Viktorija Vezbickytė
Šį savaitgalį Palanga kviečia paminėti Joninių šventę ir pramogauti prie jūros. Įvairūs renginiai vyks Palangos paplūdimyje prie tilto, J. Basanavičiaus, tačiau Joninės bus švenčiamos Jūros gatvėje Šventojoje. Numatoma daugiau dėmesio skirti aktyviajam laisvalaikiui, tačiau nebus pamirštos ir tradicinės pramogos.
Trumpiausią metų naktį dauguma miestiečių skuba sutikti gamtoje – vieni renkasi netoliese vykstančias šventes, kiti ryžtasi ilgesnėms kelionėms, pavyzdžiui į pajūrį. Shutterstock nuotr.
Kaip viskas prasidės
Pirmos šventinės dienos rytą miesto svečiai ir gyventojai galės pasitikti kartu su muge „Joninės Šventojoje“. Mugėje dalyvaus tautodailininkai, amatininkai, liaudies meistrai, kulinarinio paveldo teikėjai, meno dirbinių kūrėjai, tradicinių amatų sertifikuoti tautinio paveldo meistrai. Paroda bus įsikūrusi Jūros gatvėje ir atkarpoje tarp Šventosios ir Prieplaukos gatvių. Pasak organizatorių, susirinks 52 atstovai iš daugelio Lietuvos miestų – Nuo Telšių iki Druskininkų.
Rasos šventė – keturiolika dienų
Vakar vakare renginio organizatoriai pakvietė prisijungti prie Žemaičių draugijos ir pasitikti Rasos šventę, kuri žymi trumpiausią naktį ir ilgiausią dieną, atsinaujinusiame Žemaičių Alkos kalne.
Šiais metais Žemaičių Alkai sukanka 20 metų, tad renginys yra skirtas jubiliejiniams metams paminėti. Nors dabar Rasos švenčiamos naktį iš birželio 23 į 24 – ąją, senovėje ilgiausios dienos šventės būdavo pradedamos minėti ėmus sparčiai ilgėti dienoms, maždaug gegužės mėnesio pabaigoje.
Simonas Daukantas rašė, kad Rasos šventė buvo paminima keturiolika dienų. Šią dieną Joninėmis pavadino krikščionių bažnyčia, norėdama įsitvirtinti pagoniškose žemėse. Visoms gamtos išskirtinėms dienoms buvo sugalvoti krikščioniškų švenčių atitikmenys, bet daugelis senųjų papročių išliko iki šiol. Tarp jų ir Joninių paprotys ieškoti paparčio žiedo.
Šventė pagal Žemaitijos tradicijas
Vakar vakare buvo kuriamos magiškos vasarvidžio nakties apeigos: žoliavimas, vartų apėjimas, vainikų pynimas ir plukdymas. Siekiant išlaikyti tradicijas, merginos turėjo rasti 9 arba 12 skirtingų rūšių žolynų, kurie turi būti įpinami į vieną gražų vainiką. Taip pat rinkti žolynai, sukosi rateliai, lydėta saulužė ir ieškota paparčio žiedo, apdainuota rasa ir saulė, šokinėta per laužą. Buvo tikima, kad peršokus per laužą, įgyjama ugnies stiprybės. Tai reiškia, kad per visą ilgą gyvenimą poroms nestigs laimės ir meilės. Paryčiais rekomenduojama išsimaudyti ar bent nusiprausti rasos lašais. Tikima, kad jų dėka pavyksta „atsinaujinti“ ir atjaunėti.
Vainikų pynimo receptas
Yra tam tikri augalai, kurie vainikuose neša sėkmę ir laimę, o kiti – atvirkščiai.
Norinčioms supinti iš meilės, laimės ir sėkmės susidedantį vainiką, patartina atkreipti dėmesį į ramunę, kuri simbolizuoja meilę, į jonažolę, kuri reiškia laimę, ir dobilą ir goštautą, reiškiančius didžiausią sėkmę. Yra net specialus būdas, kaip skinti žoles. Sakoma, kad reikia eiti devynis žingsnius viena kryptimi ir nuskinti tą žolyną, kuris krenta į akį. Tie, kurie savo vainiko neleido upėn, prieš miegą gali paslėpti jį po pagalve, tada pavyks susapnuoti būsimą vyrą ar žmoną.
