Virginija Laurinaitienė
Vaistiniai augalai gydo ligas yra gera susirgimų profilaktikos priemonė, vartojami organizmui stiprinti. Kiekviena gera šeimininkė namuose turi mėtų, liepžiedžių, jonažolių, ramunėlių, čiobrelių, džiovintų mėlynių uogų. Senąsias tradicijas turintys gydymo būdai , tėvų senelių tradicijos kaupti vaistinius augalus, jų atsargas iš lankų ir pievų, o ypač prieš Šventą Joną, gyvuoja iki šių dienų. Šias tradicijas išsaugojo Giedrės ir Lino Bružų žolelių ūkis Klaipėdos rajone, Gerduvėnų kaime. O kokių gi sveikatinimosi patarimų jie turėtų palangiškiams?
G.Bružienė rykštenių lauke. Lino Bružo nuotr.
Jau sulaukė populiarumo
Sveikuolių mokyklos užsiėmimai, kur mokoma sveikatos ieškoti gamtinėje aplinkoje, nenusigręžti nuo žemės, saulės, rasos galias sukaupusių augalų vis labiau populiarėja, žmonės renkasi aktyvų, sveiką gyvenimo būdą. Nuo seno buvo tikima, kad augalai turi daugiau galių, kai juos surenka, džiovina ir kitiems teikia gamtą mylintis, geranoriškas žmogus, apdovanotas gebėjimu pažinti kitų sielas. Bružai – gamtos ilgesio pavilioti iš miesto į kaimą žmonės. Jie yra sukūrė ne vieną sveikos arbatos receptą, turi daug žinių apie pievose, po mūsų kojomis augančius nepaprastai vertingus augalus, kurių mes neretai visiškai nepastebime.
Žinios, receptai ir žolelių mišiniai taip ir liktų vienos šeimos paslaptyje, tačiau Ponia Giedrė – likimo apdovanota dvasios rega matyti pasaulį, valdo rašytojos plunksną, tad dalintis su kitais – jai tikras malonumas. Svarbiausias ūkininkų rūpestis, kad sveikatą saugantys augalai pasiektų žmones, kuriems jų reikia. Todėl tenka pakeliauti po įvairių miestų šventes, muges, o kalbėti apie žoleles, jų naudą šeimai – tikras malonumas.
Mūsų pašnekovų užaugintų vaistingųjų augalų aromatas dažnai sklinda ir Palangoje, čia mes su Giedre bei Linu Bružais ir susipažinome.
Šeima atviravo, kad vasarnamis, turėjęs tarnauti išvykoms iš miesto, pakeitė šeimos likimą, atvėrė kitokio gyvenimo rūpesčius ir džiaugsmus.
Gamta – sveikatos šaltinis
„Auginti ruošti vaistinių augalų žaliavą nėra lengvas užsiėmimas. Tačiau po darbų gali grožėtis mėnesiena čia pat kieme ar pro langą, rytą nubudęs pats matai ir nereikia bandyti iš knygų aprašymų įsivaizduoti ryto rasos, gruodo, augalų margumyno, kintančio nuo pavasario iki vėlyvo rudens“, – atviravo ponia Giedrė.
Anot žolininkės, rinkti ir vartoti žolelių arbatas – sena jų šeimos tradicija. Jos mama puikiai žinojo augalų gydomąsias savybes, kaupdavo jų atsargas, padėdavo sunegalavusiems žmonėms.
Žoleles renkanti moteris – filologė. Jauna Giedrės ir Lino Bružų šeima galėjo įleisti šaknis mieste, tačiau be galo stiprios būta svajonės grįžti į kaimą, kur klesti augalai, kur pro tėviškę teka Minija. Žolelių ūkis reikalauja daug valandų sunkaus darbo, tačiau džiugiausia tai, kad jį dirba visa šeima. Šis užsiėmimas neatskiria vaikų nuo tėvų. Visi kartu ir dirba, ir ilsisi, ir pasikalba. Taigi nuolat jaučiamas šeimos bendrumas ir tarpusavio supratimas. O po dienos darbų Giedrė randa laiko grožinei kūrybai.
