Auksiniai laikai Palangos nekilnojamojo turto rinkai pasibaigė, žvelgdami į šių metų pradžios statistiką konstatuoja analitikai. Tiesa, pripažįstama, kad bendra būsto rinkos situacija Lietuvos pajūryje yra gera. Pirkėjai, nors jų mažiau nei pernai, išlieka aktyvūs, o plėtojamų projektų tikrai yra, tik ne tokios didelės apimties kaip prieš gerą dešimtmetį.
J. Andriejauskaitės nuotr.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Klaipėdos biuro vadovas Aurimas Petrikas 15min sakė, kad pajūrio regiono rinka išsiskiria dinamika ir pasižymi gana plačiomis būsto kainų žirklėmis. Pavyzdžiui, Palangoje butų kainos siekia nuo 800 iki 4,5 tūkst. eurų, Šventojoje – 600–1,6 tūkst. eurų, o Kuršių nerijoje butų kainos svyruoja nuo 1,6 tūkst. iki 5,5 tūkst. eurų už kvadratinį metrą.
Pirkėjai reikalauja daugiau
„Galėčiau išskirti, kad didesnę paklausą turintis turtas yra visiškai įrengtas, pasižymintis moderniomis technologijomis, pasyvia būsto priežiūra, renovuotas, su atliktu euro standartus atitinkančiu remontu. Taip pat išskirtinį dėmesį prikausto būstas, kuris yra vidutinės klasės kainų lygmenyje su terasomis, balkonais ir, žinoma, pritaikytas poilsiui“, – aiškino jis.
A.Petriko teigimu, pastaruoju metu pasikeitė pirkėjų, ieškančių būsto poilsiui, poreikiai. Visų pirma, mažėja butų plotai, taip pat daugiau investuojama į gyvenimo kokybę ir komfortą užtikrinančius sprendimus, architektūrą. Šiuo metu populiariausias pirkinys Palangoje – 2 kambarių butai, skirti poilsiui arba/ir nuomai. Tokio būsto pardavimo kaina svyruoja 1–1,2 tūkst. eurų už kv. m, o ne miesto centre – 1–2,2 tūkst. eurų už kv. metrą.
„Stabili ir gana lengvai prognozuojama NT rinka lėmė ir tai, kad per pastaruosius 3–4 metus į pajūrio NT rinką žengė ir mažesni plėtotojai, investuodami į smulkesnės apimties projektus, pvz., tokius projektus dažniausiai sudaro keli sublokuoti ar individualūs namai“, – sakė pašnekovas.
Pasak A.Petriko, didesnė naujo būsto pasiūlos dalis koncentruota Palangos pakraščiuose, o ne centre.
„Nors, viena vertus, miesto pakraščiuose yra daugiau plėtrai tinkamų sklypų, kita vertus – tai savotiškai atspindi augančius būsto kokybei pirkėjų poreikius – jaunimas yra pamėgęs J.Basanavičiaus gatvę ir centrinę Palangos dalį, o kokybiškesnio ir ramesnio poilsio ieškantys renkasi miesto prieigas, pušynus“, – teigė jis.
Palangos rinka „prisisotino“
Pasak nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ analitiko Roberto Žulpos, Palangai auksiniai laikai pasibaigė. Tai ypač matoma žvelgiant į šių metų sandorių statistiką.
„2014–2017 metais Palangos NT rinkoje vyko aktyvi plėtra, ypač 2014-aisiais, kurie buvo rekordiniai. 2018-ųjų 5 mėnesių statistika rodo jau visai kitą vaizdą – pardavimai pirminėje rinkoje krito 50 proc., antrinėje – 13 proc.“, – kalbėjo jis.
R.Žulpos teigimu, nepaisant panašų lygį išlaikančios pasiūlos, paklausa mažėja. O tam yra kelios priežastys.
„Labiausiai tikėtina, kad rinka tiesiog „prisisotino“. Galima ir tokia versija, kad įtaką mažėjančiai paklausai daro santykiai su Rusija, kurios investuotojai buvo itin pamėgę Palangą. Pardavimus galėjo paveikti ir planuojami nauji nekilnojamojo turto mokesčiai“, – aiškino „Inreal“ atstovas.
15min inf.