Dana Lukauskienė
Praėjusį trečiadienį Prezidentūroje ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanota daugiavaikė mama Silvija Šenker, dorai išauginusi ir išauklėjusi 6 atžalas, ir jau sulaukusi 3 anūkėlių. Svarus Lietuvos valstybės apdovanojimas, kuriuo Prezidento dekretu apdovanojami asmenys už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą, šiemet keliauja į Palangos savivaldybę, į šventojiškės daugiavaikės motinos namus.
Daugiavaikei mamai S. Šenker iš Prezidentės Dalios Grybauskaitės rankų – svarus valstybinis apdovanojimas. R. Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Likimas padovanojo šešis nuostabius vaikus
Pirmąjį gegužės sekmadienį, minėdami Motinos dieną, galvosime apie patį brangiausią žmogų šeimoje – savo mamą. Prisiminsime jos gerą širdį, rankų šilumą, ne vieną bemiegę naktį, kurią ji praleido rymodama prie mūsų lopšio, slaugydama mus mažus, bejėgius, sergančius, guosdama mus, auklėdama. O štai šventojiškė daugiavaikė mama Silvija Šenker į gyvenimo kelią išleido šešias atžalas: tris dukras – Ritą, Silviją ir Sandrą bei tris sūnus – Vilių, Artūrą ir Aivarą.
Moteris jau gali pasidžiaugti ir trijų nuostabių anūkėlių jai suteiktu močiutės vardu. Visada smagu, kai namuose krykštauja anūkėlės Beata, Justina ir pati mažiausioji, vos šešių mėnesiukų Augustė.
O štai trečiadienį p. Silvija vyko į Prezidentūrą. Čia Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė daugiavaikei mamai svarų valstybinį apdovanojimą – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį. Nedaugelis moterų šiais laikais ryžtasi turėti daugiau nei dvi atžalas, o štai sunkaus mamos darbo nebijanti S. Šenker džiaugiasi, kad jai likimas padovanojo nuostabius šešis vaikus ir tris mielas anūkėles.
Į Prezidentūrą S. Šenker lydėjo jos dukra Sandra ir anūkėlės. R. Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
„Stengiamės su visais vienodai bendrauti“
„Mūsų šeimoje labai mėgiamos visos šventės, ne tik Motinos diena. Močiutė dažniausiai gamina šeimai pietus, o vaikai mamoms dovanoja gėlių. Visi mūsų šeimos nariai mėgsta gėles, ir mieliausia, kai žiedai jų pačių rankomis užauginti. Dovanojami ir sodinukai, juos visi kartu galime į žemę pasodinti, jie ilgiau primena apie gražią šventę, vaikų dėmesį. Švenčių metu vakarojame prie kavos puodelio, lepinamės tortu, jauniausiesiems pripučiame balionų. Bet svarbiausia, kad visi mūsų namuose vienodai gerbiami. Mes neišskiriame, ar tai suaugęs, ar vaikas, stengiamės su visais vienodai bendrauti, visų išklausyti“, – kalbėjo Prezidentės pripažinimą pelniusi mama.
Pašnekovė neslėpė, kad gyvenime būta ir sunkių momentų. Didelei šeimai ir puodas valgio didesnis turi būti, anuomet ir skalbimo mašinų nebuvo, o ir drabužių pigesnių ar dėvėtų negalėjo nusipirkti. Tad vaikai nuo mažų dienų buvo mokomi savo drabužėlius saugoti, jie suprato, kad mamos galimybės nėra beribės, ne visada užtenka pinigų. Tačiau visi jie užaugo dorais žmonėmis, baigė Palangos Vlado Jurgučio mokyklą.
Mažosioms mergaitės turėjo galimybę pabūti prezidentėmis. Asmeninio archyvo nuotr.
„Visą gyvenimą ėjau kaip arklys, ir dirbau, ir ūkininkavau, ir vaikus auginau. Todėl manau, kad pasaulyje neįveikiamų problemų nėra. Kad tik sveikatos būtų“, – kalbėjo pašnekovė.
Negailestingi likimo smūgiai
Moteris atviravo, kad su vyru susipažino savo darbe. Abu kartu dirbo, vėliau kartu augino vaikus. Deja, likimas buvo negailestingas, anksti našle likusiai moteriai teko vienai rūpintis savo atžalomis. Pasiteiravus, kaip reikėjo anuomet viską suspėti – ir į darbą eiti, ir ūkį prižiūrėti, ir vaikų neapleisti, – pašnekovė labai paprastai atsakė, visada galima anksčiau atsikelti. Kai yra noro ir sveikatos, visi darbai savaime nusidirba. Ji prasitarė, kad į visus buities klausimus, namų ruošos darbus nuo pat mažų dienų buvo įtraukiami ir vaikai.
