Palangos paplūdimiams gydyti – mokslininkų siūlymai atkurti kopas ir platinti pliažus

Palangai paskelbus ekstremalią situaciją centrinio paplūdimio atkarpoje nuo Palangos jūros tilto iki Rąžės upės žiočių, Vyriausybėje vykusiame pasitarime spręsta, kaip šį ruožą papildyti smėliu bei kokios priemonės būtų efektyviausios siekiant užkirsti kelią tolimesnei priekrantės erozijai.

Mokslininkų manymu, pirmiausia reikia formuoti kopagūbrį, stabilizuoti jo šlaitus, kad šie būtų stabilūs ir nenubyrėtų. Tokie šlaitai formuojami apie 30 laipsnių kampu. Skirti didžiausią dėmesį kopagūbriui reikia tam, kad jūros vanduo neišsilietų į miestą. „V.P.“ nuotr.

Paskelbė ekstremalią situaciją

Kovo 22 d. Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė pasirašė įsakymą – paskelbė ekstremalią situaciją centrinio paplūdimio atkarpoje nuo Palangos jūros tilto iki Rąžės upės žiočių. „Situacija yra problemiška. Dėl gausių kritulių bei vyravusių stiprių vėjų Baltijos jūros kranto atkarpos nuo Palangos tilto iki Rąžės upės žiočių būklė vertinama kaip kritinė – nuplauti dideli kiekiai paplūdimyje buvusio smėlio, o jūros bangos jau ardo apsauginį kopagūbrį, – komentavo Palangos meras Šarūnas Vaitkus. – Visada ieškojome būdų, kaip galėtume išspręsti problemą. Suprantame, kad šiuo metu, veikdami skubiai, galime tik „užgesinti gaisrą“, stabilizuoti griūvantį krantą. Tačiau labai svarbu numatyti ilgalaikes krantų stabilizavimo bei tvirtinimo priemones, siekiant išsaugoti turimus gamtos turtus ateities kartoms“.

Savivaldybė ėmėsi iniciatyvos, kreipėsi į Aplinkos ministeriją bei informavo Vyriausybę apie nerimą keliančią situaciją Baltijos jūros pakrantėje. „Juk Baltijos jūra, jos krantai yra ne tik Palangos, bet ir visos valstybės. Tad turime kartu šiuo turtu rūpintis“, – teigė kurorto vadovas.

Krantams stabilizuoti reikalingos nemažos lėšos, ir Palangos miesto savivaldybei be papildomo finansavimo tai taptų ypač didelė finansinė našta. Todėl Savivaldybė kreipėsi į Vyriausybę su prašymu skirti finansavimą būtinosioms priemonėms, padėsiančioms stabilizuoti irstančius Baltijos jūros krantus.

Būtina ilgalaikė strategija

Praėjusios savaitės pabaigoje Vyriausybėje kanclerio Algirdo Stončaičio iniciatyva buvo surengtas pasitarimas, kurio metu svarstytos Baltijos jūros kranto tvarkymo galimybės bei ieškota tinkamiausių ir efektyviausių priemonių jam stabilizuoti. Pasitarime, be Vyriausybės kanceliarijos atstovų, dalyvavo ir Aplinkos bei Finansų ministerijų, Palangos savivaldybės bei Klaipėdos universiteto vadovai bei specialistai.

„Jei mes dabar nesiimsime reikiamų krantotvarkos priemonių, bet kokia net ir nedidelė audra gali visiškai suardyti apsauginį kopagūbrį šiame Palangos paplūdimio ruože. Džiugina Vyriausybės kanclerio A. Stončaičio pasitarime išsakyta pozicija spręsti ne tik dabartinę ekstremalią situaciją, bet ir ieškoti strateginių sprendimų krantams stabilizuoti. Jis pasiūlė peržiūrėti Pajūrio juostos tvarkymo programą 2014–2020 m. bei akcentavo, kad į ją įtrauktoms krantotvarkos priemonėms įgyvendinti valstybės biudžete kiekvienais metais turi būti numatyta lėšų. Vyriausybės kanclerio nuomone, programa turi atspindėti realią situaciją bei užkirsti kelią analogiškoms ekstremalioms situacijoms, negalima vien „gesinti gaisrus“, – sakė Š. Vaitkus.

