Dana Lukauskienė
Antradienį vykusiame Palangos miesto savivaldybės tarybos Statybos ir miesto ūkio komiteto posėdyje pristatytos strategiškai svarbių įmonių – bendrovių „Palangos vandenys“, „Palangos komunalinis ūkis“ ir „Palangos šilumos tinklai“ ataskaitos, komiteto nariams taip pat pateikta mero ir Savivaldybės administracijos direktoriaus ataskaitos, diskutuota dėl bendruomenės ir politikų bendradarbiavimo.
UAB „Palangos vandenys“ direktorius V.Beržanskis (dešinėje) akcentavo, kadpraėjusiais metais užfiksuoti 144 savavališki vandentiekio bei nuotekų prisijungimai į bendrovės eksploatuojamus tinklus ar apskaitos prietaisų sugadinimo atvejai. „V.P.“ nuotr.
Sutvarkyti rekordiniai nuotekų skaičiai
Kol vienos Savivaldybės valdomos įmobės skaičiavo pelnus, kitos – dirbo nuostolingai. Štai UAB „Palangos vandenys“ direktorius Virginijus Beržanskis akcentavo, jog 2017-aisiais bendrovė, tiekdama geriamą vandenį ir tvarkydama nuotekų sistemą, gavo 15 645 eur. pelno. 687,7 tūkst. eurų bendrovės lėšų skirta atnaujinti eksploatuojamai vandentvarkos ūkio infrastruktūrai, vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų bei vandens tiekimo ir nuotekų perpumpavimo siurblinių remontui, centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų technologiniam valymui. 2017-aisiais didėjo aptarnaujamų vartotojų skaičius, sudaryta 810 naujų sutarčių. Tai paskatino bendrą teikiamų paslaugų – geriamojo vandens išgavimo ir nuotekų tvarkymo – augimą. Pasak bendrovės vadovo, šiemet sutvarkytas rekordinis nuotekų kiekis.
Dalis vamzdyno senesnė nei 35 metų
Šiuo metu UAB „Palangos vandenys“ eksploatuoja ir prižiūri 181,6 km. įvairaus diametro vandentiekio tinklų. Per 2017-uosius paklota 1,073 km naujų vandentiekio tinklų.
40 proc. geriamojo vandens magistralinių vamzdynų yra senesni nei 35 metai. Vandentiekio tinklų struktūra pagal vamzdynų medžiagas yra nevienoda. Vyrauja ketiniai vamzdžiai, apie 2 proc. vamzdyno iš juodojo metalo, o likusioji dalis – polietileno.
2017-aisiais įvyko 30 avarijų vandentiekio tinkluose. Vamzdynuose nusėdanti geležis, manganas blogina vandens kokybę. Dėl tinklų avaringumo bei keičiantis vandens tekėjimo kryptims, kai kuriais atvejais prastesnės kokybės vanduo pasiekia vartotojus.
Paskaičiuotas vidutinis vandens kiekis, paduodamas į vandentiekio tinklus – 3771,9 kubinių metrų per parą, o parduota 3133 kubinių metrų per parą, gamybos procese netenkama 19,9 proc. vandens.
Geriamojo vandens atsitiktiniam mikrobiniam užterštumui pašalinti naudojamas natrio hipohlotito tirpalas. Vandens kokybė, palygintu su ankstesniais metais, išlieka stabili, ją užtikrina Palangoje ir Šventojoje sėkmingai eksploatuojami geležies ir mangano šalinimo įrenginiai.
Verslą trikdo savavališki prisijungimai ir skolos
Labai daug diskusijų sukėlė gyventojų bei įmonių įsiskolinimo bendrovei klausimai. Praėjusiais metais užfiksuoti 144 savavališki vandentiekio bei nuotekų prisijungimai į bendrovės eksploatuojamus tinklus ar apskaitos prietaisų sugadinimo atvejai. Dėl to priskaičiuota 73,5 tūkst. eurų nuostolių, kurių didžioji suma ginčijama teisme. Pradėta bendradarbiauti su UAB „Sergel“, kuriai reguliariai perduodama informacija apie įmonei skolingus asmenis, kurie ilgiau nei 6 mėnesius neatsiskaito ir jų skolos viršija 30 eur. Nepaisant to, per metus gyventojų skolos bendrovei siekė 97,3 tūkst., o įmonių – 51,9 tūkst. eurų.