„Kuomet nebebūdavo kam vaikų palikti, stengiausi, kad jie man padėtų, visus darbus dirbtų kartu. Vaikai padėdavo ir šieną suvežti, karves prižiūrėti, patys nusiprausdavo, patys į lovas vakare suguldavo. Anuomet nebuvo nei kompiuterių, nei telefonų, tad visi daug skaitydavo, galbūt dėl to visi aukštuosius mokslus baigė“, – pasakojo šventojiškė.
Vilniuje gyvenanti dukra Sandra nusprendė būti technologijų analitike. Asmeninio archyvo nuotr.
Pašnekovė džiaugiasi, kad visos šešios jos atžalos nuo mažumės labai savarankiškos, su visais vaikais susitarti, dalintis ir darbais, ir džiaugsmais. Visos išdaigos būdavo saiko ribose, pažaidę su savo bendraamžiais laiku namo grįždavo. Ji prisiminė, kad vaikai nuo mažų dienų ypač mėgdavo mamos mielinės tešlos varškės pyragą, kuris buvo kepamas senoje krosnyje.
Didžiausia laimė – sveikata
Abejojantiems ir nesiryžtantiems auginti daug vaikų p.Silvija minėjo, kad pinigai uždirbami, o sveikatą saugoti privalu. Jei yra sveikatos, tai šypsena ir gera nuotaika savaime atsiranda. Kad ir kaip bebūtų sunku, kad ir kokius išbandymus likimas siunčia – vaikai yra kiekvienos mamos džiaugsmas.
„Svarbiausia, kad jie užaugtų dorais, garbingais Lietuvos piliečiais, kad prieš kaimynus netektų raudonuoti, gėdos kentėti. Džiaugiuosi kiekvienu savo vaikų pasiekimu, kiekvienu jų padarytu gražiu darbu“, – kalbėjo daugiavaikė mama.
Labai daug dėmesio moteris skiria ne tik gėlėms, savo namams puoselėti, ji pati iki šiol savo rankomis daržoves užsiauginanti. Pašnekovė džiaugėsi, kad visi vaikai šalia, neišvažiuoja ilgam į kitas, mums svetimas šalis. Štai ir dabar į Prezidentūrą ją lydėjo Vilniuje gyvenanti dukra Sandra, ji yra technologijų analitikė. O štai dukra Rita vis dar gilina savo žinias, kremta turizmo mokslus čia pat Palangoje. Ji domisi liaudies menu ir viskuo, kas susiję su Lietuva, net geba nupinti nuostabias tautines juostas, vainikėlius.
Neįsivaizduoja gyvenimo be knygų
Šventojiškė visą gyvenimą stengėsi ne tik sunkiai dirbti, bet labai mėgo sportą – tinklinį, krepšinį, bėgti ilgas distancijas. Anuomet už sėkmingas tinklinio varžybas jos komanda buvo iškovojusi kelialapį į Maskvą.
Moteris negalėjo savo laisvalaikio įsivaizduoti ir be knygų. Ji prasitarė, kad būdama jaunesnė savo išgyvenimus, jausmus liejo eilėse, tačiau dar neatėjo laikas, kad jas kam nors parodytų. Gal ateis momentas, kai ji ištrauks iš stalčiaus savo užrašus ir viešumoje paskaitys. Bet, anot pašnekovės, dabar ne tie dalykai svarbiausia. Šventojiškė taip pat atviravo, kad jai labai patinka muzika, įvairūs renginiai, o į koncertus ji kartais keliaujanti net į Latviją.
Kalbinta prieš pat vizitą į Prezidentūrą moteris prasitarė, jog labai jaudinasi. Mat daugiavaikei mamai – tai pirmoji tokio pobūdžio patirtis.
Vaikus auginti padėjo kietas charakteris
Pašnekovė atviravo, kad per motinos dieną susirinks vaikai, visi susės prie bendro stalo šeimos pietų, gal dalinsis prisiminimais, žiūrės nuotraukų albumus. Senelės pėdomis žengia ir anūkės, jos mėgsta sportuoti, muzikuoti. Anūkėlė Beata labai gražiai skambina pianinu, ji mokosi muzikos mokykloje. Anksčiau lankė baletą, deja, Palangoje repeticijų jau nebėra. Tačiau baleto mokyklą pakeitė gimnastikos treniruotės. O jaunesnioji jos sesuo Justina mokosi Yamahos mokykloje. Tad motinos dienos proga abi anūkėlės pakoncertuos.