Mišiniuose daugiau nei 80 rūšių žolelių
Bružai gamina mišinius iš daugiau, kaip 80 rūšių žolelių. Vienus augalus augina patys, kitus renka Minijos pakrančių pievose, miške, gamtinėje aplinkoje. „Išėjus į laukus galima pamatyti tiek daug įvairių naudingų žmogui augalų, kad net akys raibsta ir negali jų nerinkti. Ramybę, atsipalaidavimą teikia obelų žiedų arbata, daug aromatingesni yra laukinių obelų žiedai. Tikras malonumas pasilepinti slyvų žiedų arbata“, –teigia žolelių žinovė. Palangoje jų produkciją pamėgę ir jauni, ir vyresnio amžiaus žmonės. Vyresni žmonės perka nuo įvairių negalavimų, jauni – nori pajusti gamtos aromatus šaltuoju metų laiku, pavakaroti prie arbatos puodelio, iš kurio sklindantys augalų kvapai sukuria namų jaukumą. Atostogauti vykstantiems žmonėms žolininkė pataria pasiimti raminančių arbatų, nes atostogaujant kitame mieste tenka prisitaikyti prie naujos aplinkos, kitokio negu namie maisto, poilsiautojas daugiau laiko praleidžia gamtoje, patiria naujų įspūdžių. Dažna kurortininkų bėda – nemiga. Nuo nemigos padeda žolelių rinkiniai su apyniais, melisa, sukatžole. Kita bėda – virškinimo sutrikimai. Tokiu atveju tinka pelynai. Poilsiautojai daug vaikšto, dažniausiai su nauja avalyne. Todėl avalynė nutrina kojas. Pirmoji pagalba - švarus gysločio lapas. Kita bėda – uodai, erkės. Geriausia nuo jų gintis specialiais repelentais. Tačiau kaimo žmonės nuo šių gyvių gindavosi kvapiųjų tuopų pumpurų eteriniu aliejumi, bitkrėslėmis.
Kiekvienam augalui – savas laikas
Į klausimą, ar tiesa, kad vaistinguosius augalus reikia rinkti Joninių išvakarėse, Giedrė Bružienė atsakė, jog augalai krauna pumpurus, skleidžia lapus, žydi, brandina vaisius ir sėklas ne vienu metu. Per Jonines jau neberasime tuopų, beržų pumpurų, vaismedžių žiedų. Dar nebus kmynų, pankolių, krapų sėklų. Kiekvienas augalas turi savo rinkimo laiką, kuomet geriausiai skleidžiasi jo vaistinės savybės. Giedrė atviravo, kad ji apdovanota nepaprastu talentu, gebėjimus greitai įsidėmėti augalus, jų pavadinimus ir savybes.
Dobilų vaistinė galia ir skirtingas poveikis
Labai įdomiai Giedrė porina apie dobilus: „Dobilus dabartės ne šiaip sau paminėjau – anie dar kartais devynių vyrų jėga vadinami. Šitais viens vyriškis, akikės žybsi, sako – negerai man nuo tų dobilų, rytais apsiversti nebein. Kodėl anam nein apsiversti, ar rankų nebepakelia, ar trukdo kas nors, taip sakant, susipraskit patys. Žydinčioj raudonųjų dobilų žolėj oi kiek gerumo yra aptinkama – ląstelienos, proteinų, baltymų ir riebalų, flavonoidų, vitamino C, eterinio aliejaus ir kito gero. Pirmiausia raudonųjų (ir baltųjų) dobilų arbata tinka peršalimams, kosuliams vaikyti, padeda virškinimui, padeda nusiraminti, kai per finalą įtampa pakyla. Skatina išsiskirti šlapimą, būtinai reikia gerti dobilų arbatos, kai moterys krūtų ir kiaušidžių augliais suserga. Apskritai dobilų arbatą galima vadinti ir devynių moteriškų jėga – reguliuoja ištrikusius hormonus, isterijas, zlastį dėl įsitempusių vyrų apmaldo, dar ir sulieknėti padeda. Puikiai arbata tinka ir kai galva labai sunki, kai ta svaigsta, kai dar ir ausyje zvimbia – puodelį šienu kvepiančios arbatos išgėrus kraujotaka pagerės, akys prašviesės. Įdomumas dar ir tas, kad iš džiovintų ir sumaltų dobilų žiedų išeina neblogas prieskonis, į vanilę kažkiek panašus, tad tinka ryžius, visokius kepinius ir gėralus skaninti. Iš jų galima net duoną keptis, Azijoj ta duona ir pavadinimą turi – chambrock. Škotai, sako, irgi nederliaus metais kepa plonus dobilų paplotėlius ir taip nuo mirties ginasi. Nors ir nėr dabar nederliaus metai, nuo bado mirties gintis mums nereikia, nors ir pašarinis tas augalėlis naminiams gyvulėliams, nors ta dobilų duona ir šienu atsiduoda, užtat mums, dabartės žmogeliams, vis tiek labai reikalingas“.
