Eivilė Mockutė skina laurus kikbokso čempionatuose

Dana Lukauskienė

Esame įpratę, kad kovos menais dažniausiai užsiima vyrai. Metas sugriauti šį stereotipą ir išbandyti kikboksą, sulaukiantį vis didesnio merginų susidomėjimo. Palangos sporto klube „Žvėris Gym“ vos šešis mėnesius sportuojanti Eivilė Mockutė pasiekė neįtikėtinų šios sporto šakos aukštumų. Ji yra pripažinta antrąja geriausia kikbokso sportininke visoje Lietuvoje, Žemaitijos čempionate pelnyta pirmoji vieta, žiūrovus stebina gražiomis, techniškomis kovomis Europos kikbokso klubų taurės turnyre, kur pelnyta aukso taurė.

Į redakciją Eivilė atvyko su drauge Daniele Žičkute, kuri čempionės rekomendacijų dėka taip pat papildė kikbokso mylėtojų gretas. „V.P.“ nuotr.

Stebinančių rezultatų pasiekė per pusę metų

Pasak „Žvėris Gym“ trenerio Rolando Remeikos, jaunieji kikboksininkai demonstruoja stebėtinai gerus rezultatus, su kiekvienomis varžybomis artėja link profesionalaus sporto. Kovose, per varžybas neretai jaučiamas didžiulis nuovargis. R. Remeikis džiaugėsi nepaprastai gabiais vaikais, kurie negailėdami savo jėgų drąsiai kovėsi dėl medalių. „Kiekvienam sportininkui aukščiausias įvertinimas – aukso medalis yra pagrindinis gyvenimo tikslas, jo darbo, treniruočių įvertinimas. O treneriui didžiulė garbė treniruoti gabius, technišką kovą demonstruojančius sportininkus. Juolab kad Eivilė treniruojasi vos pusę metų, kikbokso treniruotes lankyti pradėjo šiemet. Šios sportininkės pasiekimai itin džiugina“, – apie savo ugdytinę kalbėjo Rolandas Remeikis.

Po sėkmingos kovos Europos kikboksų taurės čempionate su treneriu Rolandu Remeika. „V.P.“ nuotr. 

Noriai lanko visas veiklas

 Kikbokso esmė – kova bokso pirštinėmis, smūgiuojant ne tik rankomis, bet ir kojomis. Kas Eivilę paskatino rinktis šią, nelabai mergaitišką sporto šaką?„ „Žvėris Gym“ sporto klube treniruojuosi jau šeštas mėnuo. Kikboksas ne tik padeda pagerinti sveikatą bei padailinti kūno linijas, bet ir suteikia pasitikėjimo savimi. Kikbokso pratimus galima atlikti namuose be jokių papildomų priemonių. Treniruotes lankyti pradėjau, nes norėjau palaikyti sportinę forma, o ir trenerį Rolandą rekomendavo draugai. Ši sporto šaka man labai patiko, vos kelis mėnesius palankius, treneris išsivežė į pirmąsias varžybas, kuriose man pavyko pasiekti puikių rezultatų. Tai mane užkrėtė meile šiam sportui“, ؎ kalbėjo Europos kikbokso turnyro nugalėtoja. Mergina atviravo, kad ji domisi ne tik kovos menais, bet lanko muzikos mokyklą, šoka mokytojos Sonetos Baltmiškės modernių šokių studijoje, taip pat miesto švenčių metu žygiuoja su orkestro šokėjomis. Palangoje būrelių, laisvalaikio užimtumo veiklų tikrai netrūksta, o šokėja, sportininkė ir muzikantė noriai lanko visas veiklas. O ir mokslai Palangos Baltijos pagrindinėje mokykloje septintokei sekasi, anot neblogai.

Eivilė Mockutė skina laurus kikbokso čempionatuose, nuotrauka-1

Palangos sporto klube „Žvėris Gym“ vos šešis mėnesius sportuojanti Eivilė Mockutė pasiekė neįtikėtinų šios sporto šakos aukštumų. Asmeninio archyvo nuotr.

Pasitaiko rimtesnių smūgių

Eivilė minėjo, jog visai nesvarbu mergina ar vaikinas, yra būtina mokėti apsiginti, jei kas užpultų, o sportas dar padeda gerai jaustis, išlaiko gerą nuotaiką. Ji džiaugėsi, kad kiekvienos varžybos suteikia kažko naujo, jose galima susipažinti su naujais žmonėmis, o ir varžybos vyksta skirtinguose miestuose, tai puiki proga išvažiuoti. Ji atviravo, kad varžybos vargina, dažniausiai tenka kovoti tris kovas, jose gausu žmonių – sportininkų ir žiūrovų. Pavargsti ne tik nuo kovų, bet ir nuo žmonių šurmulio. Anot merginos, labai vargina ir kovos laukimas, sėdėjimas salėje prieš pagrindinę kovą, kuomet esi psichologiškai įsitempęs. Kovoti ringe, taip pat nelengva. Kiekviena kova pažeria pliūpsnį smūgių. Nors Kick light kovose kovojama ne pilna jėga, stiprūs smūgiai negalimi, varžybų taisyklės reikalauja tik lengvo kontakto, pasitaiko vienas kitas ir rimtesnis smūgis.

