Kunigas dr. Marius Venskus: „Velykos parodo, kad gyvenime yra kažkas daugiau nei galima paliesti ar pamatyti“

Dana Lukauskienė

Šventės – mūsų gyvenimo puošmena. Tai metas atsitraukti nuo darbų, aplankyti savo giminaičius, visiems kartu susėsti prie vaišėmis nukrauto stalo, išsikalbėti ir pajausti tą nuostabų buvimo kartu jaukumą. O štai Palangos parapijos klebonui kunigui dr. Mariui Venskui Velykas įprasmina buvimas kartu su savo parapijiečiais. Ši šventė jam tarsi galimybė apmąstyti gyvybės pilnatvės paslaptį, švęsti naują gyvenimo etapą, prisikėlimo džiaugsmą ir Dievo palaimą.

„Išmokime žiūrėti į kiekvieną dieną kaip į dovaną, kuri visiems mums padovanota, lai nenustelbia dvasios tyrumo net kuklesnis Velykinių vaišių stalas. Juk šios šventės esmė – buvimas kartu“, – primena Palangos parapijos klebonas kunigas dr. M.Venskus. Asmeninio archyvo nuotr.

Velykų šventė simbolizuoja amžinybę

Gerb. kunige, su kokiomis viltimis ir lūkesčiais Jūs pasitinkate Velykas. Ar Velykų laikotarpiu aplankysite savo šeimą, artimuosius?

Aš asmeniškai naują gyvenimo etapą pradėsiu su Dievu, su savo parapija, niekur nevažiuosiu. Mano Velykų stalą puoš parapijiečių dovanoti margučiai. Visas prisikėlimo švenčių laukimo laikotarpis įprasmina žmogaus gyvenimo kelionę, kurioje yra visko – ir kančios, ir džiaugsmo, ir vargų, ir rūpesčių, bet visa tai mus padaro žmonėmis.

Velykų esmės mes negalėtume įsivaizduoti be viso Gavėnios laikotarpio. Savaitė iki Velykų vadinama Didžiąja. Didįjį ketvirtadienį ir penktadienį einami kryžiaus keliai, minimas Viešpaties nukryžiavimas bei mirtis. Didysis Penktadienis – griežto pasninko diena. Šeštadienį, kuris ne visur vadinamas Didžiuoju, nusileidus saulei pradedamas švęsti Velyknaktis. Nakties tamsoje švenčiama iškilminga „Nakties, šviesesnės už dieną“ liturgija.

Svarbiausia yra suvokti, kad Velykų šventė simbolizuoja amžinybę, kuri nesibaigia tuo, ką mes regime. Ji atskleidžia nematomos, anapusinės tikrovės paslaptį. Didžiausias džiaugsmas – švęsti Jėzaus Kristaus prisikėlimo įvykį. Visų mūsų gyvenimas nėra toks paprastas. Dievas sukūrė pasaulį be galo gražų, tačiau mes neišvengiame skausmo, vargo ir rūpesčių – visa tai yra mūsų gyvenimo kelionė, palaiminta Dievo artumo. Velykų šventė parodo mums tai, kad gyvenime yra kažkas daugiau nei galima paliesti, išgirsti, pamatyti. Ji atskleidžia daug gilesnę paslaptį. Šiuo atveju Kristaus mirtis, kančia nėra naikinanti, jo prisikėlimas simbolizuoja tarytum perėjimą į naują būtį, naują tapsmą, naujo gyvenimo etapo pradžią.

Visos nesėkmės praeina

Kokias vertybes reikėtų apmąstyti šiuo laikotarpiu?

Labai dažnai, mes dedamės visažiniais: įsivaizduojame, kad viską žinome apie save, savo kaimynus, tačiau reikia suvokti vieną tiesą – Dievo sukurtas pasaulis iki galo nepažintas. Mes iš tikrųjų nežinome nieko. Labai dažnai norime paliesti, įsigyti, suprasti ir kankinamės, jei negauname to, ko taip trokštame. Tačiau Kristaus mirtis ir prisikėlimas parodo, kad mirtis ar mus užklumpanti nesėkmių virtinė nėra galutinė būsena. Visos nesėkmės, kančios, nesmagios būsenos praeina. O mirtis, lygiai kaip ir mūsų suklydimai – tai nėra pabaiga, tik perėjimas į kitą nepaprastą anapusinę tikrovę.

Už kiekvieno žmogaus gyvenimo slepiasi didžiulė patirtis. Mes galime smerkti klystančiuosius, tačiau nežinodami visos įvykių sekos, kas paskatino žmones vienaip ar kitaip pasielgti, negalime nuo žmogaus nusisukti. Juk žmogaus visas gyvenimo kelias su pakilimais ir nuosmukiais atskleidžia didžiulius dvasinius dalykus, veda į amžinybę. Velykiniu laikotarpiu mūsų visų širdis turi suvienyti amžinybės ilgesys, juk kiekvieno gyvenime yra užkoduotas dvasinis pradas. O ir pats Dievo sūnus tampa pasaulio žmogumi, jis gimsta, kartu su mumis patiria skausmą, vargą rūpesčius. Pasaulio kūrėjas tampa vienu iš mūsų.

