Dana Lukauskienė
Penktadienį pradėti ekstremalios situacijos įveikimo darbai. Dar kovo 22 dieną, Palangos savivaldybės administracijos direktorė pasirašė įsakymą, kuriuo paskelbė ekstremalią situaciją centrinio paplūdimio ruože nuo Palangos tilto iki Rąžės upės žiočių. Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto specialistai anuomet konstatavo, kad kopagūbrio būklė yra kritinė, būtina imtis stabilizavimo priemonių, jog būtų užkirstas kelias didesnėms nelaimėms. Į susiklosčiusią situaciją buvo atkreiptas ir Vyriausybės dėmesys. Kurorto bėdoms įveikti skirta per 200 tūkst eurų.
Pirmuosius ekstremalios situacijos darbus filmavo ir didžiausios Lietuvos televizijos, kitų žiniasklaidos priemonių atstovai. Į žurnalistų klausimus atsakinėjo Palangos miesto meras Š.Vaitkus. „VP“ nuotr.
Fiksavo pirmuosius kopagūbrio tvirtinimo darbus
Pradėti pirmieji nuplauto Palangos kopagūbrio atstatymo darbai. „VP“ nuotr.
Pirmuosius ekstremalios situacijos darbus filmavo ir didžiausios Lietuvos televizijos, kitų žiniasklaidos priemonių atstovai. Į jų klausimus noriai atsakinėjo Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, Savivaldybės ekologė Reda Kairienė. Į paplūdimį suvažiavę žurnalistai fiksavo kopagūbrio tvirtinimo darbus. Iš Šventosios uosto teritorijos į Palangą atgabenta pirmoji smėlio injekcija, kuria bus siekiama sutvirtinti griūvantį apsauginį kopagūbrį. Paskaičiuota, kad stabilizuoti kritinei būklei reikia apie 9 tūkst. kubinių metrų smėlio, jis bus atvežtas iš Šventosios. Ketinama ne tik tvirtinti kopagūbrį, bet ir pamaitinti paplūdimį. Pasirodo, palyginti su 2012 m., paplūdimio plotis kritinėje vietoje sumažėjo dešimčia metrų.
Dirbs dviem etapais
Ekstremalios situacijos likvidavimo darbus planuojama atlikti dviem etapais – pirmuoju, truksiančiu maždaug dvi savaites, į Palangos paplūdimį bus suvežtas smėlis bei suformuotas kopagūbris, antruoju jis bus sutvirtintas žabtvorėmis ir šakų klojiniais. Taip pat bus nutiesta beveik vienas kilometras naujų medinių takų. Visi darbai bus baigti iki vasaros.
Palangos meras Šarūnas Vaitkus, kalbėdamas apie ekstremalią situaciją paplūdimiuose, atkreipė dėmesį, jog delsti nebuvo galima – kurortinis sezonas jau netrukus prasidės. „Esu labai dėkingas Vyriausybės kancleriui Algirdui Stončaičiui, Premjerui Sauliui Skverneliui, Aplinkos ministerijai, kad buvo maksimaliai greitai sureaguota į susidariusią situaciją ir priimti sprendimai, atveriantys kelią paplūdimio ruožo šiauriau Palangos tilto stabilizavimui panaudojant Šventosios uoste sukauptą smėlį“, – gausiai susirinkusiems žurnalistams sakė Š. Vaitkus.
Lėšų ekstremaliai situacijai likviduoti skirta iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo – iš viso beveik 235 tūkst. eurų.
Būtini kompleksiniai veiksmai
Pasak Palangos miesto savivaldybės administracijos ekologės Redos Kairienės, tam, kad naujai suformuotas kopagūbris nebūtų nupustytas ar nuvaikščiotas žmonių, mokslininkai siūlo imtis kompleksinių atkūrimo ir išsaugojimo priemonių. Siūloma naujai atkurtas kopas apipinti žabtvorėmis, padengti šakų klojiniais, kloti pėsčiųjų takus – imtis tų darbų, kuriuos leidžia techninės galimybės ir laikas, likęs iki aktyvaus kurortinio sezono. Be to, mokslininkai yra tos nuomonės, kad pajūrio paplūdimiai turi būti revizuojami kas kelerius metus ir sprendžiama dėl vieno ar kito atvejo lokalizavimo.
Meras Š.Vaitkus taip pat atkreipė dėmesį, jog vakar praėti darbai yra tarsi „gaisro gesinimas“, siekiant išsaugoti kopagūbrį ir užkirsti kelią intensyviems erozijos procesams. Š. Vaitkaus teigimu, siekiant stabilizuoti Baltijos jūros kranto liniją, paplūdimius papildyti smėliu reikia kas ketverius – penkerius metus.
Praėjusią vasarą erozijos nugraužtame paplūdimyje veikusi kavinukė sezono pabaigoje praktiškai pakibo ore. 15min.lt nuotr.
Ateinančiais metais planuojama smėliu papildyti Palangos paplūdimio ruožą nuo Birutės kalno kyšulio iki tilto – bus išpilta apie 400 tūkst. kubinių metrų smėlio.