Mokytojų atlyginimo dydis Lietuvoje jau seniai yra garsiai ir plačiai aptarinėjama tema. Rodosi, tokia garbinga profesija, tačiau atėjus algų dienai tos pagarbos iš valstybės nematyti. Vakar surengtoje spaudos konferencijoje Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sakė, kad trečdalis šalies pedagogų gauna mažesnį nei 500 eurų mėnesinį užmokestį.
Tiesa, pasak ministrės, tokie žemi atlyginimo rodikliai yra tik dėl to, kad didelė dalis mokytojų gauna nepakankamą krūvį. Anot jos, apie 15 proc. Lietuvos mokytojų uždirba didesnį nei 1 tūkst. eurų atlygį.
Bet ką reiškia tas nepakankamas krūvis? Juk mokytojas nėra vien robotas, turintis atsėdėti mokykloje nuo 9 iki 17 valandos kaip tai daro dauguma šalies gyventojų. Be ilgalaikio tikslo ir be noro tobulėti, gyvenimu nuo savaitgalio iki savaitgalio - mokytojai negali sau leisti tiesiog egzistuoti. Jų darbas prasideda dar gerokai prieš nuskambant pirmajam skambučiui ir tęsiasi daug ilgiau nei suskamba paskutinysis. Mokytojų darbas be galo varginantis, jie turi prisiimti atsakomybę už mūsų vaikų išsilavinimą bei ugdymą.
Ir garantuojame, jog tie statistiniai 15 proc. mokytojų tikrai dirba ne vienoje miesto mokykloje, per dieną jų pakeičia bent kelias, kad galėtų sau leisti oriai gyventi. Bet logiška, jog mažesniuose miesteliuose mokymo įstaigų pūpso vos viena kita. Taip mokytojai netenka to vadinamo krūvio, o su juo - ir galimybės gyventi taip, kaip jie nusipelno.
Tačiau jie vis tiek kasdien mina ilgo šurmuliuojančio koridoriaus plyteles, kasdien žiūri mūsų vaikams į akis ir bando juos išmokyti kaip tapti sėkmingais bei valstybei naudingais piliečiais.