Dana Lukauskienė
Pirmadienį Plungės rajono apylinkės teismo Palangos teismo rūmuose pradėta nagrinėti civilinė byla, kurioje Palangoje įdarbinimo agentūros verslą kūręs olandas Pieteris Willemas Gelderblomas buvo kaltinamas neteisėtu savo darbuotojo Jurano Žiliaus atleidimu iš darbo. Olandui tenka minti teismų slenksčius, anot jo, užsieniečiams kurti verslą mūsų šalyje nėra paprasta.
Nors olandui verslininkui P.W. G Gelderblomui tenka varstyti teismų duris, jis tikia jaučiąs mūsų šalies pulsą, norįs gyventi Lietuvos ritmu. „V.P.“ nuotr.
Nusivylė verslą žlugdančia sistema
Įstatyminės nuostatos, Lietuvoje galiojantys teisės aktai anglų ir olandų kalbomis kalbančiam verslininkui atrodo neįkandami. Teismo salėje jis negalėjo suprasti, kodėl be įspėjimo iš bendrovės pasitraukęs darbuotojas reikalauja kompensacijos už visą laikotarpį, kol vyksta teismai, verslininkas tikino, kad jo nepasiekė išversti teismo dokumentai, kurių, surašytų lietuvių kalba, perskaityti jam nepavyksta. Kadangi paprastu paštu atsakovui išsiųsti į anglų kalbą išversti dokumentai galimai jo nepasiekę, teismo posėdis atidėtas.
Buvusio darbuotojo 31 tūkst. eurų viršijantis ieškinys olandui atrodo nesuprantamas. Jis teismo salėje tikino esąs geranoriškai linkęs konfliktą užbaigti taikos sutartimi, tačiau turi būti abipusis susitarimas. Užsienietis tikino nenorįs sukelti ieškovui papildomų problemų, tačiau jį, kaip verslininką, labai nuvylusi visa, anot P.W. Gelderblomo, verslą tiesiog žlugdanti sistema.
Į Vilnių – po stuburo traumos
Po teismo posėdžio redakcijoje apsilankęs olandas atviravo į Lietuvą atvykęs vos pasveikęs po sunkios stuburo traumos. Jis anuomet dėjo visas pastangas, kad atsistotų iš invalido vežimėlio. Verslininkas pasakojo daug mankštinęsis, o susitvarkęs sveikatą suvokė, kad ties Olandija pasaulis nesibaigia. Susipažinęs su anuomet jam dirbusiu lietuviu suvirintoju ir netikėtai sužinojęs apie mūsų šalį, nutarė čia atvykti. Lietuvoje iškart verslų nekūręs, o 2005-aisiais pradėjęs dirbti Vilniuje IT specialistu.
„Nepažinęs aplinkos, nedrįsau pradėti verslo, todėl įsidarbinau samdomu darbuotoju už 1000 litų darbo užmokestį“, – kalbėjo pašnekovas. Kompiuterine technika sėkmingai prekiavęs Latvijoje, Europoje sulaukė pasisekimo. Po poros metų, 2007-2008-aisiais, Lietuvą ištiko ekonominė krizė. Verslininkas planavęs grįžti į Olandiją, tačiau vis dar norėjęs ilgėliau pabūti Lietuvoje, siuntinėjęs įvairioms įmonėms savo gyvenimo aprašymą, kol gerai žinoma įdarbinimo agentūra pakvietė į darbo pokalbį. Užsienietis pasakojo, jog kompanijos vadovybę sužavėjęs jo pristatytas verslo modelis, siūlymai, kaip prikelti ir užauginti įmonę, kuri buvusi ties bankroto riba. Jis per šešis veiklos mėnesius įdarbinęs kelis šimtus darbuotojų.
„2009-aisiais su šia kompanija keliai išsiskyrė. Savininkai pradėjo baimintis, kad sėkmingas darbas nepaskatintų manęs perimti verslo“, – teigė vyriškis. Tuomet bendradarbiavęs su kita įmone, tačiau čia ilgai neužsibuvo. 2012-aisiais nutarė pradėti savo verslą.
Lietuvoje sutiko savo širdies draugę
Nors neilgai jam teko būti samdomu darbuotoju, Lietuva jį sužavėjusi plačiai atsivėrusiomis galimybėmis. Čia sutiko savo būsimą žmoną lietuvaitę, sukūrė šeimą, susilaukė dviejų vaikų. Dirbdamas pamatė įdarbinimo agentūrų svarbą, turėjo sukaupęs gerų darbuotojų, kurie gali atlikti statybų darbus ir už Lietuvos ribų, dirbti ant statybinių pastolių, duomenų bazę. Tokie specialistai iki šiol yra labai paklausūs Europos darbo rinkoje.