Joninių burtai
Nepamiršta ir per šimtmečius susiklosčiusi tradicija – burtai iš kupolių puokštės. Jie gali išpranašauti žmogaus ateitį, jo laimę, asmeninio gyvenimo gerovę. Tačiau tikslesniam rezultatui gauti reikia gerai pažinoti augalus, jų augimo, žydėjimo specifiką, taip pat gydomąsias galias.
Kiek iš viso žmonių susirinks prie Žemaičių Alkos paminėti Rasos - Joninių šventės, iš anksto kalbinti organizatoriai sakyti nesiryžo, tačiau preliminariai laukta bent 300 dalyvių, norinčių atlikti tradicines Joninių minėjimo apeigas.
Galimybė pasijusti vikingu
Šeštadienį, antrąją šventinę dieną, visų norinčiųjų lauks jau tapusios tradicija vasarą Šventojoje praturtinančios „Vikingų“ laivų varžybos. Kiekvieną komandą turi sudaryti dešimt narių – aštuoni irkluotojai, vairininkas bei būgnininkas. Šventosios upe komandos pasroviui turės įveikti pusės kilometro ilgio trasą – nuo Beždžioniųtilto iki vadinamojo „Energetiko“ tiltelio. Neretai šiose varžybose pergalę lemia ne greitis, o puikiai dirbantis vairininkas ar tinkamai ritmą irkluotojams mušantis būgnininkas. Dalyviams tereikia pasirūpinti savo komandos vėliavą, apranga ir šūkiu. Nugalėtojas bus apdovanotas specialia mero taurė. Linksmos ir dinamiškos varžybos vyks nuo 12 val.
Muzikos garsai
Dešimtą valandą vakaro Jūros gatvėje bus galima pasimėgauti lietuvių lengvojo roko muzikos atstovo – Edgaro Lubio ir jo grupės „Amberlife“ koncertu. Vakarą vainikuos Joninių laužas ir šventinis fejerverkas prie jūros ties Šventosios upės žiotimis.
Šeštadienį aktyviojo poilsio mėgėjams „Wakepark“ organizatorių bus rengiamas didysis vakarėlis.
Ištisą dieną trunkantis elektroninės muzikos triumfas nepaliks jūsų stovėti nuošalyje ir privers šokti. Atpalaiduojanti atmosfera, sukurta būrio bendraminčių, jums yra garantuota.
Sugalvoki norą
Nelikome abejingi ir paklausėme Palangos gyventojų bei svečių, kaip jie ketina švęsti ir ko panorėtų, paparčio žiedą radus.
Diana Velkšaitė, 30 metų, Marijampolė:
-Kiekvienais metais skirtingai. Dabar pavyko atvažiuoti į Palangą, esu ne vietinė, čia dar per Jonines neteko būti. Turiu sesę Janiną ir pusbrolį Joną, dėl to tai yra mūsų visos šeimos šventė. Negaliu pasakyti, kad švenčiame kažkaip išskirtinai – kaip visi. Visada ieškome žydinčio paparčio, sakyčiau, labiau laikydamiesi tradicijų, negu laukdami norų išsipildymo. Gal laimės ir sveikatos palinkėčiau.
Darja Stepaniuk, 21 metai, Kretinga:
-Man asmeniškai Joninės nėra didelė šventė, bet, kai tiek žmonių susirenka, aš prisijungiu. Paparčio žiedo dar niekada neieškojau, bet sugalvočiau kelionę aplink pasaulį (juokiasi). Pasistengsiu aplankyti viską, kur spėsiu. Man svarbiausia, kad tokios šventės vienija žmonės. Mūsų draugų būrys visada stengiasi nepraleisti galimybės švęsto Joninių. Aišku, būtų smagiau, jeigu tarp mūsų būtų Jonai ar Janinos.
Ignas Matukaitis, 56 metai, Palanga:
-Na kaip čia praleisi tas Jonines, visur šokiai, muzika, konkursai, o mes su žmona namuose? Ne jau, patys pirmieji bėgame į šokius, į koncertus. Visada švenčiame Šventojoje.
Davidas Eglitis, 26 metai, Jelgava:
-Man patinka Joninės, žmonių tradicijos Lietuvoje. Nors nesu didelis fanas, bet man patinka stebėti šias linksmybes. Vieną kartą bandžiau surasti paparčio žiedą. Draugė pakvietė, sakė susirinks daug žmonių, dainuosim. Pagalvojau, kad bus smagu. O iš tikrųjų gavosi kitaip – pasiklydome. Dėl to dabar renkuosi stebėti iš šalies.