Specialistų patarimai: kaip tinkamai pasiruošti slidinėjimo sezonui

Specialistų patarimai: kaip tinkamai pasiruošti slidinėjimo sezonui , nuotrauka-1
Specialistų patarimai: kaip tinkamai pasiruošti slidinėjimo sezonui , nuotrauka-1

Slidinėjimo sezonui įsibėgėjant, specialistai pastebi, kad retas aktyvaus laisvalaikio entuziastas šaltojo laikotarpio atostogoms ruošiasi tinkamai. Tai padidina traumų, ligų ar kitų nemalonumų riziką, kuri gali sugadinti žiemos atostogas. Kokio fizinio pasirengimo ir kokios tinkamos aprangos reikia slidinėjant, pataria asmeninis treneris Laimis Bartasūnas bei sporto ir laisvalaikio prekės ženklo „Audimas“ dizainerė Gertrūda Ramūnaitė.

Dėmesys kojoms

Slidinėjant daug didesnis nei įprastai krūvis tenka kojoms, todėl, pasak L. Bartasūno, jas būtina stiprinti papildomai, dar prieš vykstant į kelionę. Be įprastos mankštos ar treniruočių sporto salėje, kojoms reikalingas išorinis krūvis ar darbas su papildomais svoriais. Tai padės apsisaugoti nuo galimų traumų slidinėjimo trasose.

„Slidinėjimas – tai iš esmės yra kritimas į priekį. Leidžiantis į apačią pasikeičia mūsų kūno kampas, dėl kurio sąnariai gauna papildomą apkrovą. Palinkę į priekį apkrauname savo kūną, kojas, duodame nemažą krūvį raumenims, sąnariams. Tai neįprasta mūsų kūno padėtis, kurią turime atlaikyti. Todėl labai svarbu save sustiprinti dar iki slidinėjimo sezono, ypač didelį dėmesį skiriant apatinei kūno daliai“, – teigia asmeninis treneris.

Į slides – tik apšilus 

Neretai, atvykę slidinėti, žmonės skuba šokti į slides, negalvodami, kad nusileidimui pirmiausia reikėtų paruošti raumenis ir sąnarius. Apšilimas ne tik padės apsisaugoti nuo traumų, bet ir suaktyvins reakciją, kuri slidinėjant yra būtina.

L. Bartasūnas apšilimą siūlo pradėti nuo galvos, kaklo. Apšilus kaklo raumenis, pasak specialisto, reikėtų pasirūpinti pečiais, pasukant juos 10 kartų. Krūtinės ląstą apšilti reikėtų rankų mostais į šalis, o riešo ir alkūnės sąnarius suaktyvinti padės lazdos.

„Apšilus rankas, pečių juostą – būtina paruošti ir nugaros krūtininę dalį. Viršutinės nugaros dalies paslankumas pas daugelį yra pakankamai mažas. Tam į pagalbą galite pasitelkti slidinėjimo lazdas, kurias įsmeigiame prieš save. Laikydami jas rankomis, pasilenkiame į priekį. Nugara tiesi. Esant tokioje, tarsi „stalo“, padėtyje, galvą lenkiame žemyn“, – apšilimo ypatumus apžvelgia treneris.

Tokioje padėtyje L. Bartasūnas siūlo ir kitą pratimą. Laikant kojas platesniame nei pečių plotyje, tiesia nugara reikia lenktis į priekį, stengiantis rankomis paliesti žemę. Viena ranka lieka ant žemės, o kita kyla į viršų, lyg norint pasiekti dangų. Pasak specialisto, šis pratimas padės „atidaryti“ krūtinės ląstą.

„Nuosekliai apšildant kūną, svarbu pasukti liemenį. Pasilanksčius į vieną ir kitą šoną, tarsi stengiantis paliesti žemę, galima pereiti prie apšilimo pratimo kojoms, nes būtent joms tenka didžioji dalis krūvio. Todėl dinaminiam sąnario apkrovimui ir šlaunims reikėtų atlikti įtūpstus. Po 5 kiekvienai kojai ir dalinius į šonus. Klubo sąnarį apšilsime kojų mostais į šonus, o kelių – pakėlus sulenktą koją, pasukiojus ją ties keliu“, – teigia L. Bartasūnas.

Anot asmeninio trenerio, batų stabilumą slidėse įvertinti padės 4-5 pritūpimai. Jeigu batai sutvirtinti gerai, sėdmenimis turėtume pasiekti slides.