„Lietuvos žmonės išsilavinę, protingi, tačiau jiems labai trūksta socialinių, bendradarbiavimo ir komandinio darbo įgūdžių. Galbūt tai susiję su Lietuvos istorija, kuomet visa tauta neturėjo laisvės. Aš labai gerbiu Lietuvą, jos žmones, čia gyvenu beveik 14 metų, tačiau pastebiu, kad tiek versle, tiek gyvenimo aplinkoje kiekvienas yra už save. Labai trūksta elementarios bendrystės“, – kalbėjo P.W. Gelderblomas.
Pašnekovas tikino savo veikla bandęs kurti darbo vietas, Lietuvoje registravęs bendrovę „Heuverlingo chemijos grupė“ bandė sąžiningai mokėti mokesčius, remti Lietuvos ekonomiką. „Pradėjęs verslą Lietuvoje pastebėjau, jog pernelyg didelė mokestinė našta uždėta vos pradedančiam verslui, gausybė tikrinančių institucijų, tarp kurių vyrauja tarpusavio nesusikalbėjimas, kelia gausybę problemų, tai trukdo sąžiningai įsilieti į Lietuvos ekonomiką. Taip pat teko susidurti su šešėline ekonomika, korupcija. Nėpats nepastebi, kaip korumpuota sistema, iš sovietmečio likę nomenklatūrininkai, pamažu įtraukia, o kartais net žlugdo nespėjusius ant kojų atsistoti verslus“, – kalbėjo olandas.
Sustabdė veiklą Palangoje
P.W. Gelderblomas atviravo perkėlęs savo verslą iš Palangos, tiksliau iš Klaipėdos krašto, į Estiją, kur palankesnė mokestinė sistema, o senosios sovietinės santvarkos mentalitetas ar buvę vadovai nebegali užimti vadovaujančių pozicijų.
„Su Lietuvos žmonėmis stengiausi dalintis savo patirtimi, dariau viską, kad jie įsidarbintų Europoje, norėjau pastariesiems praplėsti akiratį, padėti sąžiningai uždirbti pinigų“, – kalbėjo nuo 2009 iki 2017 metų įdarbinimo užsienio statybose verslą plėtojęs olandas. Vida Press nuotr.
„Estijoje klesti informacinės technologijos, gerokai žemesnis korupcijos lygis, auga ekonomika. Štai ir Latvija jau pamažu perima Estijos patirtį. Lietuvoje, kurioje daug daugiau galimybių, deja, gaji korupcija ir asmeniniai interesai. Valstybės ir verslo plėtrą stabdo giminystės ryšiais susijusios kontroliuojančios institucijos, o asmeniniai interesai aukščiau už šalies ekonomiką, meilę tėvynei. Su konkurentų verslais susijusios kontroliuojančios institucijos gali netgi sužlugdyti verslą. Jei norima pakeisti savo šalį, korumpuota sistema turi griūti, o Lietuvoje kol kas teisės aktai yra lengvai apeinami, ir tai tampa norma. Labiausia skaudina, kad korumpuoti dalykai, turint pažinčių, čia tampa teisėti. Tai sužeidžia žmones, įžeidžia verslus kuriančius užsieniečius, sukuria didžiulę visuomenės atskirtį, kurioje turtingi tampa dar turtingesniais“, – kalbėjo verslininkas.
Pašnekovas tikino, kad neskaidrūs konkurentų žaidimai padarė jam per 660 tūkst. eurų nuostolių, o dabar dar tenka minti teismų slenksčius. Užsienietis mano, kad žmones, kurie jį skundę Darbo ginčų komisijai, galėję paskatinti konkurentai.
Pagrindinės emigracijos priežastys
Olandas pasakojo, jog jam teko užsienyje įdarbinti nemažai lietuvių, kurie, anot jo, palieka savo šalį dėl asmenybę žeidžiančios sistemos, mažų atlyginimų, tad ieškoma geresnių sąlygų užsidirbti. Daugelis vyksta į tas šalis, kuriose pati sistema neleidžia mokėti žemų atlyginimų.
„Kalbant apie visuomenės problemas, galiu pastebėti, kad lietuviai vis dar neturi verslumo įgūdžių, jie gali uždirbti pinigų, tačiau labai dažnai nebežino, ką su jais daryti. Vos kelis eurus uždirbęs verslininkas susireikšmina, pradingsta jo žmogiškosios savybės – atjauta, supratimas, paprastumas. Daugelis lietuvių yra linkę uždirbti pinigus ne savo jėgomis, nieko nesukuriant, o pavagiant gerą idėją, nusinešant ją iš kaimyno panosės. Verslumo gyslelę turintys žmonės gali sukurti įmonę iš nieko, o pavydas, idėjų vogimas ir perpardavinėjimas neturi nieko bendro su verslumu, tai veikiau prostitucija“, – sakė P.W. Gelderblomas.
Kontroliuojančios institucijos – konkurentų tarpininkai?
