Palangos miesto savivaldybė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Palangos skyrius (NVSC) perspėja, kad liūtys ir potvyniai gali neigiamai paveikti iš šachtinių šulinių naudojamo geriamojo vandens kokybę ir saugą dėl paviršinės taršos patekimo galimybės į gruntinius vandenis.
Vienas iš pagrindinių šachtinio cheminio užterštumo rodiklių yra azoto junginiai gruntiniame vandenyje: amonis, nitratai ir nitritai. Toksiniam nitratų poveikiui jautriausi kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, nėščiosios, senyvo amžiaus žmonės, sergantieji infekcinėmis, lėtinėmis ligomis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis.
Minėti cheminiai teršalai nepasišalina vandenį virinant ar paliekant nusistoti, todėl jei nitratų ir nitritų koncentracijos vandenyje viršija leistinas vertes, tokio vandens maisto gamybai vartoti negalima. Taip pat svarbu žinoti, kad vandenį virinant ar paliekant nusistoti, cheminiai teršalai nepasišalina.
NVSC, gavęs pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos pranešimą apie nėščiąją ar kūdikį iki 6 mėn. amžiaus, kurių maistui naudojamas šachtinio šulinio vanduo, nurodytų asmenų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje organizuoja šachtinio šulinio vandens cheminių tyrimą. Minėtai asmenų grupei šis tyrimas atliekamas nemokamai.
Kiti gyventojai, norintys išsitirti šulinio vandens kokybę, tai padaryti gali ir savo lėšomis, kreipdamiesi į laboratorijas, atliekančias vandens tyrimus.
Šachtinio šulinio vandens mikrobiologinį užterštumą gali parodyti žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų buvimas vandenyje. Vartojant tokį vandenį gali atsirasti pykinimas, viduriavimas, vėmimas, gali pakilti temperatūra. Esant mikrobiniam vandens užterštumui siūloma geriamąjį vandenį virinti, kadangi virinant vandenį šios bakterijos žūsta arba rekomenduojama naudoti fasuotą vandenį.