Aukštosios mokyklos 2020-aisiais neteks daugiau nei pusės prieš dešimtmetį turėtų studentų. Tokią išvadą padarė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) direktorius Ramojus Reimeris, remdamasis naujausiomis duomenų tendencijomis.
Prognozuojama, kad tokius esminius pokyčius galėtų lemti neefektyvus studijų tinklas, prastėjanti studijų kokybė ir mažėjantis finansavimas.
„Atkreipiame dėmesį, kad mokslo ir studijų tinklo efektyvumas išlieka labai žemas, studentų skaičius nukrito, palyginti su 2010 metais, beveik 40 procentų. Iki 2020 metų mes prognozuojame, kad jis bus nukritęs daugiau nei 50 procentų. Vadinasi, mes per dešimtmetį netenkame pusės studentų, mūsų gebėjimas priimti studentus išlieka panašus, labai krinta dėl to kokybė“, – ketvirtadienį pristatydamas mokslo, studijų ir inovacijų situaciją sakė R.Reimeris.
Pasak R.Reimerio, situacija nėra patenkinama ir dėl smarkiai kritusio aukštojo mokslo finansavimo. Studentai vis daugiau renkasi „kūno kultūros arba kokias nors šokio pedagogikos studijas, visai ne pagal valstybės poreikį, sistema yra labai nesubalansuota tiek finansavimu, tiek prestižo patrauklumu“, – aiškino jis.
MOSTA vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad universitetų išlaidos ūkiui ir administravimui, palyginti su 2010-aisiais, išaugo apie 40 proc., o Lietuvos aukštojo mokslo sistema išlieka uždara tarptautinų studentų atžvilgiu - jų yra gerokai mažiau, nei kitose Europos Sąjungos valstybėse.
„Viena turbūt iš labiausiai neigiamų tendencijų šiais metais – sumažėjo tyrėjų skaičius. Dėl nepatrauklių atlyginimų, dėl minėtų priežasčių, kad mes finansuojame labiau pastatus, nei žmones, jų sumažėjo šiek tiek daugiau nei 11 procentų. Vadinasi, Lietuva per metus neteko dešimtadalio savo tyrėjų: šie žmonės pasirinko kitokią karjerą. Jie turi aukščiausią išsilavinimą, jie yra mokslo daktarai ir jie paliko sistemą. Tai yra labai didelis praradimas, ir mes tai tikrai turime spręsti ar keldami atlyginimus, ar kitais būdais“, – pažymėjo jis.