Nereikia ieškoti kančios

Kaip manote, ar jaunimas laikosi šventinių tradicijų, ar jaunam žmogui gali būti aktuali ši šventė?

Manau, kad jaunimas lygiai taip pat, kaip ir brandūs žmonės ieško gyvenimo prasmės. Džiaugiuosi, kad Palangoje jie lankosi bažnyčioje, sekmadienio pamaldose ir taip formuoja fantastiškai gražią visuomenę.

Nors jaunas žmogus yra linkęs daugelį dalykų priimti paviršutiniškai, su ironija, tačiau kritiniuose momentuose kiekvienas atsigręžiame į amžinybę. Tuomet krikščioniškosios šventės tampa nauju atspirties tašku.

Labai smagu matyti jaunus žmones, kurie viskuo domisi, nuolat auga, tobulėja, stengiasi suvokti savo misiją šiame pasaulyje. Norėčiau, kad mūsų jaunimas nepaskęstų pilkoje masėje, neskubėtų pasinerti į kompiuterių, naujų technologijų pasaulį, kuris veda į vienatvę. O į vienišumo jausmą jaunas žmogus visada labai jautriai reaguoja.

Norėčiau, kad jauni žmonės išmoktų džiaugtis kiekviena diena, neieškotų kančios, nes gyvenimas ir taip dosnus mums išbandymų ir sunkumų. Manau, kad buvimas kartu su artimaisiais Dievo palaimoje atveria jaunam žmogui naujus horizontus.

Šventės esmė – buvimas kartu

Koks būtų Jūsų šventinis palinkėjimas?

Linkėčiau, kad kiekvienas žmogus neapleistų didžiulės meilės sau, mylėtų save ir savo artimus atsakinga meile, o tuo pačiu ir džiaugtųsi savo gyvenimu tokiu, koks jis mums duotas.

Taip pat linkėčiau kiekvienam kantrybės, ramybės ir meilės. Kantriu reikia būti ne tik su savo artimaisiais, bet ir su pačiu savimi. Štai pažiūrėkite į Jėzaus gyvenimo dramą, bendravimą su apaštalais, patirtą ne vieną išdavystę, žiaurią mirtį, prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą. Tad nesistenkime siekti tobulybės, per daug vieni iš kitų nereikalaukime, o kantriai, su didžiule meile ir atsidavimu aukime visi dvasiškai, dalinkimės savo gerumu, džiaukimės Dievo sukurto pasaulio grožiu.

Linkėčiau, kad mažareikšmiai dalykai netemdytų mūsų džiaugsmo, o nejučia iškritęs sniegas, nenustelbtų pavasario laukimo nuotaikos. Mūsų gyvenimo kelionė – tai didžiulė Dievo dovana, tad eikime ja ieškodami gilesnės dvasinės prasmės.

Velykinio prisikėlimo rytą linkiu visiems asmeninio prisikėlimo, kad visų pirma nepamirštume padėkoti Dievui už savo artimuosius, už naują nuostabią dieną. Ateikite išklausyti Velykinio pamokslo ir kartu švęsti Velykinio džiaugsmo – mirties, nuodėmės ir blogio pralaimėjimo prieš amžinybę. Linkiu suprasti, kad Velykų stebuklas mus moko, jog visa, kas skaudina, praeina, o gerumas, meilė, santarvė visada supa mus. Tad išmokime žiūrėti į kiekvieną dieną kaip į dovaną, kuri visiems mums padovanota, lai nenustelbia dvasios tyrumo net kuklesnis Velykinių vaišių stalas. Juk šios šventės esmė – buvimas kartu.

Ar ketina Šventinėse Velykinėse mišiose dalyvauti garbingų svečių, miestui nusipelniusių žmonių?

Man vienodai svarbūs visi parapijiečiai. Džiaugsiuosi kiekvienu atėjusiu į bažnyčią išgirsti mirtį nugalėjusios prisikėlimo naujienos. Visi žmonės Dievui vienodai svarbūs – tad džiaugsiuosi kiekvienu – tiek savo parapijiečiu, tiek miesto svečiu. Juk visi mes esame skirtingi, bet visus mus vienija Švenčių laukimas, gerosios žinios liudijimas. Klausydami pamokslo ir liudydami Velykų stebuklą, tikėkime, kad pasaulis nesibaigia tuo, ką regime, ir su atviromis širdimis priimkime Velykų prisikėlimo džiaugsmą!Palaimintų švenčių visiems!

Pamaldų tvarkaraštis Palangos bažnyčioje

Velykų sekmadienis (04.01):

  • 8 val. Velykų ryto Šv. Mišios.
  • Taip pat Šv. Mišios bus aukojamos 12 ir 18 val.
  • Visų Šv. Mišių metu melsimės tikinčiųjų sudėtinėmis intencijomis į Prisikėlusį Kristų už gyvuosius ir mirusiuosius. 

Velykų antroji diena (04.02):

  • Šv. Mišios bus aukojamos 8, 10, 12 ir 18 val.
  • Miesto kapinėse (prie koplyčios) 14 val. bus aukojamos Šv. Mišios už visus mūsų parapijoje palaidotus žmones.  

