Dviejų vaikų globėja griauna nusistovėjusius visuomenės stereotipus

Dana Lukauskienė

Palangos miesto socialinių paslaugų centras, veda intensyvų įvadinį būsimų globėjų ir įtėvių mokymo kursą, kurio metu stengiamasi įveikti baimes, užbėgti už akių nesusipratimams, ir suteikti reikalingų žinių bei įgūdžių būsimiesiems vaiko globėjams. Specialistai labai kviečia visuomenę nelikti abejingais, nedvejoti, ateiti į mokymus ir pabandyti atverti vaikams, kuriems taip reikia jūsų pagalbos, savo namų duris ir širdis. Juolab kad yra ir teigiamų pavyzdžių, kurie gali tapti ir Jūsų įkvėpimo istorija.

Du vaikus globojanti Enrika Naujokė griauna nusistovėjusius visuomenės stereotipus, kad greičiausiais šeimą susiranda jaunesnio amžiaus vaikai. Asmeninio archyvo nuotr.

Iššūkis stereotipams

Anot Palangos socialinių paslaugų centro specialistų, greičiausiai šeimą suranda jaunesnio amžiaus vaikai, sunkiausiai sekasi – paaugliams. O štai palangiškė Enrika Naujokė, metė iššūkį stereotipams ir savo namų duris atvėrė paaugliams. Jos globojamam berniukui yra 14 metų. Ji vaiką augina nuo vienuolikos metų, šiuo metu tvarkomi dokumentai dėl mergaitės globos.

„Esu verslininkė, dažnai tenka keliauti darbo reikalais, tad pasiimti globoti visai mažiuką vaiką baiminausi. Paauglys į mūsų gyvenimą atėjo su savo pasaulėžiūra, patirtimi, su jau susiformavusiu charakteriu. Jis labai praturtino mano gyvenimą“, – minėjo jauna moteris.

Bėdų ir Palangoje yra

Pasak miesto socialinių paslaugų centro darbuotojų, per pastaruosius pora metų Palangoje įvadiniuose mokymuose dalyvavo apie 15 šeimų. Gyvenime susidaro labai skirtingos situacijos: alkoholis, narkotikai, socialinių įgūdžių stoka, tėvų netektis, smurtas šeimoje verčia atsiskirti vaiką nuo šeimos. Kai kuriais atvejais būsimais globėjais rengiasi tapti artimiausi giminaičiai (tetos, dėdės, broliai, seserys), tačiau būna, kai ir jų nėra... Tuomet vaikas laukia, kol pagaliau atsiras tikrai gera, motyvuota šeima, galinti suteikti užuovėją, globoti, priglausti, patarti. „Palanga yra nedidelė savivaldybė, tai toli gražu nereiškia, kad bėdų čia nėra“,– minėjo Palangos miesto socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja globai ir įvaikinimui Eglė Reinikytė.

Užsimezgė išskirtinis ryšys

Prieš pustrečių metų paskelbus, kad šalyje pradedama vaikų globos namų reforma, po kurios, išskyrus retas išimtis, Lietuvoje turėtų nebelikti globos namų, o vaikai turėtų augti aplinkoje, artimesnėje šeimai, vis dar kelia gausybę klausimų būsimiems globėjams. Nors savivaldybių atstovai nuolat kviečiami į mokymus ir konferencijas šiuo klausimu, visuomenę vis dar kamuoja nemažai abejonių. Nedaugelis apsisprendžia atverti savo namų duris vaikui, todėl mūsų pašnekovės išdrįsome pasiteirauti, ar nebuvo baisu prisiimti didžiulę atsakomybę ir išdrįsti globoti vaiką ir dar paauglį? „Prisipažinsiu atvirai, baisu tikrai buvo. Gavus vaikų teisių sudarytą sąrašą, informacijos apie vaiką turėjau labai mažai. Supratau, kad į mano gyvenimą atkeliaus sūnus. Tikrai su baime ėjau susipažinti, bet, laimei, mums labai pasisekė, nuo pat pirmojo pažinties momento užsimezgė kažkoks išskirtinis ryšys. Kad ir kaip bebūtų nejauku, gyvenime laikausi nuostatos, jei nieko nesiimsi daryti pats, niekas ir neįvyks. Kažkas turi žengti pirmąjį žingsnį“, – kalbėjo E. Naujokė.