Mamai pasirinkimas nepatiko

Mano mamai šis sportinės veiklos pasirinkimas nepatiko, ji nenorėjo manęs į varžybas leisti. Ją labai baugino, kad po kovos namo grįšiu be dantų, sulaužyta nosimi. O tėtis mane skatina, jis didžiuojasi mano pasirinkimu, skatina siekti geresnių rezultatų.“, – atviravo pašnekovė. Žemaitijos čempionatas, kuriame mergina pelnė pirmąją vietą, buvo pirmosios jos varžybos. „Šių varžybų aš labai bijojau, o treneris tikėjo mano jėgomis. Jis drąsino, skatino pabandyti. Tuomet apie kovos techniką nedaug ką žinojau, tiesiog atėjai į ringą ir laimėjau. Kova buvo sunki, aš labai jaudinausi. Mano kovos partnerė buvo taip pat mažai patyrusi, todėl pliekėmės iš širdies, kartais net stipresniais, nei leistina smūgiais.  Bet kažkas viduje tartum apsivertė, kuomet lipau ant nugalėtojos pakylos, įteikinėjo man taurę. Visi stebėjosi, kad tokioje nelabai mergaitiškoje sporto šakoje demonstravau tokį pasiekimą, nors sportavau tikrai trumpą laiką. Anuomet sportą buvau lankiusi vos keturis mėnesius. Jausmas tuomet buvo labai gerasׅ, – atviravo Eivilė. 

Eivilė Mockutė skina laurus kikbokso čempionatuose, nuotrauka-2

Eivilės mamą baugina traumų tikimybė, kad dukra grįš be dantų, sulaužyta nosimi. Asmeninio archyvo nuotr.

Apie sėkmę negalvojau

Ji pasakojo, kad į važiuodama į Žemaitijos čempionatą apie sėkmę anuomet negalvojusi. Stebino, kad teko kovoti su visomis labai stipriomis varžovėmis, kurios buvusios gerokai vyresnės. „Žemaitijos čempionate apie sėkmę negalvojau. Tikėjausi, labai norėjau, bet nedrįsau nė įsivaizduoti, kad užlipsiu ant medalininkų pakylos. O dar reikėjo įveikti gėdos jausmą, nes berniukiški šortai, kojų apsaugos, manęs tikrai nepapuošė. Su vyriška apranga jaučiausi nemaloniai, o ir pažiūrėjus į veidrodį – vaizdas nedžiugino. Svarbiausia geroje kovoje surinkti daug taškų, gebėti greitai apsiginti, stengtis nesugerti priešininkės smūgių pliūpsnio. Jėga kick light  kovose nereikalinga. Dabar nebejaučiu gėdos jausmo, žinau ką galių, ką moku. Einu, treniruojuosi. Stengiuosi lankytis „Žvėris Gym“ klube kiekvieną dieną, nebent atsitinka kokie nors neatidėliotini reikalai. Pamokas darau vėlai vakarais, bet dažniausiai stengiuosi namų darbus užbaigti mokykloje, kad neliktų darbų namuose, galėčiau pailsėti“, – kalbėjo E. Mockutė.

Eivilė Mockutė skina laurus kikbokso čempionatuose, nuotrauka-3

„Jei šalia tavęs yra šeima, draugai, artimi žmonės, tai tu tikrai būsi laimingas“, – sakė čempionė. Asmeninio archyvo nuotr.

Varžybose ramina muzika

„Muzikos mokykloje groju klasikinius kūrinius, jie man nelabai patinka. Yra daug kitokių muzikinių stilių, kurių klausau. Muzika padeda, susikaupti, nurimti ir atsipalaiduoti. Prieš varžybas, po apšilimo ar laukiant kovos stengiuosi klausytis mėgstamos muzikos. Pergalė labai sudėtingame Europos čempionate labai įpareigoja. Štai į pirmąją kovą ėjau nieko nesitikėdama, o dabar noriu, išlaikyti esamą lygį, nenusileisti, padaryti viską, kad pergalė nusišypsotų ir kitus kartus“, – apie muzikos reikšmę savo gyvenime kalbėjo E. Mockutė.  Pasiteiravus, ar siekti pergalių padeda šokių judesiai, kurių išmoko lankydama būrelius. Mergaitė atvirai pasakė, jog ne. „Kikboksas ir šokiai visiškai skirtingos šakos, visiškai viena į kitą nepanašios. Šokiuose reikalinga tiesi nugara, pasitempimas, grakšti laikysena, o bokse – priešingai: reikia atsipalaiduoti, susikūprinti. Prieš varžybas pagausėja treniruočių, krūvis tikrai didelis, pasportavus skauda visą kūną, o po to pamažu skausmas praeina“, – kalbėjo jaunoji sportininkė.

Kas yra laimė?

Anot sportininkės, kiekvienas gyvenime siekia tapti laimingu. Laimė, jos nuomone yra tuomet, kai žmogus turi mėgstamą veiklą, mėgstamą užsiėmimą. „Laimingu gali tapti ir būdamas tarp žmonių, kurie nori gero, padeda, palaiko. Jei šalia tavęs yra šeima, draugai, artimi žmonės, tai tu tikrai būsi laimingas“, – atsisveikindama sakė čempionė. 

EivilėMockutė kikboksas laurai Palangossportoklubas ŽvėrisGym
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Exchange Rates
USD 0,928