Palangos parapijos inf.

Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Sportas
Marijampolės „Sūduva-Mantinga“ (4-0) Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL – VIKINGLOTTO) ir toliau neklumpa. Povilo Šakinio auklėtiniai namuose 91:75 (19:14, 22:16, 25:22, 25:23) pranoko Palangos „Kuršius“ (1-2) ir iškovojo ketvirtąją pergalę iš tiek pat galimų. Šeimininkai rungtynes perlaužė trečiajame kėlinyje. Tautvydas Kliučinykas smeigė du tritaškius bei pridėjo dvitaškį, o Rokas Stankevičius perėmė kamuolį, efektingai apėjo varžovus ir įkrovė iš virša...
Kultūra
„Noriu pranešti žinią – Vydmantuos atsirado teatras“, – šiuos žodžius prieš spektaklio pagal Boriso Dauguviečio kūrinį „Žaldokynė“ premjerą Vydmantuose ištarė jį režisavęs Saulius Vaičiulis. O sprendžiant iš ovacijų škvalo, prasiautusio premjerai pasibaigus, ir žiūrovų linkėjimų teatrui gyvuoti dar daug metų bei džiuginti visus naujais spektakliais, teatro vydmantiškiai tikrai labai laukė. Ilgai laukta premjera „Žaldokynės“ premjeriniai spektakliai Vydmant...
Sveikata
Klaipėdos jūrininkų ligoninė stabdo planinių ir ekstrinių paslaugų teikimą kai kuriuose Palangos departamento skyriuose. Toks sprendimas priimtas dviem departamento slaugytojoms patvirtinus COVID – 19 infekcijos tyrimų teigiamus rezultatus. „Imamės visų reikiamų veiksmų infekcijos plitimui sustabdyti. Siekiant apsaugoti departamento personalą, taip pat pažeidžiamiausius – Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus – pacientus, nuo spalio 23 dienos stabdome pla...
Įvykiai
Vyriausybei nusprendus, kad po rudens atostogų dalis vaikų toliau mokysis nuotoliniu būdu bei atskirose savivaldybėse įvedinėjant karantiną, ne vienam dirbančių tėvų iškilo klausimų dėl vaikų priežiūros. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokiais atvejais suteikiamas nedarbingumo pažymėjimas ir mokama ligos išmoka vaiko priežiūrai. 4 nuotolinio mokymosi dienos Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad po vaikų rudens atostogų, kurios, įskaitant...
Įvykiai
Ketvirtadienio vakarą kviestiniai svečiai rinkosi į Amsterdamo stiliaus vakarėlį: viešbutis „Amsterdam Plaza“ Palangoje minėjo pirmąjį savo gimtadienį. Teatralizuotai pasitikti vakaro palydovų mimų, svečiai  rinkosi viešbučio restorane, o vėliau šventė tęsėsi bene įspūdingiausioje viešbučio erdvėje – atrijuje, jungiančiame į vieną itin aukštą erdvę net tris viešbučio aukštus. Per stiklines atrijaus lubas krintanti šviesa atsispindi grindų marmure ir taip t...
Savivalda
Palangoje, kaip ir visoje šalyje, augant susirgimų koronavirusu skaičiui, ketvirtadienį posėdžiavusi Ekstremalių situacijų komisija apsisprendė imtis griežtesnių priemonių, kad būtų suvaldytas COVID-19 plitimas Palangoje. Komisija, įvertinus esamą padėtį Palangoje, konstatavo – esant nepalankiai epidemiologinei situacijai, didėjant užsikrėtusiųjų Covid-19 virusu skaičiui bei siekiant išvengti tolesnio šios ligos plitimo Palangos miesto savivaldybėje, būtin...
Lietuvoje
Nuo spalio 26-osios Vyriausybės sprendimu bus įvedamas karantinas 12-oje savivaldybių. Ir nors savivaldybėse rekomendacijos bus griežtesnės nei likusioje Lietuvoje, tačiau žmonės tarp miestų galės judėti laisvai. Vyriausybė trečiadienį šalies savivaldybes pagal koronaviruso rodiklius suskirstė į spalvų grupes – žalią, geltoną ir raudoną. Skirtingos spalvos reiškia skirtingas gyventojams teikiamas rekomendacijas kovoje su koronavirusu. Į raudojaną zoną pate...
Įvykiai
Pirmadienį, spalio 26 d., visoje šalyje įsigalios Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo projektas, kuriame papildytas prekybos, paslaugų teikimo, laisvalaikio ir renginių organizavimo reguliavimas. Minėtoms įstaigoms taip pat bus taikomos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitos būtinos priemonės, siekiant, kad korona...
Sveikata
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 442 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 215 iš jų registruota Vilniaus, 72 Kauno, 45 Klaipėdos, 41 Šiaulių, 25 Panevėžio, 24 Telšių, 10 Marijampolės, 7 Tauragės ir 3 Utenos apskrityse.   Šiuo metu atlikti 307 atvejų epidemiologiniai tyrimai. Po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas, epidemiologų vertinimu, pagal šiuo metu...