Pasitarime nuspręsta atnaujinti Pajūrio juostos tvarkymo programos 2014–2020 m. įgyvendinimo konsultacinę darbo grupę ir pavesti jai parengti galimus problemos sprendimo būdus ilgalaikėje perspektyvoje, numatant konkrečius veiksmus, lėšų poreikį ir galimus finansavimo šaltinius. Taip pat Aplinkos ministerija turės Vyriausybei pristatyti, kokia padėtis yra dabar pajūryje ir kokie galimi ekstremalios situacijos padarinių sprendimo būdai.

„Vyriausybė supranta, kad Palangos pajūryje ilsisi daugiausiai žmonių, todėl būtina imtis veiksmų paplūdimiams išsaugoti“, – kalbėjo kurorto meras. Bus sprendžiama ir dėl būtinų veiksmų finansavimo. Tikimasi darbus pradėti kuo greičiau ir iki vasaros suspėti atstatyti dabar pranykusią paplūdimio dalį.

Krantus tyrinėjantys mokslininkai erozijos priežastimi įvardija dažnesnes ir stipresnes audras bei kylantį vandens lygį, be to, visoje smėlio apytakoje jo apskritai mažėja. Paskutinį kartą Palangos paplūdimiai smėliu maitinti prieš šešerius metus.

Atlikti kranto tyrimai

Pasitarime Vyriausybėje dalyvavęs Klaipėdos universiteto mokslininkas Nerijus Blažauskas, kartu su kolegomis atlikęs ne vieną krantotvarkos studiją, taip pat išanalizavęs ir tai, kaip reikėtų stabilizuoti Palangos krantus, komentavo, jog kritinės padėties Palangos paplūdimiams atkurti siūloma panaudoti Šventojoje esantį smėlį. Jis išgautas ir sukauptas prieš kelerius metus, kuomet buvo vykdomi Šventosios uosto tam tikrų vietų, kurios buvo užneštos smėliu, gilinimo darbai.

Palangos paplūdimiams gydyti – mokslininkų siūlymai atkurti kopas ir platinti pliažus, nuotrauka-1
Palangos paplūdimiams gydyti – mokslininkų siūlymai atkurti kopas ir platinti pliažus, nuotrauka-1

Kalbėdamas apie tolimesnę perspektyvą N. Blažauskas išsakė nuomonę, kad Baltijos jūros krantų pamaitinimas smėliu yra efektyviausia bei labiausiai Palangos krantams tinkanti priemonė. M.Vainoriaus („Atvira Klaipėda“) nuotr.

„Pirmiausia mes analizavome ir atlikome tyrimus, ar šis smėlis tiktų Palangos paplūdimiui. Pamatėme, jog jo kokybė yra tinkama. Smėlio frakcija galbūt nėra visiškai ideali, tačiau iš esmės jis yra analogiškas tam, iš kurio suformuotas mūsų pajūrio kopagūbris. Šiuo metu, kai mums reikia suvaldyti ekstremalią situaciją, toks smėlis, kuris taip pat yra jūrinis ir švarus, yra tinkamas. Mes atlikome specialius bakteorologinius jo tyrimus, žiūrėjome, ar kokybė atitinka visus higienos reikalavimus. Viskas su Šventosios smėliu yra tvarkoje, visi mėginiai yra švarūs, tad fizine prasme jis yra visiškai tinkamas“, – pasakojo mokslininkas.

Paplūdimys paplatės

Anot N. Blažausko, to smėlio kiekio, kuris sukauptas Šventojoje, Palangos paplūdimio ruožui papildyti užtektų trejiems metams. Dabar planuojama jo panaudoti apie 9 tūkstančius kubinių metrų.

„Atlikę skaičiavimus bandėme prognozuoti ir sumodeliuoti, kad kopagūbrį būtina atstatyti iki 5–7 metrų aukščio, t. y. tokį, koks jis buvo 2012 metais, ir atkurti jo profilį. Vietomis išgraužos yra didžiulės. Konkretizuoti, kaip bus formuojamas nunykusio paplūdimio ruožo plotis, dabar būtų sunkiau, nes pirmiausia reikia formuoti kopagūbrį, stabilizuoti jo šlaitus, kad šie būtų stabilūs ir nenubyrėtų. Tokie šlaitai formuojami apie 30 laipsnių kampu. Skirti didžiausią dėmesį kopagūbriui reikia tam, kad jūros vanduo neišsilietų į miestą. Žinoma, pamaitinti smėliu bus ir paplūdimiai, jie platės, tačiau dabar kalbėti apie tai, kiek konkrečiai metrų pliažai taps platesni, dar anksti“, – teigė Klaipėdos universiteto mokslininkas.