Nuolatinė kūno šiluma

Pasak asmeninio trenerio, slidinėjant kalnų kurortuose svarbu ne tik tinkamai apšilti raumenis, bet ir pasirūpinti nuolatine kūno šiluma. Todėl svarbu pasirinkti aprangą, kuri nevaržytų judesių, bet tuo pat metu būtų neperšlampama ir šilta.

Sporto ir laisvalaikio prekės ženklo „Audimas“ dizainerė Gertrūda Ramūnaitė dalijasi patarimais apie svarbiausias aprangos savybes, į kurias dėmesį turėtų atkreipti visi slidinėtojai ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjai. G. Ramūnaitė siūlo visą aprangą skirstyti į tris sluoksnius.

„Slidinėjant labai svarbus apatinis drabužių sluoksnis, esantis arčiausiai kūno. Termo drabužio paskirtis – išgarinti drėgmę ir palaikyti optimalią kūno temperatūrą. Šiam sluoksniui rekomenduojama rinktis merino vilnos drabužius. Sudrėkusioje vilnoje vykstančių cheminių reakcijų metu išskiriama šiluma, todėl net ir drėgnas gaminys ant kūno išlieka šiltas“, – sako G. Ramūnaitė.

„Audimo“ atstovė viduriniajam drabužių sluoksniui pataria rinktis įvairius bliuzonus ir džemperius iš šiauštos, „Polartec” ar kitos funkcionalios medžiagos. Tokie rūbai yra šilti ir lengvi, greitai sugeria ir išgarina drėgmę, gerai priglunda prie kūno ir nevaržo judesių.

„Be to, funkcionalūs bliuzonai taip pat pasitarnautų ne tik slidinėjant – tai puikus apatinis sluoksnis šaltuoju metų laiku“, – sako „Audimo“ dizainerė.

Kalbėdama apie trečiąjį aprangos sluoksnį, dizainerė pabrėžia apsauginę funkciją slidinėjant atliekančią striukę ir kelnes. G. Ramūnaitė teigia, kad pūkinės striukės patiks pasyvesniems slidinėtojams, kurie striukę ketina naudoti ne tik slidinėjimui, bet kasdien šaltu oru.

„Šį sezoną moterims ir sukūrėme dar labiau panašesnę į miesto stiliaus striukę, kuri po slidinėjimo kalnuose puikiai tiks praleisti laiką ir mieste, gamtoje. Šiandien vis universalesniam naudojimui sukurtos striukės yra pagamintos iš specialios medžiagos, kuri blokuoja vėją, apsaugo nuo sniego, lietaus ar šlapdribos, tačiau tuo pačiu ir išgarina drėgmę iš vidaus. Slidinėjimo striukės siūlės yra „klijuotos“ – susiūtos ir po to dar užklijuotos specialia plėve iš apačios. Todėl gaminys dar labiau apsaugo nuo lietaus ir kitų kritulių, nes net ir per siūles vanduo negali pratekėti į drabužio vidų“, – teigia G. Ramūnaitė.

Tiesa, anot dizainerės, vertėtų nepamiršti stebėti ir savo savijautos bei atsakingai vertinti pasirinktą drabužių kiekį.

„Dažnai nutinka taip, kad nusileidus nuo kalno ir sėdint kalnų kavinėse, kai šviečia saulutė – net karšta. Vadovaujantis trijų sluoksnių taisykle, lengva prisitaikyti prie oro permainų ir nusirengti striukę. Būna, kad ir slidinėjant šilta, tuomet užtenka tik pirmojo ir viršutinio sluoksnio. Viskas priklauso, kuriame kurorte, ir kuriuo laiku slidinėjama“, – trijų sluoksnių apsirengimo taisyklę komentuoja G. Ramūnaitė.