Privalės jungtis prie centralizuotų tinklų
Visi gyventojai, palei kurių sklypus yra nutiesti centralizuoti tinklai, privalės prie jų prisijungti, nes kitu atveju gali sulaukti regiono aplinkos apsaugos departamento ir Savivaldybės įspėjimų. „V.P.“ nuotr.
Daugeliui Lietuvos savivaldybių yra taikomos ES sankcijos dėl to, kad valstybė netinkamai įgyvendino nuotekų tvarkymo direktyvą, kurioje numatoma, jog daugelis, net mažų gyvenviečių žmonių, privalo naudotis centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema. Deja, dėl gyventojų abejingumo ir nenoro jungtis, daugeliui savivaldybių taikomos sankcijos. Tačiau Palanga, pasak V. Beržanskio, užsibrėžtus rodiklius įgyvendino, jai sankcijos negresia. Tačiau visi gyventojai, palei kurių sklypus yra nutiesti centralizuoti tinklai, privalės prie jų prisijungti, nes kitu atveju gali sulaukti regiono aplinkos apsaugos departamento ir Savivaldybės įspėjimų. Tai daryti įpareigoja labai sugriežtėję teisės aktai. Direktorius minėjo, kad šiemet planuojama nutiesti nuotekų tinklus Nemersetoje ir Šventosios šiaurinėje pusėje.
Atsiskaitė ir UAB „Palangos komunalinis ūkis“
Per praėjusius metus komunalininkai į sąvartyną nuvežė 8,8 tūkst. tonų mišrių, 247 tonos buitinių ir stambiagabaričių, 968 tonos didžiųjų komunalinių atliekų.
Komiteto nariai pritarė ir UAB „Palangos komunalinis ūkis“ praėjusių metų veiklos ataskaitai. Uždarosios akcinės bendrovės, kurios akcijas valdo Savivaldybė, skirtingas veiklų spektras atnešė 87,9 tūkst. eurų metinio pelno, tačiau nuostolingiausiai dirbo atliekų tvarkymo, laidojimo namų eksploatavimo ir ritualinių paslaugų teikimo padalinys, nuostolingi metai buvo ir daugiabučių namų administravimo ir priežiūros veiklai.
Per praėjusius metus į sąvartyną nuvežta 8,8 tūkst. tonų mišrių, 247 tonos buitinių ir stambiagabaričių, 968 tonos didžiųjų komunalinių atliekų. Iš viso jų išvežta už 961 tūkst. eurų., iš jų 421,4 tūkst. eurų sumokėta atliekų priėmimo ir sutvarkymo „vartų mokesčio“.
Apšviesti miestui sunaudota 1342 tūkst. KWh elektros energijos, tai yra 5,8 proc. daugiau nei užpernai.
Bendrovė administravo 97 gyvenamuosius daugiabučius namus. Renovavo 56, o devyniuose vykdomi modernizavimo darbai. Penkiolikai namų parengti investiciniai projektai dėl renovacijos, jie pateikti Aplinkos ministerijai.
Nuostolingai veikianti bendrovė tikisi išbristi
UAB „Palangos šilumos tinklai“ direktorė Giedrė Juršienė akcentavo, jog centralizuotas šilumos energijos tiekimas buvo vykdomas iš 1 rajoninės ir 8 vietinių katilinių. Per metus pagaminta 75,6 MWh šilumos. Didžioji dalis (63,8 MWh) iš medienos kilmės biokuro, 10,9 MWh – gamtinėmis dujomis ir 0,9 MWh – medžio granulėmis. Šilumos perdavimo technologiniai nuostoliai siekia 22,7 proc. nuo pateikiamo šilumos energijos į tinklus kiekio. Per metus uždirbta 3,86 mln. eurų pajamų, tačiau nepaisant to bendrovė dirbo nuostolingai. Patirtas 104 tūkst. eurų nuostolis.
