Zenonas Rupkus
Vakar Plungės rajono apylinkės teismo Palangos teismo rūmuose buvo narpliojama baudžiamoji byla, kurioje individualios įmonės „Tinkreta“ vadovai Loreta Bendikienė ir Saulius Bendikas kaltinami apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimu. Byla nagrinėja 2014 bei 2015 metų įvykius.
Įmonės vadovams pareikšti kaltinimai dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos. „V.P.“ nuotr.
Šlubavo atmintis
Baudžiamojoje byloje buvo narpliojama galima šešėlinė buhalterija statybų versle. Vakar vyko jau ne pirmasis posėdis, tad visas dėmesys buvo sutelktas į liudytojus. Apklausti du buvę įmonės darbuotojai bei ikiteisminio tyrimo pareigūnas.
Apklausiami įmonės darbuotojai teismo posėdyje niekaip negalėjo prisiminti grynais išmokamo jiems priklausančio darbo užmokesčio dydžio, tikino atlikę savo darbus, į sutartis ir parašų dėjimą nesigilinę.
Liūdytojai. „V.P.“ nuotr.
Darbų vykdytoju dirbęs A.Z., prižiūrėjęs brigadą darbininkų statybos objektuose, pasakojo neva gavęs tik minimalų atlygį, vėliau, perėjus į paprasto apdailos meistro pareigas, tikslaus savo darbo užmokesčio prisiminti negalėjo. Tačiau vyras žinojo, kad atlyginimas yra ne minimalus, o priklausė nuo atliktų darbų kvadratūros. Teismui pasiteiravus apie jo anuomet gautas tikslias pinigų sumas, vyrui amą užimdavo, sunku būdavo ir žodį pratarti, nebeveikė atmintis. Teismas aiškinosi, kodėl už statybų darbus stambiuose objektuose darbuotojams buvo mokama minimali alga, kokia darbo užmokesčio dalis buvo mokama vadinamaisiais „juodais“, neapskaitomais pinigais.
Į dokumentus statybininkas nesigilinęs
Teismo salėje parodymus davė liudytojas V.B. Keturiasdešimt vienerių metų vyras pasakojo dirbęs minėtoje įmonėje kartu su kitu, į šį teismo posėdį neatvykusiu liudytoju. Jų darbus prižiūrėjęs darbų vykdytojas M. B., kuris jį ir pakvietęs į minėtą, dabar jau bankrutuojančią bendrovę, pereiti dirbti iš kitos įmonės. Jis liudijo darbų apimtis derinęs su M.B., iš jo gaudavo darbo užmokestį. Buvo laikotarpis, kuomet atsiskaitydavo stabiliai, dalį darbo užmokesčio, dažniausiai minimalaus, pervedant į banko sąskaitą, o likusias sumas – grynais. Liudytojas parodė, kad padarius darbą, buvo peržiūrima jo kokybė, ir tuomet atsiskaitoma. Pasirašyti jam reikėdavo į tam tikrus lapus, į kuriuos statybų versle dirbantis vyras nesigilinęs. Buvo atsiskaitoma ir pavedimu, ir grynais. Anuomet dar litais jo darbų įkainiai siekę 20-35 litus už kvadratinį metrą.
Ar daromas spaudimas?
Kaltinamųjų advokatas teismo salėje visiems liudytojams uždavė nemažai klausimų, bandydamas išsiaiškinti, ar ikiteisminio tyrimo metu darbuotojai įvardino gavę pajamas „juodais“ savo iniciatyva, ar jiems buvo daromas tyrėjų spaudimas. Liudytojas V.B. teisme parodė, kad jokio spaudimo jam daroma nebuvo, į ikiteisminio tyrimo apklausas vykęs du kartus. Pirmąjį kartą apklausiamas atsakė į tyrėjo klausimus, kadangi negalėjęs prisiminti tikslių atlyginimo sumų, prisiminė namuose išsaugojęs savo juodraštį, kuriame buvo užfiksavęs atliktų darbų apimtis, realias objektų kvadratūras.
„Atsivežiau savo popieriukus, susitikslinom su tyrėju, duomenys beveik sutapo. Parodžiau, kad gavau ir pavedimu, ir grynais. Ką darbdavys duodavo pasirašyt, tą pasirašydavau, kai neduodavo – nepasirašinėjau, aš juk ne buhalteris, nežinau“, – davė parodymus V.B.
Teismui pasiteiravus, ar vyriškis aiškiai suprantąs, ką reiškia „juodi“ ir kitokie pinigai, liudytojas atviravo: „Statybose visi taip dirba. O kaip kitaip? Gyventi tai reikia...“.
Iš dokumentų buvo matoma, kad liudytojas už darbą Druskininkuose anuomet 2014-aisiais gaudavęs apie 10 tūkstančių litų per mėnesį. Tačiau teisme jis negalėjo prisiminti, ar dokumentuose užfiksuotos atlyginimo sumos priklausė jam vienam, ar kartu su jo kolega, į kurį kreipdavosi pravarde Simba. Esą vyrai objektą įrenginėjo kartu, tad ir anuomet gautos pinigų sumos galėjo būti dalinamos iš dviejų.
Teismas bandė išsiaiškinti, kodėl ikiteisminis tyrimas rodo, jog per kelis mėnesius V.B. uždirbęs per 30 tūkstančių litų, o vadinamasis Simba tik 6,2 tūkstančio litų.
