Dana Lukauskienė
Atėjus ilgai lauktam pavasariui, gražinti savo aplinką turėtų visi. Deja, šiais laikais viskas brangu. Nežinia dėl ko, ar dėl ribotų galimybių, ar dėl bandymo būti gudresniais už kitus, sodininkai padaro įvairių dalykų. Vieni sąžiningai tvarkosi, kiti – svetimoje žemėje pasistatę tualetą – savo sode vengia priteršti. Nepatenkinti nesitvarkančiais kaimynais neretai ir į redakciją žmonės skambina, pasakoja apie kaimynų buitį, jų šiukšles ar į lietaus kanalizaciją nuleistas fekalijas. O štai palangiškiams giliai įkvėpti pavasariško oro dvelksmo trukdo po daugiabučių balkonais įsikūrę sodeliai, kuriuos garbaus amžiaus senjorai ir mėšlu kartas nuo karto patręšia.
Pono Rimo „ūkis“ – kaimynų košmaras „V.P.“ nuotr.
„Gerai, kad dar kombainas po langais nestovi“
Socialinėje paskyroje karštos diskusijos užvirė dėl gyventojų sodininkavimo po daugiabučių namų balkonais. Vieni sveikina šį senjorų laisvalaikio užsiėmimą, kiti iš tolo raukia nosį prieš patręštos dirvos skleidžiamus kvapus, ir dar po pat langais. Atvažiavus svečiams, ar giminaičiams pakvėpuoti grynu kurorto oru, geriant arbatą, tenka sandariau užsidaryti langus, kad į kambarį neįskristų ratus aplink trąšos krūvą zujančios musės. Vyresnieji gyventojai daugeliu atveju yra įpratę patys savo rankomis užsiauginti stalo daržovių, tačiau svečių laukiantiems kaimynams – jie daugiabučio košmaras.
Ypač ekstremali situacija, pasirodo, esanti ties Sodų gatvėje 34 – uoju namu. Kaimynų košmaru tapo pono Rimo sodininkystės veikla. Kaip pasakojo vienas mūsų skaitytojas, kurio vardo neviešinsime, su kaimynu bandoma kalbėt keleri metai iš eilės, deja, niekas nesikeičia. Tas sodelis – skleidžia kvapus, atrodo baisiai. Kaimynas į sodą ne tik daržovių užsiauginti ateina, bet ir žvejybos atliekomis augalus tręšia. Jas iškapsto gatvės katinai, ištampo po visą kiemą. O dar būna, kad savo draugus į „sodą“ pasikviečia pavakaroti, gėrimų įvairių paragauti. Į kitų pastabas nereaguoja, o jei sureaguoja, – tai pasiunčia ten, kur saulė nešviečia.
„Nieko nesakyčiau, jei tas sodelis kitiems netrukdytų, būtų estetiškas, o ne vienas kitas burokas dilgėlių krūvoj. Po trejų metų gyvenimo šalia „ūkininko“ susidarė įspūdis, kad įstatymas prieš tokius bejėgis“, – minėjo pašnekovas.
Kaimynams tenka kasdien matyti tokį šiukšlyną
Užjaučiantieji dėl susidariusios situacijos kaimynai ragino įžvelgti mūsų pašnekovui ir teigiamą situacijos pusę: „Gerai, kad dar kombainas po langais nestovi“.
Matosi visas sėjos procesas
Mūsų pašnekovas išsamiai sėjos procesą nupasakojo ir mums, o ir miesto Facebook socialinėje paskyroje vaizdžiai aprašė. „Pradekim nuo sėjos: tręšia ne su pyragais (kvapas, kad lango savaitę neatidarysi, kartais ir ilgiau, jei būna pakartotine trąša), užsodintas ūkis bujoja visą sezoną (neprižiūrimas), o ūkininkas po balkonu valo su draugais žuvį (ne sausai),jos atliekas palieka ten, kur buvę, o ir dainą baliui įpusėjus užtraukia. Tai tęsiasi kas antrą vakarą, kol derlius auga. Tuomet ateina metas derliu nuimti (tai būna smagiausia dalis stebėti). Tarp užaugusių dilgėlių ir visų kitų žolių – bandymas atrast kažką naudingo. Bet blogiausia tai, kad derliaus paieškų pasekmės sumetamos šalia į krūvą ir pūva. Vaizdo šiukšlių krūva taip pat neduoda, o pokalbiai su ūkininku – tai kaip į kiaurą maišą (neva tai jo žemė ir su ja darysiąs, ką nori)“, – minėjo pašnekovas.
Jis pastebėjo, kad tokių ūkelių po balkonais yra ne vienas, o visi šie ūkininkai – vyresnio amžiaus žmonės, kurie turi savo aiškią ir nenuginčijamą nuomonę.
Yra bendruomenių, kurios nuoširdžiai tvarkosi
Pašnekovas minėjo, kad yra asmenų, kurie tvarkosi po savo balkonais, kuria jaukią daugiabučio aplinką, miela malonu žiūrėti, kai sužaliuoja, sužydi gėlės. Tačiau pagrindinė problema – nelabai estetiškos tvorelės. Jam atrodo nesuprantama, kodėl žmonės, sodininkystės veiklą vykdantys po savo balkonu ir daugeliu atveju neturėdami žemės dokumentų, ją dar apsitveria. Tiek Sodų gatvėje, tiek visame pasaulyje yra begalė gražių pavyzdžių, kur daugiabučio bendruomenės augina prieskonius, kartu puoselėja, gražina savo aplinką.
