Dana Lukauskienė
Vakar visas pasaulis minėjo Tarptautinę vaikų gynimo dieną. Ji primena mums, jog vaikai – nėra asmeninė tėvų nuosavybė, jie– besiformuojančios asmenybės, su savo tvirta nuomone, maištingu charakteriu. Tad šeimoms, auginančioms atžalas,yra būtina iš šalies įvertinti savo pačių elgesį auklėjant vaikus. Svarbiausia, kad neperžengtume tos ribos ir iš auklėtojų netaptume smurtautojais. Juk smurto formų būna ir ne tokių akivaizdžių, kurias matėme pastarosiomis dienomis. O vaiko teises ginti ir puoselėti yra būtina.
„Svarbiausia, kad tėvai, auginantys vaikus, suprastų – išpuošti vaiko neužtenka, nes išoriniai dalykai mūsų gyvenime mažiausiai reikšmingi“, – sakė Palangos dekanato šeimos centro vadovė B. Aleknienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Skaudžios istorijos verčia susimąstyti
Prieš porą metų visą Lietuvą drebino Matuko nužudymo rezonansinė byla, kuomet vos ketverių metų berniuką žiauriai nužudė narkotikais apsvaigusi motina ir jos sugyventinis. Skuodo rajone pernai kovą policijos pareigūnai buvo sukelti ant kojų – mat vieno kaimo gyventoja prisipažino savo šiltnamyje užkasusi naujagimio kūną. Sukrėsti kriminalistai iš pradžių dar nenorėjo tikėti tokiu šiurpiu pasakojimu. Tačiau moteris parodė pareigūnams vietą, kurioje maždaug prieš tris savaites buvo užkasusi dukrytės kūnelį. O dar didesnis šokas tyrėjus ištiko, kai moteris čia pat prisipažino, jog šalia – dar vienas „kapelis“ – užkastas 2015 metų spalį gimęs sūnelis.
Prieš metus žiaurus nutikimas sukrėtė ir palangiškius, kuomet Palangoje, Vytauto gatvėje, greta moters darbovietės, šiukšlių konteineryje buvo aptiktas vyriškos lyties kūdikio lavonėlis. Tai, kad vienos kurorto įmonės kavinėje padavėja dirbanti moteris buvo nėščia, bendradarbiai sakė anksčiau nepastebėję. Tiesa, kai kurioms darbuotojoms įtarimą kėlė suapvalėjusios bendradarbės kūno formos.
Analogiškos situacijos sukrečia, drebina visą šalį, o specialistams tenka visuomenei aiškinti šių baisių nutikimų priežastis ir neretai ieškoti kaltų. O juk vaikai – ne tik mūsų šalies ateitis, pasididžiavimas. Jie ateityje kurs šeimas, tęs savo tėvų, senelių įskiepytas tradicijas.
Vaikus gina įstatymai
Dažniausiai esame linkę psichologinį smurtą tapatinti su fiziniu, tačiau tai netikslu. Jau nuo 1995 m. Lietuvoje veikianti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija ir jos 19 straipsnis numato, kad valstybė imasi visų reikiamų priemonių, kad apgintų vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą. Taigi daugiau nei prieš 20 metų Lietuvos valstybė įsipareigojo ginti vaikus ne tik nuo fizinio, bet ir nuo kitų nekontaktinių smurto rūšių, o taip pat ir nepriežiūros bei seksualinės prievartos.
Specialistė pataria: leiskite vaikui pačiam augti, klysti, mokytis iš savo paties klaidų, nesistenkite jam po kojomis tiesti minkštos pagalvėlės ir bandyti spėti, kur jis nukris. „V.P.“ nuotr.
Galiojančiame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatyta, kad nors mažametį galima drausminti savo nuožiūra, tačiau draudžiama taikyti fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, neleistinas ir garbės bei orumo žeminimas. Įstatymas apibrėžia ir netinkamo vaikų drausminimo pasekmes, t. y. tėvams ar kitiems teisėtiems vaiko atstovams numatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė ar vaiko paėmimas.
Gandrai atnešė 66 mažuosius palangiškius
Pasak Palangos civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Žanetos Žulkuvienės, šiemet Palangoje užregistruotos 63 santuokos, gimė net 66 vaikai, o štai pernai buvo registruota net 277 santuokos. Gandrai palangiškių namuose pernai lankėsi net 168 kartus, tiek yra užregistruota gimimų.
Palangos dekanato Šeimos centro vadovė Birutė Aleknienė džiaugėsi, kad mieste gyvena gabūs, darbštūs ir kūrybingi vaikai. Daugelis jų lanko būrelius, sportuoja, muzikuoja, o savo pasiekimais garsina mūsų kurorto vardą. Jai, ir mokytojos darbe tenka išgirsti, kad mūsų mažieji susiduria su asmenybės, dvasinėmis problemomis, vaikai iš nepasiturinčių šeimų išgyvena ekonominius sunkumus, o tai paveikia besiformuojančią asmenybę.