V.B. nurodė, kad jo ranka vedamoje dokumentacijoje „popieriuose“ galėjo būti užfiksuotos bendros sumos, kurias apdailinkai dalijosi po lygiai. Vyras akcentavo su direktoriumi reikalų neturėjęs, visus darbus ir piniginius klausimus derinęs su darbų vykdytoju M.B. Darbo sutartį nutraukęs, nes įmonė pradėjo nebeatsiskaitinėti.
Tikino niekam nenorįs pakenkti
Nedrąsiai į teismo posėdžio salę žengė trisdešimt septynerių metų A.Z. Jis liudijo už minimalų darbo užmokestį prižiūrėjęs visą betonuotojų brigadą. Dirbęs brigadininku 2014-ųjų lapkričio bei gruodžio mėnesiais. Jį įdarbinęs tas pats darbų vykdytojas M.B., kuris pristatęs vadovui Sauliui. Su Sauliumi buvo derinamos pareigos, atlyginimas, darbų pobūdis.
A.Z. buvęs atsakingas už tai, kad betonuotojų brigada darbus pabaigtų laiku. Minimalus darbo užmokestis jam buvo pervedamas į kortelę. Vyras liudijo, kad šios pareigos jam nepatiko, nesutapo charakteriai, todėl persivedęs į paprasto apdailininko pareigas. Darbo sutartis nebuvo pakeista, joje liko numatytas minimalus ar 450 litų siekęs darbo užmokestis, tačiau žodiniu susitarimu buvo numatyta mokėti už realias darbų apimtis, kvadratūrą. Objektai, kuriuose vyras atlikinėjo statybos, apdailos darbus, buvę pakankamai stambūs – klinikos Kaune, prekybos centro „Lidl“ logistikos centras, keli objektai Vilniuje.
Įvertins teismas
Teisme buvo aiškinamasi, kiek neapskaitomo atlyginimo „juodų pinigų“ buvo išmokama už statybos, apdailos darbus. „V.P.“ nuotr.
Liudytojas teigė, savo parodymais niekam nenorįs pakenkti, galbūt todėl teismo salėje, ypač kalbant apie jo uždirbtas tikslias pinigų sumas, jam labiausiai šlubuodavo atmintis. Parašų dėjimo jis taip pat prisiminti negalėjęs, tačiau teigė, kad su juo buvo atsiskaitoma pagal formulę: iš sumos, priklausančios pagal kvadratūrą, buvo atimamas minimalus darbo užmokestis, kuris pervedamas į kortelę, likusi dalis buvo išmokama grynais.
Prokuroras skatino virpantį liudytoja sakyti teisybę, o ne atėjus į teismo salę duoti parodymų, bijoti pakenkti valstybei, Sauliui ar sau. „Kam savo veiksmais kenkėt, įvertins teismas“, – akcentavo prokuroras.
Liudytojas prisipažino gaudavęs apie 12 litų už kvadratinį metrą apdailos darbų. Per tris darbo mėnesius atlikęs darbų, kurių apimtis ne mažesnė nei 250 kvadratinių metrų. Jis atviravo gaudavęs pinigus už darbą grynais ir pavedimu, tačiau tikslių darbo apimčių ir tikslaus darbo užmokesčio prisiminti niekaip negalėjo.
Kaltinamųjų advokatas klausinėjo liudytojo, ar ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo daromas spaudimas, ar jis pats savo iniciatyva įvardinęs jam išmokėtas sumas, o gal ikiteisminio tyrimo pareigūnas jam daręs įtaką, spaudimą, taikęs prievartą.
Liudytojas neigė advokato abejones dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Jis tvirtino jokio spaudimo nepatyręs.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnas
Teismo salėje parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas Giedrius Jonys. Jis liudijo, kad apklausti buvo visi bendrovės darbuotojai, buvę sąraše. Tikslūs į rankas mokamo atlyginimo skaičiai pareigūnams nebuvo žinomi, jie buvo nustatinėjami apklausų metu. Apklausos vyko 2016-aisiai vasarį.
Pareigūnas liudijo, jog tais atvejais, jei darbuotojas negalėdavo prisiminti tikslių darbo užmokesčio sumų, buvo teiraujamasi apie objekto kvadratūrą, klausiama, kokie vieno kvadratinio metro įkainiai, vėliau nustatinėjamos sumos. Atskaitos tašku pasirinkta mažiausia darbuotojų nurodoma suma. Jis prisiminė, kad tiksliausius parodymus pateikė V.B., kuris atvežė pareigūnams savo užrašus, nevengė bendrauti, pats nurodė kvadratūrą.
Advokatas teiravosi, ar pareigūnas neprimetė liudytojams savo nuomonės, jo turimų skaičių ir sumų. Liudytojas atsakė, jog jis išmokėto neoficialaus atlyginimo žinoti negalėjo, galėjo turėti tik įmonės apskaitos dokumentus, kuriuose rodomas tik oficialus darbo užmokestis.
„Mūsų įstaiga neteikia malonių paslaugų, visi iškviestieji apklausai dažniausiai būna nemaloniai nustebintiׅ, – kalbėjo pareigūnas. Tačiau teismo salėje abu liudytojai patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas vyko etiškai, nebuvo pažeistos jų teisės, nebuvo daromo spaudimo. Duomenis nurodė jie patys, atsakydami į pareigūno užduodamus klausimus.
Kadangi į teismo salę neatvyko visi kviestieji liudytojai, teismas padarė pertrauką. Kitas posėdis vyks gegužės pabaigoje. Bylos nagrinėjimas tęsis. Atsakymo į klausimą, ar statybų versle buvo naudojami neapskaitomi pinigai, teks dar palaukti.