slidinėjimas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Lietuvoje
Pandemijai tebesitęsiant darbdaviai, darbuotojai, nepasiturintys gyventojai ar mažus bei negalią turinčius vaikus, jei jie mokosi nuotoliniu būdu, prižiūrintys tėvai toliau gali naudotis įvairiomis pagalbos priemonėmis. Vyriausybė trečiadienį taip pat pritarė dviem atnaujintoms priemonėms, kurios palies savarankiškai dirbančius darbuotojus bei įmokas atidėti siekiančias įmones. Išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims KAIP YRA DABAR? Savarankiškai dirban...
Švietimas
Spalio 23 dieną jau 22 –ąjį rudenį į Palangą rinkosi jaunieji poetai iš Žemaitijos regiono. Šiemet Senosios gimnazijos lituanistų organizuojama tradicinė poezijos šventė „Moksleivių poezijos ruduo Palangoje“ vyko Palangos kurorto muziejuje, kurio aplinka susirinkusius nuteikė labai pakiliai. Šventišką nuotaiką sukūrė ir gimnazisčių Patricijos Šleiniūtės ir Aistės Kubiliūtės atliekamos dainos. Sveikinimo žodį taręs Palangos senosios gimnazijos direktorius L...
Savivalda
Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė, vadovaujama Vaido Šimaičio, parengė ketvirtadienį, spalio 29 d., Palangos miesto savivaldybės administracijai perdavė Šventosios jūrų uosto angaro (valčių priedangos), krantinės (žvejybos iškrovimo vietos) tvirtinimo, slipo, valčių nuleidimo įrenginio statybos techninį projektą. Tai – viena iš esminių Savivaldybės įgyvendinamo projekto „Žvejybos infrastruktūros plėtra Šventosios jūrų uoste“ dalių. Šven...
Įvykiai
Savaitgalį minint Vėlines, gerokai aktyviau, nei įprastai, bus lankomi artimųjų kapai. Mirusiuosius pagerbti norintys gyventojai raginami tai daryti saugiai – lankant artimųjų kapus, nesiburiuoti didesnėmis grupėmis, laikytis saugaus socialinio atstumo, nepamiršti ir kitų saugumo priemonių. Pagerbus mirusiuosius, gyventojai raginami šiais metais vengti giminių ar draugų susibūrimų. Siekiant kuo labiau stabdyti COVID-19, palangiškiai, kaip ir visos šalies g...
Įvykiai
Spalio 28 d. Nacionaliniam visuomenės sveikatos centro (NVSC) patalpose įrengus papildomas darbo vietas Lietuvos kariuomenės specialistams iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo (Gedimino štabo batalionas) ir Ryšių ir informacinių sistemų batalionų (Ryšių batalionas) bei jiems surengus NVSC specialistų mokymus, prie praėjusį savaitgalį budėjimą pradėjusių 33 Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) karių prisijungė dar 17 karių savanorių. Lietuvos...
Įvykiai
Terminas, kai gyventojai gali teikti paraiškas Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA)1000 eurų kompensacinėms išmokoms, skirtoms mažataršiui automobiliui įsigyti vietoj sunaikinto taršaus, baigsis jau po mėnesio – gruodžio 1 d. Iš Klimato kaitos programos šioms kompensacijoms numatyta 5 mln. eurų. Kvietimą teikti paraiškas APVA paskelbė pernai lapkritį. Nuo to laiko gauta 2130 prašymų už 2,13 mln. eurų. Kompensacijas gyventojai ga...
Lietuvoje
Pastarąsias dvi savaites, kuomet fiksuojamas svarus koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejų augimas, kartu auga ir sąlytį turėjusių arba, paprastai tariant – kontaktavusių su užsikrėtusiaisiais, skaičius. Siekiant šiuos žmones kuo operatyviau informuoti, kaip jiems elgtis, kiek laiko izoliuotis, nuo spalio 28 d. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) sąlytį turėjusiems asmenims siunčia trumpąsias SMS žinutes.  Tai reiškia, kad nuo šiol asmenys,...
Lietuvoje
Dabartinė šešiasdešimtmečių karta pateko į darbingo amžiaus gyventojų gretas, kai ankstesnės kartos galėjo rinktis poilsį dešimtmečiu anksčiau. Gyvenimo kokybei gerėjant formaliai „jauninami“ 60+ iš tikrųjų daugelis ir gyvena, ir atrodo kitaip nei prieš 30 metų. Tačiau nemažai žmonių, perkopusių penkiasdešimtmetį ar sulaukę šešiasdešimties jaučiasi tarsi pakibę tarp dangaus ir žemės. Darbo rinkoje jiems kaip ir nebėra vietos ne tik dėl kompetencijų stokos...
Įvykiai
Kuršių marios ir Baltijos jūra 2019-aisiais neatitiko geros cheminės būklės, kaip rodo Aplinkos apsaugos agentūros parengta ataskaita, tačiau teršiančių medžiagų koncentracijos jų vandenyje neviršijo aplinkos kokybės standartų. Ši ataskaita supažindina su teršiančių medžiagų vandenyje ir dugno nuosėdose tyrimais. Jie buvo atlikti valstybinio aplinkos monitoringo metu septyniose Kuršių marių ir dešimtyje Baltijos jūros vietų, o biotoje (moliuskuose ir žuvys...