Ne pats „pasiučiausias“ klasėje

„Pati, laimei, augau pilnoj šeimoj, daugeliu atveju nežinojau, ką tenka išgyventi, kuomet netenki šeimos ar šeimos nario. Mane gyvenimas suvedė su vaikais iš kitokio pasaulio – su savo unikalia patirtimi, išgyvenimais. Pradėjau po truputėlį pažinti, gilintis ir suprasti kitokį – vaiko vidinį pasaulį. Dabar mes stengiamės mokytis ir tobulėti kartu, derinti abipusę, gal kiek skirtingą patirtį. Paauglystėje vaikams iškyla ypač daug klausimų, tad ieškome atsakymų kartu. Visas šis procesas nėra lengvas, būna ir sunkių akimirkų, kaip ir kiekvienoje šeimoje, tačiau gerų, gražių momentų patiriame nepalyginamai daugiau. Vaikinas noriai sportuoja, lanko būrelius, domisi kikboksu, yra pelnęs svarių apdovanojimų. Laurus skynė 2015-aisiais Pasaulio kikbokso čempionate užimta pirmoji vieta, trejus paskesnius metus – aukso medalis Lietuvos kikbokso čempionatuose. Džiaugiuosi, kad sūnus yra ne pats pasiučiausias mokykloje, savo klasėje. O štai mergaitė taip pat į šeimą atvyksta su savo unikalia patirtimi, įneša savo idėjų į šeimos laisvalaikio leidimą. Prie sportinio laisvalaikio pripratintai šeimai dabar atsirado galimybė žaisti stalo žaidimus. Tai puikiai įsikomponavo į visą gyvenimą, patiko visiems. Kiekviena nauja patirtis tampa gyvenimo dalimi“, – kalbėjo pašnekovė.

Didžiausias iššūkis – „pažindinimosi proceso“ spragos

„Dabar mes stengiamės mokytis ir tobulėti kartu, derinti abipusę, gal kiek skirtingą patirtį, – apie globojamą paauglį kalbėjo E.Naujokė

Pašnekovė tikino, kad jos nenugąsdino dokumentų forminimo procedūros, mokymų lankymas, tačiau ji atskleidė patį didžiausią iššūkį, su kuriuo susidūrė. „Aš esu nemažai keliavusi, domiuosi globos ir įvaikinimo klausimais visame pasaulyje, esu Klaipėdos apskrities globėjų ir įtėvių asociacijos narė, tačiau pradėjus domėtis šiais klausimais Lietuvoje, pastebėjau, kad mūsų valstybė per mažai dėmesio skiria atrankos procesui – pažindinimosi (pasaulyje vadinamai matchmaking) procedūrai. Globėjams visiškai nesuteikiama jokių žinių apie vaiko psichologinį portretą, jo charakterį, pomėgius. Informaciją turime susirinkti patys, tai, daugeliu atveju, lemia sėkmingas globos istorijas. O, juk būna ir nesėkmingų globų. Paauglys ateina su stipria savo nuomone, parinkta šeima juk gali nepatikti ir vaikui. Todėl yra būtinas parengiamasis procesas“, – apie tai, jog pažintis, žinios ir ryšys su globėjais yra labai svarbu, kalbėjo pašnekovė.

Globoti gali ir vieniši

Pasiteiravus, kas padeda įveikti abejones, E. Naujokė atsakė: „Manau, kad kiekvienoj situacijoj žmogus turi pats apsispręsti vienam ar kitam dalykui, pajausti, ar to reikia, ar ne. Be abejo, eksperimentų čia būti negali, nes nuo tavęs priklauso jauno žmogaus gyvenimas, jo viltys ir lūkesčiai. Daugeliu atveju globėjai gali nulemti jauno žmogaus likimą“, – kalbėjo jauna moteris.

Ji atviravo, kad globoti vaiką nusprendė būdama vieniša. Daugelį valandų praleidusi darbe, pastebėjo, kad namuose labai trūksta jaukumo, po darbo pareidavo į namus – lyg į ištuštėjusį lizdą. „Sprendimą apsigyventi kartu su sūnum priėmiau būdama vieniša. Tuomet šeimos neturėjau. Manau, kad labai svarbu visus informuoti, kad globoti vaiką gali ir vienišas asmuo. Globa nustatoma vienam iš sutuoktinių, o štai įvaikinimas jau visos šeimos reikalas. Svarbiausia, mano nuomone, šeimoje atvirumas, reikia priimti kiekvieną šeimos narį tokį, koks jis yra, nesistengti jo pakeisti. O jei iškyla bėdų, reikia neužsisklęsti savyje, nebijoti konsultuotis, ieškoti patarimų ir mokytis kartu su visais“, – kalbėjo verslininkė.