Pagal projektą „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“ planuojama modernizuoti 30 proc. trasų ir 0,5 km. nutiesti naujų. Manoma, kad tai sumažins nuostolius tinkluose. Nuo 2018 iki 2021 metų planuojama senus mechaninius karšto vandens apskaitos prietaisus pakeisti į naujus – su nuotoliniu duomenų nuskaitymu.
Nuostolingai veikianti bendrovė tikisi, kad per 3-5 metus padengs sukauptą nepaskirstytąjį nuostolį ir dirbs pelningai, tai padės nauja šilumos kaina. Bendrovė planuoja taupyti darbuotojų sąskaitą. Pasak G. Juršienės, pernai atleisti 22 darbuotojai, o į jų vietą priimta 15 naujų.
Kodėl biokuras laikomas lauke?
Tarybos narys Aleksandras Jokūbauskas teiravosi, ar po atviru dangum sandėliuojamas ir apsnigtas bei sulijęs biokuras nekenkia kūrenimo įrangai. Vadovė tikino, kad krituliai ant kūgiais laukuose sudėto biokuro tik padeda išlaikyti jo reikiamą drėgmę, kuri būtina naujai įsigytam katilui. Esą šilumą praranda biokuras ne nuo laikymo po atviru dangumi, o nuo ilgesnio, metus trunkančio sandėliavimo.
Tarybos nariai domėjosi, ar drėgnos pjuvenos nėra perkamos brangiau, mat drėgmė gali įtakoti medienos svorį. Direktorė patikino, kad perkant kurą, mokama ne už tonas, o už TNE. Tai yra specialus koeficientas, įvertinantis kuro drėgmę, peleningumą ir šilumingumą, jį nustato laboratorija.
Priekaištavo dėl per vėlai pateiktos ataskaitos
Mero padėjėja Jurgita Vanagė ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė klausėsi komiteto narių priekaištų dėl 75 lapų apimties dokumento, kuris Savivaldybės interneto svetainėje atsirado tik prieš pat posėdį. Esą politikai turėjo per mažai laiko su juo susipažinti.
Pranešėjos trumpai pristatė esminius dokumento aspektus, tačiau komiteto narys A. Jokūbauskas pasigedo mero ataskaitoje išryškintų miesto probleminių akcentų, jis teiravosi apie Savivaldybės santykį su vietos bendruomene. Politiką nuvylė dažniausiai politizuoti seniūnaičių rinkimai. „Yra seniūnaičių, kuriuos išrenka 3,5 žmonės, o vėliau apie juos nė girdėt nesigirdi. Kiek iš jų rodo iniciatyvą, ateina į Savivaldybę aptarti bendruomenės problemų, o gal Savivaldybė rengia seniūnaičių valandą, kurios metu išklausomi visi?“, – teiravosi A. Jokūbauskas.
Pranešėjos tikino, kad gyventojų aktyvumas – visosLietuvos problema. Tačiau A. Kilijonienė akcentavo, kad Palangos miesto nevyriausybinės organizacijos yra labai aktyvios, noriai dalyvauja projektinėje veikloje, konkursuose. Be abejo, yra seniūnaičių, kurie vengia lankytis Savivaldybėje, bet yra labai aktyvių, jie nuolat ateina, siūlo, prašo miesto Tarybos sprendimų.
Komiteto nariai juokavo, kad visuomeniniais pagrindais dirbantys seniūnaičiai dažniausiai „sėdi ir be pinigų, be kabineto ir be popieriaus“, tad gerai, kad atsiranda norinčių jais būti.
Abejojo opozicijos atstovės kandidatūra
Tarybos narių, daugumos atstovų, abejones sukėlė opozicijos narės Elenos Kuznecovos kandidatūra į Kontrolės komitetą. Esą ši politikė buvo svarstyta etikos komisijoje, tad jos veikla gali diskredituoti kontrolės komisijos darbą. Didžioji dalis komiteto narių šiuo klausimu susilaikė, lauks įtikinamų argumentų Tarybos posėdyje.
Komiteto nariai vieningai pritarė tam, kad būtų papildomai perkamas socialinis būstas. Tad laukiančiųjų eilę sumažins dar vienas Savivaldybės pirkinys – už 60 tūkst. eurų nupirktas dviejų kambarių butas Taikos gatvėje, jis bus skirtas socialiai remtiniems asmenims apsigyventi.