Dana Lukauskienė
Gegužės 5-27 dienomis Palangos kurorto muziejuje startavo pirmasis menų festivalis „Vakarai pas Sofiją“. Palangiškiams ir svečiams bus siūloma gausybė kultūrinių, literatūrinių renginių, parodų, muzikinių improvizacijų. Sekmadienį literatūriniu keliu po Vakarų Europos miestus bei Palangą visus susirinkusiuosius vedžiojo poetas, eseistas, dramaturgas, vertėjas, daugelio kultūrinių projektų dalyvis, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas palangiškis Rolandas Rastauskas.
Eseisto žodis vietos dvasios paieškose. R. Rastauskas Palangos kurorto muziejuje. „V.P.“ nuotr.
Išskirtinis meniniu turiniui
Pirmasis tokio masto menų festivalis, pavadintas „Sofijos“ vardu, labai aktualus, kadangi palangiškių gerai žinoma „Anapilio“ vila anuomet priklausė paskutinio Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus motinai grafienei Sofijai Tiškevičienei. Festivalio pavadinimaspasirinktas neatsitiktinai, žinant, kad vila, kurioje šiuo metu veikia Palangos kurorto muziejus, buvo pavadinta grafienės Sofijos Tiškevičienės vardu – „Villa de la Comtesse Sophie“ arba „willa Zofja“.
Grafienė Sofija buvo išskirtinė asmenybė, šviesi, giliai tikinti ir kilni moteris. Mirus Sofijos vyrui grafui Juozapui Tiškevičiui, vila atiteko Marijai Tiškevičiūtei. Pasibaigus pirmajam pasauliniam karui pastatas buvo parduotas.
Pagrindinis festivalio siekis yra aktualizuoti istorijos dulkėse užmirštą vilos savininkės Sofijos vardą ir priminti visuomenei didingą muziejaus istoriją, siekiančia grafų Tiškevičių laikus. Renginiai orientuoti į subtilesnį, ne masinį, o gerą literatūrinį skonį.
Puoselėjama mintis festivalį išauginti į kasmetinį, tęstinį. „Nesiekiame, kad jis būtų labai populiarus, bet norime, kad būtų išskirtinis savo meniniu turiniu“, – kalbėjo organizatoriai, Palangos kurorto muziejaus darbuotojai.
Užčiuopti vietos dvasią
„Nusprendžiau paskaityti keletą tekstų, skirtų vietos dvasiai apibrėžti. Miestas keičiasi, kinta jo įvaizdis, kinta ir mūsų suvokimas apie tą vietą, kurioje gyvename, kas Palangai labai aktualu. Pasirinkau kelionės temą – keliauju iš Berlyno į Romą, o iš ten vėl grįžtu į Palangą. Pažiūrėsim, kaip seksis papasakot įspūdžius, kuriuos sukelia skirtinga vieta. Reikia pabandyti užčiuopti, pagauti urbanistinę miesto dvasią“, – prieš renginį pakalbintas sakė eseistas R. Rastauskas.
Literatūra, fotoaparato objektyvas bei žmogaus akys kažkokiu magišku būdu sugeba sujungti skirtinguose laikuose, skirtingose erdvėse vykstančius įvykius, identifikuoti tam tikrus ryšius, sąsajas, nuo reportažo žanro pereiti prie polifoninės, kultūrologinės, poetinės eseistikos. Didmiesčiai R. Rastausko kūryboje atgimė kaip veidrodžiai. Berlyno gatvėmis publika buvo vedama per fotografo prizmę, per objektyvo užfiksuotas vietas. Prieš klausytojų akis augo subraižyti negatyvo kadrai, nebenaudojamų daiktų natiurmortai, vieniši objektai, egzistencijos klounai, sumarmurėję meilės guoliai. Praeiviams mojo restauruotos Berlyno sienos, o kai kur brezentu aptraukti remontuojami fasadai.
Eseisto skaitymuose atgimė fotografo bandymai suartėti su miestu kaip su svaigia, nepažįstama moterim. Egzistencines problemas ir žmogaus laikinumą priminė kapinės, žydų kapai su kompozitorių vardais, o suskambanti ir vėl nutylanti muzika leido pamąstyti apie mūsų būties trapumą.
Liejosi į poetinę visumą
Poetas, eseistas mums priminė tai, kas pamiršta, tai kas nepastebima, tai kas aktualu kiekvieno Vakarų Europos didmiesčio gyventojui, o kartu ir palangiškiui. Miestui žavesio teikė jaukios gatvelės, krautuvėlių pavadinimai, muzikos garsai ir miesto praeiviai. Berlynas, Roma, kelionė ir grįžimas namo iki Palangos susiliejo į vieną poetinę visumą.
Festivalis R. Rastausko skaitymais neužbaigtas. Palangos kurorto muziejus siūlys savo lankytojams ir daugiau renginių. Pirmajame, bet neeiliniame, festivalyje mielai sutiko dalyvauti ne tik Nacionalinės premijos laureatas Rolandas Rastauskas, bet ir poetė eseistė Elena Karnauskaitė, Palangos kamerinis choras (vadovas Edmundas Jucevičius), svečiai iš Šiaulių ir Vilniaus dramos teatrų bei padūkę muzikantais iš Klaipėdos, savaip interpretuojantys roko muziką klasikos instrumentais.