Ji prasitarė, kad kiekvienas geras darbas atsiperka su kaupu. Šiuo metu ji susikūrė jaukius namus, kuriose girdėti krykštaujančių vaikų juokas, o pasišventimas sūnui ir vedžiojimas į sportines treniruotes padėjo susirasti ir sielos draugą. Dabar vienatvės išgyventi netenka, moteris gyvena su vyru ir dviem vaikais.

Ragina nedvejoti

Vaikų teisių specialistai ragina nedvejoti, apsilankyti, bent jau įvadiniuose mokymuose, o įgijus reikiamų žinių bagažą, pabandžius įveikti visuomenėje nusistovėjusius stereotipus, galėsite priimti teisingą sprendimą. Palangos miesto socialinių paslaugų centro specialistės tikino, kad greičiausiai šeimą suranda jaunesnio amžiaus vaikai, sunkiausiai sekasi– paaugliams. Anot jų, per pastaruosius pora metų Palangoje įvadiniuose globėjų ir įtėvių mokymuose dalyvavo apie 15 šeimų.

„Labai norėtumėme, kad atsirastų daugiau šeimų, pasiryžusių tapti vaikų globėjais, galinčiais jiems suteikti šeimos šilumą. Mokymai vedami tuomet, kai susidaro grupė, mažiausiai trys šeimos. Tačiau siekiama, kad mokymuose dalyvautų 3–5 šeimos. Pastaruoju metu mokymai vykdyti tik vasario mėnesį, tad labai kviečiame – negailėti savo laiko ir pabandyti išklausyti šį kursą. Trijų mėnesių trukmės kursas apima 10 pagrindinių akredituotos programos temų“, – minėjo socialinė darbuotoja globai ir įvaikinimui Eglė Reinikytė.

Baugina varginančios procedūros?

„Besibaiminantiems, kad negalės lankyti dėl laiko stokos, galime drąsiai atsakyti, kad ši programa daug laiko neatima. Mokymai vyksta kartą į savaitę, stengiamės sudaryti lankstų mokymų tvarkaraštį, derintis prie šeimos individualių poreikių. Išklausius kursą, nebūtina stačia galva pasinerti į globėjo vaidmenį. Sertifikatas galioja visą gyvenimą, o specialisto parengta išvada apie tinkamumą globoti vaiką galioja vienerius metus. Visiems mokymų dalyviams yra duodamos specialios knygos, mokymų metu vyksta individualūs susitikimai ir dalyvių namuose. Šiuos mokymus gali lankyti ir šeimos, ir pavieniai asmenys“, – minėjo socialinė darbuotoja Jovita Petreikienė.  

„Nors ir labai motyvuotos šeimos, tačiau dauguma jų į mokymus ateina nusiteikę skeptiškai, bet sudalyvavę keliuose užsiėmimuose greitai suvokia, kad mokymų medžiaga labai naudinga, o 3 valandos praleistos mokantis prabėga nejučia. Dažniausiai mokymuose dalyvauja šeimos, bet gali būti ir vienas globėjas. Būna atvejų, kai moteris vieniša, išsiskyrusi. O ir uždirbt milijono tikrai nereikia, yra skiriama pinigų, tad vaikas į šeimą atkeliauja su savo biudžetu“, – akcentuodama esminius dalykus kalbėjo E. Reinikytė.

Pasak specialistės, asmuo (šeima), pageidaujanti globoti vaiką, pirmiausia turėtų kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pateikti reikiamus dokumentus: prašymą globoti vaiką, nustatytos formos sveikatos pažymėjimą, pažymas apie deklaruotą gyvenamąją vietą, iš darbovietės apie gaunamas pajamas, taip pat būtinas visų kartu gyvenančių vyresnių nei 16 metų ( dažniausiai tai būna vaikai) asmenų sutikimas. Socialiniai darbuotojai teikia visokeriopą pagalbą, padeda surinkti reikiamus dokumentus. 

Globa Palangosmiestosocialiniųpaslaugųcentras globėjai įtėviai mokymokursai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Exchange Rates
USD 0,882