„Vieniems vaikų Dievulis duoda daugiau, kitiems mažiau, tačiau labai svarbu, kad mes juos tausotume kaip gėles“, – kalbėjo S. Šenker. Ji tikino esanti labai kieto charakterio moteris su aiškia savo nuomone, tačiau nepaisant to visą gyvenimą stengėsi ir savo vaikus išgirsti, juos išklausyti.
Į Prezidentūrą moterį nuvežti siūlė Savivaldybės administracijos darbuotojai. Ji be galo dėkinga už pasiūlymą, tačiau pasirinko vykti savarankiškai, iš vakaro, ir tuo pačiu aplankyti Vilniuje gyvenančią dukrą. Mat ne kasdien tenka gyvai akis į akį su tokiais garsiais žmonėmis, kaip Prezidentė susidurti, reikia morališkai nusiteikti, pasiruošti.
Motina – vaikų pavyzdys
S. Šenker nuomone, kiekvienas vaikas – savo mamos atspindys. Tad geros motinos turėtų vaikus auklėti ne rykšte, o savo asmeniniu pavyzdžiu. „Taip, kaip mes elgiamės viešumoje, su žmonėmis, taip elgiasi ir mūsų vaikai. Todėl būtina vaikams gerą pavyzdį rodyti, patarti, kaip viešumoje elgtis“, – kalbėjo moteris.
Pasiteiravus, ko norėtų palinkėti visoms mamoms, ji minėjo, kad svarbiausia šeimoje –savitarpio supratimas, ramybė, darna. Kad mamoms nepristigtų ištvermės atlaikyti gyvenimo išbandymų laviną, o mūsų šalies šeimos galėtų didžiuotis savo vaikais ir anūkais.
„Savo gyvenime mačiau daug šeimų, daug skirtingų žmonių. Norėčiau, kad į kiekvieną šeimą ateitų santarvė, meilė, pagarba. Kad tėvai ir vaikai nebijotų atvirai išsikalbėti, neprarastų pasitikėjimo, o tai ir yra darnaus gyvenimo pagrindas. Linkėčiau visoms šeimoms ištvermės auginat jaunąją kartą, kad tėvai galėtų didžiuotis savo vaikais, o visi kartu mes galėtume didžiuotis savo šalimi – Lietuva, savo visuomene, savo miestu. Juk vaikai – visų mūsų ateitis“, – sveikindama su motinos diena savo palinkėjimus visoms mamoms išsakė S. Šenker.
Atsisveikindama moteris prašė: „Tik nerašykit apie mane labai daug, juk yra vertesnių pašnekovų“. Mes linkėdami pašnekovei sveikatos, gerų darbų, sakome, kad nėra nieko gražiau už motinystę, o kiekvienas paprastas žmogus, savo gyvenimiška patirtimi, savo išpuoselėtomis šeimos vertybėmis labai praturtina mūsų kraštą.
Puiki nuotrauka primins viešnagę Prezidentūroje. Asmeninio archyvo nuotr.
Tylus motiniškas žygdarbis
Jau tradicija tapusiame renginyje valstybės apdovanojimai buvo įteikti 33 mamoms iš visos Lietuvos, išauginusioms ir gerai išauklėjusioms penkis ir daugiau vaikų. Anot šalies vadovės, tokios iškilmės – vienos gražiausių metuose, nes pasitinkama Motinos diena ir pagerbiamos mamos. Nuo mažens girdimas, pirmiausia išmokstamas tarti mamos vardas kiekvienam yra pats svarbiausias. Įteikdama apdovanojimus Prezidentė pabrėžė, kad šių mamų gyvenimai – tai tylus motiniškas žygdarbis. Kiekvienas pagimdytas ir užaugintas vaikas – svarbus visai šaliai. Šie vaikai toliau kuria mūsų Lietuvą, saugo ją, užtikrina jos ateitį. Šalies vadovė padėkojo mamoms už tai, kad augindamos vaikus atidavė jiems labai daug širdies šilumos, laiko, sveikatos ir meilės. Kiekvienas vaikas, sulaukęs savo mamos meilės, vėliau ja dalijasi ir su kitais žmonėmis. Prezidentė daugiavaikėms mamoms palinkėjo sveikatos, ištvermės ir vaikų meilės bei pasveikino visas su artėjančia Motinos diena.