Būtina revizuoti dažniau

Kad naujai suformuotas kopagūbris nebūtų nupustytas ar nuvaikščiotas žmonių, mokslininkai siūlo imtis kompleksinių atkūrimo ir išsaugojimo priemonių. Siūloma naujai atkurtas kopas apipinti žabtvorėmis, padengti šakų klojiniais, kloti pėsčių takus – imtis tų darbų, kuriuos leidžia techninės galimybės ir laikas, likęs iki aktyvaus kurortinio sezono. „Dėl to jokių ginčų su Savivaldybe nėra, manau, bent minimaliai apsaugoti nuo judriausių žmonių iki sezono bus suspėta“, – sakė mokslininkas.

Kalbėdamas apie tolimesnę perspektyvą N. Blažauskas išsakė nuomonę, kad Baltijos jūros krantų pamaitinimas smėliu yra efektyviausia bei labiausiai Palangos krantams tinkanti priemonė. Tik, pasak mokslininko, visus Baltijos paplūdimius reikėtų revizuoti dažniau, kas dvejus ar trejus metus, ir tuo atveju, jei matoma problema, imtis priemonių.

„Ilgalaikėje perspektyvoje, tai kalbėta ir Vyriausybėje vykusiame pasitarime, būtina numatyti krantų ir priekrantės papildymą atvežtiniu smėliu ne rečiau kaip kas penkerius metus. Paskutinį kartą paplūdimiai Palangoje smėliu papildyti prieš šešerius metus, padaryta per ilga pertrauka, todėl ir susiduriame su tokia situacija“, – teigė Klaipėdos universiteto atstovas.

Kietosios stabilizavimo priemonės – ne išeitis

„Apie kietąsias priemones – bunų, bangolaužių statybas – mes nekalbame, nes žinome, kuo tai gresia. Be to, tai yra avarinės būklės paplūdimių tvarkymo priemonės, kurios nėra patrauklios estetiškai, o ir funkcionaliai tai yra nepageidautinas žmogaus įsikišimas į jūrą. Todėl mes, mokslininkai, to nerekomenduojame, jei yra galimybė su erozija kovoti minkštaisiais būdais – smėlio papildymu, žabtvorėmis ir kt. Žinoma, nereikia visiškai atmesti kietųjų priemonių galimybės krantams gydyti, bet šiuo atveju per anksti apie tai kalbėti. Mūsų paplūdimys yra jautrus, bet jis vis dar sveikas ir gyvybingas, turi potencialą atsistatyti, jei priekrantėje smėlio yra pakankamai. Todėl mes ir siūlome pliažus papildyti smėliu, kad visa tai gyvuotų natūraliai, o ir patys paplūdimiai atrodytų kiek įmanoma natūraliau“, – sakė N. Blažauskas.

Anot jo, jei būtų statomos bunos, tai reiktų daryti kas šimtą metrų iki pat sienos su Latvija. „Bet mes negalime vadovautis tokia pražūtinga logika, kad mums svarbiausia, jog saugus būtų Lietuvos pajūris, o kas Latvijoje vyksta, mums nerūpi“, – sakė mokslininkas. Be to, anot jo, krantų pamaitinimas smėliu yra kur kas finansiškai pigesnis nei stacionarių priemonių įrengimas.

Palangos m. savivaldybės inf.

Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Įvykiai
Penktadienį, spalio 30 dieną, nustatyti 3 nauji „Maximos“ darbuotojų susirgimų COVID-19 infekcija atvejai. Koronavirusu užsikrėtė darbuotojos Vilniuje, Šiauliuose ir Palangoje. Prekybos tinklo „Maxima“ atstovai nurodo, kad šiuo metu neturi žinių, kad daugiau tose pačiose „Maxima“ parduotuvėse ir jų padaliniuose dirbantys kolegos jaustų COVID-19 infekcijai būdingus simptomus. Parduotuvėse, kur dirbo koronavirusu užsikrėtę darbuotojai, yra atlikta pilna dezi...
Verslas
Vėlinių savaitgalį pajūryje bus žmonių. Viešbučių užimtumas bent į geltonąją zoną patekusioje Palangoje rodo, kad nemažai gyventojų nepabūgo COVID-19 viruso rizikos ir ilgąjį savaitgalį ketina atsipūsti prie jūros. Vis dėlto pajūrio verslininkai optimizmu nespinduliuoja, o į raudonąją zoną patekusioje Klaipėdoje situacija kardinaliai kitokia. Čia viešbučių užimtumas kur kas mažesnis, o kai kurie barai ir viešbučiai nusprendė išvis nedirbti. Klaipėdos laisv...
Įvykiai
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) informuoja apie pokyčius, įsigaliosiančius nuo lapkričio 1 dienos.  Nauji Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai Jau nuo lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigalios Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai, skirti alkoholio vartojimo bei su juo susijusių neigiamų padarinių mažinimui. Parduodami alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausantys alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etil...
Įvykiai
Artėjant Vėlinėms, aplinkosaugininkai kviečia gyventojus laikytis tradicijos santūriai pagerbti mirusiųjų atminimą – su mažiau žvakių ir plastiko gaminių. Puošmenų varžytuvės paprastai baigiasi atliekų antplūdžiu. Tačiau ne visos po Vėlinių susikaupusios atliekos gali būti perdirbamos. Todėl reikėtų rinktis žvakes, kurias galima panaudoti kelis kartus (pvz., su keičiamais stikliniais indeliais), arba tokias, kurios po to gali būti perdirbamos, vengti dirbt...
Sveikata
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad ir toliau kasdien fiksuojant daugiau nei 700 koronavirusinės infekcijos atvejų, tų asmenų, kurie iki vakar gavo informaciją apie teigiamą laboratorinio tyrimo COVID-19 ligai nustatyti rezultatą, tačiau NVSC specialistai su jais nesusisiekė, užsikrėtimo aplinkybės nebebus aiškinamosis. Tai reiškia, kad epidemiologiniai tyrimai nebus atlikti, asmenys patys turi pateikti informaciją žmonėms, su...
Sveikata
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad koronavirusu (COVID-19) užsikrėtusiems pacientams nebereikia atlikti pakartotinių koronaviruso testų PGR metodu. Praėjus numatytam izoliacijos laikotarpiui, pacientui nebekarščiuojant ir išnykus simptomams, užtenka šeimos gydytojo patvirtinimo, kad pacientas gali nebetęsti izoliacijos. Smarkiai išaugus gyventojų skambučių srautams į karštąją liniją 1808, ministerija ragina gyventojus nebeskambinti į šią lin...
Įvykiai
Ateinančią savaitę, nuo lapkričio 2 iki lapkričio 8 d. imtinai, remiantis naujuoju šviesoforo principu, raudonajai zonai priskiriamos dar trylika šalies savivaldybių: Prienų rajono, Rietavo, Šalčininkų rajono, Šiaulių miesto, Šilutės rajono, Tauragės rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Kauno rajono, Mažeikių rajono, Molėtų rajono, Palangos ir Panevėžio rajono savivaldybės. Siekiant suvaldyti koronaviruso (COVID-19) plitimą, į raudoną zoną patekusiose sa...
Kultūra
Septynios – tiek kompozicijų, sukurtų specialiai konkursui „MCC Palanga 2020“, tarptautinė vertinimo komisija pripažino vertomis finalinio etapo. Visus šiuos kūrinius baigiamajame konkurso renginyje, kuris numatytas gruodį Palangoje, atliks „Palangos orkestras“. Tuomet ir paaiškės pagrindinių bei paskatinamųjų premijų laureatai.  Pirmą kartą rengiamo naujų kūrinių pučiamųjų orkestrams konkurso finalininkais tapo kompozitoriai Mikas Karosas, Linas Rupšlauki...
Politika
2018 m. Europos Sąjungoje priimtos atliekų tvarkymo taisyklės, kuriomis valstybės narės įpareigojamos didinti komunalinių atliekų antrinį panaudojimą ir perdirbimą. Šios taisyklės įpareigoja ES šalis iki 2025 m. įsirengti atskiras tekstilės atliekų surinkimo sistemas, o paprasčiau kalbant, visose šalyse turės atsirasti atskiri, vien tik tekstilės atliekoms skirti konteineriai. Susidarančios tekstilės atliekos iki šių reikalavimų atsiradimo keliaudavo į sąv...