Šiemet Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė Lietuvos savivaldybių reitingą, kuriame tarp Lietuvos 54 mažųjų savivaldybių Palanga užėmė itin aukštą 3-ią vietą ir surinko 65 balus iš 100. Tuo tarpu 2015 metais Palangos miesto savivaldybė buvo 5-oje vietoje, o 2016 metais nukrito į 6-tą vietą.
Tačiau pagal atskiras sritis, kurias analizuoja Lietuvos mažųjų savivaldybių indeksas didžiausiu pastovumu išsiskiria investuotojui skirta sritis, kuri jau trejus pastaruosius metus užima 4-tą vietą (lenkia 50 iš 54 Lietuvos mažųjų savivaldybių) ir neužleidžia savo pozicijų.
Investuotojui skirta sritis dalinama į investicinę plėtrą bei mokesčius. Nors investicinė plėtra pastaraisiais metais kiek sulėtėjo, tačiau šis rodiklis patenka į geriausių Lietuvos mažųjų savivaldybių dešimtuką. Didelis investicijų kiekis yra viena iš pagrindinių priežasčių pakėlusių Palangos miestą į itin aukštą vietą Lietuvos mažųjų savivaldybių reitinge.
Palangos investicijų į ilgalaikį turtą tenkantis rodiklis vienam gyventojui viršijo daugiau nei dvigubai visos Lietuvos vidurkį. Tiesioginių užsienio investicijų gyventojui taip pat teko gerokai daugiau nei vidutiniškai. Beveik dvigubai pagerėjo mokesčių srities rodiklis. Taip pat Palangos mieste fiksuojamas vienas daugiausiai Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų skaičius 1000 gyventojų, t. y. 45 (Lietuvos vidurkis siekia -21). Verslo liudijimus įsigijusių gyventojų skaičius 1000 gyventojų Palangos mieste siekė pusantro šimto, kada Lietuvoje fiksuojamas šio rodiklio vidurkis yra tris kartus mažesnis skaičius. 2016 metais išduotų statybos leidimų skaičius 1000 gyventojų buvo pats didžiausias tarp Lietuvos mažųjų savivaldybių.
Prie bendro Palangos miesto savivaldybės reitingo išaugimo prisidėjo ir Valdymo srities pagerėjusi padėtis. Ji šiemet lenkė 33 Lietuvos mažąsias savivaldybes, kai tuo tarpu 2016 metais - tik 17, o 2015 metais – tik 8. Prie šios srities pagerėjimo itin reikšmingai prisidėjo administracijos ir biudžeto rodiklių išaugimas.