairės): Valstybinių ligonių kasų direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Zaksas bei Klaipėdos teritorinių ligonių kasų direktorius Alfridas Bumblys. „V.P. “ nuotr.
Pagrindinė problema, su kuria susiduriama sprendžiant dantų gydymo problemas, – didžiulės kainos ir milžiniškos eilės. Susitikimo pradžioje A. Vinkaus padėjėja Elena Kuznecova apgailestavo, kad Seimo narys pats atvykti į susitikimą negalėjo, tačiau ji perdavė šilčiausius parlamentaro linkėjimus visiems susirinkusiesiems ir tikino, kad A.Vinkus gauna begales žmonių kreipimųsi, nusiskundimų dėl opios, ypač mūsų senjorus paliečiančios problemos.
E. Kuznecova akcentavo, jog dėmesys dantų protezavimo problemoms buvo aktualizuotas Seimo Sveikatos komitete, pirmąjį kartą inicijuotas tiesioginis Valstybinių ligonių kasų ir visuomenės susitikimas Palangoje.
Iš Vilniaus į Palangą atvykęs Valstybinių ligonių kasų direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Zaksas pristatė opią didžiulių eilių problemą. Jis apgailestavo, kad Palangoje situacija nėra tokia gera kaip norėtųsi. Palangiškiams laukti eilėje kompensacijos dėl dantų protezavimo tenka net penkerius metus, o blogiausia situacija – Panevėžyje, kur paslaugos žmonėms tenka laukti net aštuonerius metus.
Kompensuojama dalis sumos
Anot specialisto, šiuo metu galioja nustatyta dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarka. Pagal ją teisę į dantų protezavimą, kompensuojamą iš PSDF biudžeto, turi šių kategorijų apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu: asmenys, kuriems sukako senatvės pensijos amžius; vaikai iki 18 metų, kaip tai numatyta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme; asmenys, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais.
Ligoniai gali pretenduoti į riboto dydžio kompensacijas. Kaip antai pensininkai, nedarbingi arba iš dalies darbingi asmenys gali tikėtis 463,13 euro valstybės paramos, o sudėtingu atveju kompensuojama 1 424,99 euro.
Mažiausia suma skiriama vaikams. Jiems kompensuojama iki 236,36 euro.
V.Zakso teigimu, pernai dantų protezavimo paslaugos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuotos 42 tūkst. žmonių, ir tai net 10 tūkst. daugiau, palyginti su užpernai.
„Nors kasmet buvo gerinamas šių paslaugų finansavimas, augo žmonių, kuriems protezuoti dantys, skaičius, tačiau tokio didelio pacientų, kuriems buvo suteiktos šios paslaugos, kiekio, koks buvo pernai, dar nėra buvę. Pernai dantų protezavimo paslaugos kompensuotos 42 tūkst. asmenų (2016 m. – 32 tūkst.). Tikimės, kad šių paslaugų skaičius augs ir ateityje", – sakė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Zaksas.
Naujos šypsenos laukia rekordinis žmonių skaičius
Šiuo metu Lietuvoje protezavimo laukia apie 200 tūkst. šalies gyventojų. 2016-aisiais labai daug žmonių, kurie laukė eilėje, gydėsi dantis savo lėšomis. Anot direktoriaus pavaduotojo, tai rodo, kad sistema neveikia labai gerai, nes pavargę laukti nesibaigiančioje eilėje žmonės nebetenka kantrybės ir protezuojasi dantis iš savo pinigų.
Anot Valstybinių ligonių kasų atstovo, situaciją pablogina ir tai, kad protezavimo procedūra užtrunka gana ilgai, pacientai, vos baigę vieną seansą, skuba užsirašyti į eilę ateičiai, kad sulūžus ar pasikeitus žandikaulio struktūrai, greičiau sulauktų pagalbos. Deja, pagal šiuo metu galiojančią tvarką įsirašyti į eilę kompensuojamoms procedūroms galima tik praėjus trejiems metams nuo gydymo.
Anot V. Zakso, siekiant, kad kuo daugiau žmonių gautų dantų protezavimo paslaugas, kompensuojamas PSDF biudžeto lėšomis, šiemet šioms reikmėms buvo skirta net 33 proc. PSDF biudžeto lėšų daugiau nei pernai, iš viso 21,3 mln. eurų. Tikimasi, kad tai leis dar labiau sumažinti laukiančiųjų dantų protezavimo eiles, t. y. daugiau žmonių galės gauti dantų protezavimo paslaugas.
Gausybė gyventojų klausimų
Susitikime Valstybinių ligonių kasų direktoriaus pavaduotojas V.Zaksas bei Klaipėdos teritorinių ligonių kasų direktorius A.Bumblys atsakinėjo į gausybę palangiškių klausimų. Žmones piktino tai, kad odontologai tokiai brangiai ir ne kiekvienam senjorui prieinamai prekei – kasdienei šypsenai –įsigyti neskiria garantinio periodo. Jiems buvo apmaudu, jog sumokėjus didžiulius pinigus netikėtai sutrūkus protezų plokštelei atsiduriama beviltiškoje situacijoje – trejus metus negalima registruotis į eilę, o ir užsiregistravus, kaip antai, Palangoje eilės nejuda net penkerius metus.
Buvo domimasi, ar vietoj vieno šeimos nario, jau esančio dantų protezavimo eilėje, paslaugas galėtų gauti kitas šeimos narys, kuris lygiai taip pat yra eilėje. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai teigė, kad perleisti savo eilės kitiems šių paslaugų laukiantiems žmonėms negalima. Esą teise į kompensaciją galima pasinaudoti tik individualiai, t. y. šią teisę įgyja tik konkretus asmuo, kuris priklauso tam tikrai apdraustųjų grupei ir kuriam gydytojas odontologas yra nustatęs, kad dantų protezavimas yra reikalingas. Tad vietoj dantų protezavimo eilėje esančios močiutės senelis protezuoti dantų tikrai negali.
Siūloma centralizuota eilė
Didžiulio palangiškių susidomėjimo sulaukė dėmesys dantų protezavimo problemoms ir aktualijoms. Žmones piktino esama situacija, aukštos odontologo paslaugų kainos ir begalinės eilės. „V.P.“ nuotr.
Visi susirinkusieji akcentavo, kad sistema netobula, ją būtina keisti. Valstybinių ligonių kasų atstovai tikino, jog Seime, Sveikatos reikalų komitete, svarstoma, kaip pagerinti esamą situaciją, teikiami siūlymai. Nuo ateinančių metų rugsėjo pirmosios dienos siūloma visus Lietuvos gyventojus registruoti į centralizuotą dantų protezavimo eilę, kas, kaip manoma, procesą galimai sutrumpintų iki 3 metų. Teikiami siūlymai pagal galimybes skirti dantų protezavimo paslaugoms daugiau PSDF biudžeto lėšų, svarstyti galimybę finansuoti dantų protezavimo paslaugas iš valstybės biudžeto.