„Lietuvoje vystyti verslą užsieniečiui sunku. Kaip ir minėjau, didžiulė konkurencija, idėjų vogimas labai įskaudina. Su Lietuvos žmonėmis stengiausi dalintis savo patirtimi, dariau viską, kad jie įsidarbintų Europoje, norėjau pastariesiems praplėsti akiratį, padėti sąžiningai uždirbti pinigų“, – kalbėjo nuo 2009 iki 2017 metų įdarbinimo užsienyje verslą plėtojęs olandas, o jo biuras veikė Palangoje. Tačiau dabar jis nusprendęs perkelti verslus į Vilnių ir Estiją, nes mažiuose miesteliuose, anot jo, verslą kontroliuojančios institucijos tapo konkurentų įrankis, padedantis jį sužlugdyti. Jo nuomone, Vilniuje yra mažiau šeimyninių ryšių, veikia Europinės institucijos, kurios gali padėti ieškoti teisybės. Čia, anot pašnekovo, daugiau erdvės verslui. .
Nori gyventi Lietuvos ritmu
„Daugelis mano, kad aš nejaučiu pagarbos Lietuvos žmonėms, nes tenka varstyti teismų duris, tačiau tai netiesa. Didžiuliai korupcijos mastai, nepalanki verslui aplinka žlugdo mano veiklą. Į Lietuvą aš atvykau ne dėl gražių lietuvaičių moterų ir ne dėl savo būsimos žmonos, o siekiau čia dirbti, norėjau iš nieko sukurti kažką, prisidėti prie jūsų šalies ekonomikos. Norėjau tapti bendruomenės dalis, daryti teigiamą įtaką. Nors tenka varstyti teismų duris, o kompanija negauna banko paskolų, verslas nebankrutuoja. Yra įdarbinta per 100 žmonių, metinė apyvarta siekia 300 tūkst. eurų. Jei biznį perkėliau į kitą miestą ar šalį, tai nereiškia, jog paliksiu Palangą. Man patinka gyventi prie jūros, čia auga mano du vaikai. Norėčiau palinkėti Lietuvai atidumo savo žmonėms, ekonominio supratimo, kelti savo šalies lygį geriausia linkme. Aš norėčiau kartu su visais lietuviais didžiuotis būdamas ir gyvendamas čia, Lietuvoje. Nors esu olandas, bet labai jaučiu šios šalies pulsą, noriu gyventi Lietuvos ritmu“, – teigė pašnekovas.
Jau ne pirmoji byla
Dabar Palangos teisme pradėta nagrinėti byla – ne pirmoji. 15min.lt pernai rašė, jog olando įmonė buvo patekusi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) akiratį įtariant, jog per dvejus metus verslininkas vien „vokeliais“ išmokėjęs apie 160 tūkst. eurų.
Galimais pažeidimais bendrovėje susidomėjo ir Valstybinė darbo inspekcija. Buvo atliktas neplaninis patikrinimas, vadovas negalėjo pateikti visų prašomų dokumentų.
Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas Vytautas Ročys, pats dalyvavęs olando bendrovės patikrinimuose, tuomet teigė, jog ši kompanija – jau seniai žinoma. Darbo ginčų komisija jau svarstė ne vieną atvejį, kai darbuotojai skundėsi negavę atlyginimų. Darbo inspekcija sulaukė ir anoniminių skambučių.
Be kitų, 15min.lt aprašė ir palangiškės Aurelijos Pilipčiuk istoriją. Moteris olando bendrovėje dirbo personalo atrankų vadove. Buvęs darbdavys teisme bandė įrodyti, jog per klaidą darbuotojai buvo išmokėti 2033 eurai. A.Pilipčiuk siekė, jog darbdavys jai sumokėtų atlyginimą už paskutinį dirbtą mėnesį ir nepanaudotus atostoginius.
Palangiškė dabar didžiausia savo klaida vadina tai, jog įsidarbinusi taip ir nepasiėmė savo darbo sutarties. Su darbdaviu ji sutarė, kad iš pradžių jai bus mokama 650 eurų alga, o vėliau – 750. Darbdavys pažadėjo dokumentus atiduoti, kai tik bus sutvarkyti formalumai.
Prie „Sodros“ bazės prisijungusi moteris pamatė, jog jos atlyginimas – visai kitoks, nei būdavo pervedamas į sąskaitą. A.Pilipčiuk sužinojo, kad jos oficialus atlyginimas yra kur kas mažesnis – 391 euras.
Moteris teigė, kad jai nežinant buvo pakeistas darbo sutarties pirmasis lapas. Ten buvo įrašyta visai kita suma, nei matė sutarties pasirašymo dieną. Ginčo sprendimą apsunkino tai, jog dokumento ji tada nepasiėmė.
Darbdavys tikino, jog ne tik visiškai atsiskaitęs su buvusia darbuotoja, bet ir netyčia permokėjęs jai daugiau kaip 2 tūkst. eurų.
2016 m. olando įmonei iškeltos 59 bylos,jų iniciatoriai – tiek valstybės institucijos, tiek fiziniai asmenys. P. W. Gelderblomas tikina, jog taip su juo siekia susidoroti konkurentai, apaugę giminystės ryšiais bei pažintimis su tikrintojais ir darantys pastariesiems įtakos.