Yra tvarkingai savo aplinką puoselėjančių žmonių, kur negali sulaukt, kol akį džiugins sužydėjusios jų prižiūrimos gėlės
Tačiau pašnekovui apmaudą kelia ir ne gėlynai, o išmėtyti buteliai, iš statybinių atliekų sukonstruotos balkonų barikados: „Aš tikiu, kad ir ponas Rimas iš Sodų gatvės, savo kiemą ar sodą po balkonu pradeda su gerais norais – ir vieną kitą daržovę sau užsiauginti, ir aplinką puoselėti, bet, deja... atsitinka taip, kad sodo priežiūrą pertraukia ilgos pauzės, kurių metu kaimynas dainas traukia, gėrimus degustuoja, tad veši dilgėlių tuntai po balkonu. Nors kaimynystėje yra ir labai gražių pavyzdžių, kuomet prie žemės moters ranka prisiliečia, tačiau iš kur pas gyventojus nuostata, jei aš tvarkau – tai mano? Nors moterų ir vyrų tvarkymosi subtilybės ženkliai skiriasi. Moterys – gerokai viską tvarkingiau, kruopščiau prižiūri. Miela malonu į tokią aplinką ir akį paganyti. Tačiau yra tokių, kurie blogiausiame košmare sapnuojasi“.
Palangiškiai stengiasi, kad gėlynai keltų nuotaiką ir jiems patiems, ir svečiams
Vienintelė viltis – Savivaldybė
Į redakciją besikreipiantys gyventojai teiraujasi, kaip galima nuo tokių „ūkininkų“ apsisaugoti, todėl bandome susisiekti su specialistais. Siekdami sužinoti, ką apie analogiškus „ūkius“ mano Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūra, susisiekėme su pastarosios vedėja Ramune Lukaševičiene. Specialistės teiravomės, kaip vertinami prie daugiabučių namų, po pat balkonais besikuriantys ,,mini ūkiai. Ar jų įkūrimo tvarką reglamentuoja įstatymai, taisyklės? Kur kreiptis žmonėms, jei tokiais sodininkais nepatenkinti kaimynai? Kas galėtų kaimynus nuo jų išgelbėti?
Deja, ilgokai teko laukti atsakymų, į klausimus, pateiktus elektroniniu paštu. Po kelių dienų susisiekus telefonu paaiškėjo, jog Aplinkos apsaugos departamento specialistai tokiomis gyventojų problemomis nesidomi, vedėja rekomendavo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą bei Savivaldybę. Susisiekus su pirmąja, sužinojome, kad šios gyventojų bėdos – ne Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos. Anot Nacionalinės Žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjos Saulenės Narkuvienės, jei sodininkystė vykdoma savo asmeninio sklypo ribose, kaimynams teks kęsti, o jei valstybinės žemės – gali būti traktuojama kaip žemės užėmimas, ir tik tuo atveju, jei yra tvora. Bet žemės ribas matuoja Savivaldybės architektas, o švaros ir higienos reikalavimų pažeidimus nagrinėja Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius, kuris prižiūri miesto Švaros taisyklių laikymąsi. Atrodo, kad gyventojų vienintelė viltis –Savivaldybė.
Savivaldybės komentaras
Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduoja Danutė Mikienė:
– Jei sklypas prie daugiabučio namo nėra suformuotas, tai yra valstybinė žemė ir bet kokius želdinius joje galima rengti tik pagal parengtą bei su Savivaldybės administracija ir požeminius tinklus eksploatuojančiomis įmonėmis (elektros, vandentiekio ir kt.) suderintą projektą. Atkreiptinas dėmesys, kadPalangos miesto savivaldybės miesto tvarkymo ir švaros taisyklės draudžia bendrojo naudojimo teritorijose laužyti ir kirsti medžius, krūmus, jų šakas, mindžioti gėlynus, skinti, rauti gėles ir ardyti veją.
Jeigu sklypas prie daugiabučio yra suformuotas, gyventojai galėtų įsirengti želdinius, gėlynus bendru savininkų sutarimu, tačiau atsižvelgiant į Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles. Planuojant, ką sodinti sklype, būtina atsižvelgti ir į žemės naudojimo paskirtį, kuri yra apibrėžta žemės nuosavybės dokumentuose ar žemės nuomos sutartyje. Atkreiptinas dėmesys, kad prie Palangos daugiabučių namų esančios žemės paskirtis yra ne žemės ūkio, tad tokia veikla (daržovių auginimas, kompostavimas ir kt.) čia negalima.
Kiemus ir aplinką prie daugiabučių namų prižiūri ir administruoja namo administratorius. Būtent administratorius turėtų nustatyti, kas bendram naudojimui skirtame kieme įrengė daržus ar sodus, sugadino veją ar kitus želdynus. Administratorius turėtų įspėti savavališkai besielgiančius asmenis bei įpareigoti juos grąžinti situaciją į pradinę padėtį.
Prie Palangos daugiabučių namų esančios žemės paskirtis yra ne žemės ūkio, tad čia galima sodinti gėles, o štai daržovių – neleistina