Anot pašnekovės, sunkiausiai vaikai išgyvena tėvų skyrybas, netektis ar emigraciją. Juos tuomet užplūsta vienišumo jausmas, atvirumo valandėlėmis daugelis prisipažįsta, kad trūksta tėvų meilės, dvasinio ryšio.
„Iš ilgamečio bendravimo su šeimomis, vaikais, mokiniais, galiu pasakyti, kad kiekvienam vaikui reikalingas švelnumas, dėmesys. O pagyrus, paskatinus, kiekvieno akys nušvinta, jie tarytum savaime pradeda daryti gerus darbus. Geras žodis, atjauta užmezga tam tikrą bendrystę, o atgal gauni labai daug – mažiausiai gražų gestą, pagalbą, sukuriamas tam tikras išskirtinis ryšys. Svarbiausia, kad tėvai, auginantys vaikus, suprastų – išpuošti atžalos neužtenka, nes išoriniai dalykai mūsų gyvenime mažiausiai reikšmingi. Yra mažųjų, kurie kopijuoja savo tėvelius, mergaitės dažosi lūpas ar nagus. Jos nesupranta, kad mūsų širdyse slypi daug vertesni –dvasiniai dalykai“, – kalbėjo pašnekovė.
Per didelė meilė sunaikina savarankiškumą
„Labai svarbu, kad šeimos suprastų, kad per didelė tėvų meilė taip pat sunaikina pagrindinę vaiko teisę – į savarankiškumą. Tai yra mano pačios išgyventa, patirta. Todėl norėčiau paprašyti visų šeimų – leiskite vaikui pačiam augti, klysti, mokytis iš savo paties klaidų, nesistenkite jam po kojomis tiesti minkštos pagalvėlės ir bandyti spėti, kur jis nukris. Mano nuomone, neprižiūrėtas, apleistas vaikas tapatus pernelyg prižiūrėtam, išlepintam, nes besąlygiška motinos meilė gali turėti skaudžių pasekmių. Savarankiškumo pažabojimas, stengimasis už vaiką padaryti viską, trukdo jam vystytis kaip brandžiai asmenybei, atima gebėjimą priimti sprendimus, būti atsakingu“, – kalbėjo B. Aleknienė.
Mūsų visuomenės skaudulys
Pašnekovė apgailestavo, kad labai daug šeimų, nepaisant to, kad prieš Dievą prisiekia vienas kitą mylėti, gerbti, visą savo gyvenimą būti ištikimais, neretai sulaužo santuokos sakramentą, ir skiriasi. Skyrybų pasekmes skaudžiai išgyvena ir vaikai, jie guodžiasi, ieško paramos, atjautos.
„Skyrybos mūsų visuomenės skaudulys, jos liūdnais padaro mūsų vaikus. Šeimos konfliktai, problemos namuose daro mažuosius viskam abejingais, nematančiais darnos, santarvės. Kompiuteriniai žaidimai uždaro mūsų atžalas į atskirą – virtualų pasaulį, kuriame nebėra gyvo bendravimo, nebelieka žmonių artumo, bendrystės, vaikai nebemoka dalintis, išreikšti jausmų. Tad neretai jie patiria didžiulę baimę, nes nedrįsta realybėje savo draugo ar draugės apsikabinti, stresuoja, norėdami išsakyti savo jausmus, o kartais išrausta, vos prisilietę prie savo draugo ar draugės rankos. O juk lėkšti, bejausmiai santykiai ir skatina skyrybų priežastis. Svarbiausia, kad vaikas žinotų, kas yra draugystė, norėtų susitikti su bendraamžiais, o ne sėdėti vienumoje. Internetas nublanksta prieš gyvą tėvų, senelių žodį. O vaikams daug ir nereikia – jiems svarbiausia paprastas, nuoširdus pokalbis, patarimas. Daug dirbančios šeimos, gyvenimiškai svarbius pokalbius su savo vaikais atideda ateičiai, o vėliau supranta, kad taip ir nesurado laiko. Kultūra, teatras, parodos, muzika ugdo, formuoja asmenybę, bet visų brangiausias kiekvienam vaikui – tėvų artumas, buvimas šalia be skubos, lėkimo, artimas pokalbis ir nuoširdus patarimas“, - sako B.Aleknienė.
Linkėjo garsinti savo miestą
Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos direktorė Laimutė Benetienė džiaugėsi, kad jaunieji palangiškiai vertina mokymąsi, žinias, noriai dalyvauja popamokinėje veikloje, būreliuose. Mokykloje efektyviai veikia Vaiko gerovės komisija, laimei, didesnių, rimtesnių bėdų, vaiko teisių pažeidimų jos vadovaujamoje įstaigoje nebuvo užfiksuota. Todėl Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga direktorė linkėjo ir vaikams, ir tėveliams gebėti išsikelti sau tikslus ir siekti juos įgyvendinti. „Svarbu, kad tėvai skatintų savo atžalas, pastebėtų jų vidinį potencialą, lavintų prigimtines jų galias, talentus. Tai, kad palangiškiai vaikai stropūs, darbštūs, rodo jų pasiekimai. Jie nuolat dalyvauja konkursuose, televizijos projektuose, miesto šventėse, renginiuose“, – Palangos vaikais džiaugėsi L.Benetienė.