Giedrės ir Lino Bružų žolelių receptai
„Būna, kad koks žmogėnas priėjęs klausia, ar yra kokių žolių nuo durnumo. Ir ką tokiam begali atsakyt? Tik perfrazuot Eugenijos Šimkūnaitės pasakymą – jei jau esi durns, jokia žolė tau nebepadės“, – juokavo G. Bružienė.
„Išlendančių dilgėlikių, garšvų, kiaulpienių lapelių pasirinkti privalomai visiems kaip amen poteriams, dar ir serbento pumpurą, žliūgės, raktažolės lapelį pasirinkti, į salotas dėti, o kai daugiau visko bus, ir pasidžiovinti į miltelius, susimalti ir visur barstyti“, – kalbėjo moteris.
„Meškinis česnakas – pavasario jėgų sugrąžinimo karalius tikras pavasario pranašas. Meškos pavadinimas čia ne veltui – sakoma, kad meškos, iš žiemos guolio išlindusios, pirmiausia tų česnakų lapų prisiryja, organizmą išsivalo, visus žiemos biesus iš pilvo išviduriuoja, paskiau linksmos laksto, poruotis užsimano. Šlakams valyti, virškinimui, kraujui pagerinti česnakai vartojami švieži, o žiemai galima su druska susitaisyti, stiklainėly palikti, galima ir pamarinuoti. Visą pavasarį po truputį tuos lapus rupšnojant ne tik kraujas išsivalys, bet ir lėtinės odos ligos atsitrauks, atmintis pagerės, kraujagyslės atkalkės, viduriai išlaisvės, ką ten – net kirminai išlakios! Dažniau šių česnakų salotų pasigaminus, praeis ir kai kurie širdies sutrikimai, kraujospūdis, nemiga, kosuliai ir dusuliai, sąnariai taip smarkiai nebegirgždės. Pražydi česnakai gegužę – tuos gražius žiedelius taip pat galima valgyti, savo lėkštes puošti – žiedų skonis ir kvapas aštresni už lapus“, – dalijosi savo patirtimi žolelių ūkį turinti Lino ir Giedrės Bružų šeima.
Liaudiška gudrybė verslininkams
Išskirtinių galių turinti dilgėlė: padeda nuo mažakraujystės, viduriavimo bei nervų ligų Visgi negali daug meškinių česnakų valgyti tie žmogeliai, kurie skrandžio opaligę turi įsitaisę, šie turėtų pavasarines raktažoles, tamsiąsias plautes geriau rupšnoti, liepos pumpurėlį kokį sukramtyti. Tik didžioji vat bėda – šie pavasario karaliai Raudonojon knygon įrašyt, skint ir raut jų nevalia, nors ir atrodo, kad didelėmis plantacijomis anie prižėlę, bet todėl ir prižėlė, kad saugomi ir išsaugoti buvo. Tad jei miške užeisit, tyliai ramiai burnon įsidėkit, bet namo terboj nesineškit, geriau savam darže pasiauginkit. Prietarai, atėję iš senolių, anot žolininkės, nėra kalbos ne realaus pagrindo. Pavyzdžiui, pelynas yra puiki dezinfekcijos priemonė, tad juo nuo savo namų žmonės „išrūkydavo“ piktas dvasias. Taip ir ligos nekibdavo. Be to, ši karti žolė valo organizmą, yra pirmoji pagalba sutrikus virškinimui. Mišinyje su kitomis žolėmis, pelynas rekomenduojamas net ir sergant alkoholizmu.„Pastoti ir susilaukti vaikelio padeda raskila“, – dalijasi žiniomis žolininkė ir priduria, kad augalus ir grybus reikia vartoti saikingai. O štai liaudiška gudrybė verslininkams, kaip pritraukti pirkėjus ir paskatinti juos atversti pinigines, yra pelargonija. Jos kvapas skatina žmones išlaidauti.
Po kojomis neatrasti sveikatos šaltiniai
Žmonės, sugebėję adaptuotis kaime, savo pavyzdžiu įrodo, jog jame galima rasti motyvų dirbti ne tik fizinį, bet ir intelektinį darbą, rasti sritį, kuri skatintų tobulėti. Kaime yra erdvės verslumui, amatams, naujoviškam ūkininkavimui, o po mūsų kojomis – dažnai nepastebimi lieka sveikatos šaltiniai.
