Palangos valdžia ruošiasi statyti naują viešąjį tualetą Meilės alėjoje. Savivaldybė planuoja tam skirti 587 092 € su PVM (152 m² pastatui, apie 3 864 €/m²). Nepriklausoma sąmatos analizė rodo, kad analogiškų objektų statybos rinkos kaina turėtų siekti maždaug 280 720 € su PVM – tai daugiau nei du kartus mažiau. Tokie skaičiai kelia pagrįstų abejonių viešojo intereso ir efektyvaus viešųjų lėšų naudojimo atžvilgiu. Miesto svečiai ir vietos gyventojai jau ilgai skundžiasi senais ir nekomfortiškais tualetais.
Kainų palyginimas ir galimi lėšų švaistymo požymiai
Pagal analizę, planuojamas viešojo tualeto projektas kainuotų apie 232 000 € be PVM (t. y. ~280 720 € su PVM), kai savivaldybės sąmatoje nurodyta 587 092 € su PVM – daugiau nei du kartus brangiau. Šių sumų skirtumas – ~306 tūkst. € – kelia klausimų dėl perteklinio biudžeto. Tai reiškia, kad virš 300 tūkst. € gali būti paskirstyti neadekvačiai ar neefektyviai. Be to, prieš tokius projektus Palangos savivaldybė jau kasmet skirdavo nedideles sumas remontams: vien Palangos komunalinis ūkis pernai skyrė apie 300 tūkst. litų (~87 tūkst. eurų) viešųjų tualetų priežiūrai, tačiau nė vienas tualetas nebuvo kapitališkai rekonstruotas. Dažnai pastangos lieka tik kosmetinės – prieš sezoną keli tualetai tik perdažomi, pakeičiami santechnikos vamzdžiai, bet neatsisveikinama su senomis sovietinių laikų išvietėmis. Esama investicijų į administraciją ar kitus miesto projektus, tad visuomenei kyla teisėtas klausimas: ar viešojo tualeto sąmata nėra neracionaliai išpūsta?
Brangiausios eilutės: telekomunikacijos, projektavimas, ŠVOK
Analizuojant sąmatą akivaizdu, kad išskirtinai didelės išlaidos numatytos kai kurioms darbų grupėms. Pavyzdžiui, „elektroninių ryšių (telekomunikacijų) darbams“ sąmatoje skirta net 15 tūkst. € be PVM, nors realiu pagrindiniu sprendimu tam užtektų GSM modemo ir kelių IP kamerų. Analitikų skaičiavimu, šioje srityje reikia tik vieno modemo ir 3–4 kamerų, kurių įranga ir instaliacija kainuotų vos keliolika tūkstančių eurų. Tokia akivaizdi neatitiktis kelia abejonių dėl perteklinių išlaidų. Taip pat projektavimo darbams skiriama neįprastai daug – 195 tūkst. € be PVM. Įprastai architektūriniai ir inžineriniai brėžiniai vertinami kaip 7–15% statinio vertės (pagal Lietuvos architektų rūmus), todėl rinkos praktikoje tokio dydžio investicijos į 152 m² pastatą nesiekia 30–40 tūkst. €. Kodėl ši suma beveik septyniskart lenkia įprastą normą – klausimas, kuris visuomenei turėtų būti aiškiai atsakytas. Dar viena eilutė – ŠVOK (šildymo, vėdinimo, kondicionavimo) sistemos – sąmatoje užpildyta 80 tūkst. €. Tačiau atsinaujinanti ventiliacija su paprasta rekuperacija ar elektriniu šildymu nekainuotų tiek. Ekspertų manymu, tokiam tualetui pakaktų standartinės rekuperatorinės sistemos, kurios kaina kartu su montavimu siektų apie 10 tūkst. €. Šių duomenų šaltiniuose minima analogiškų darbų vertė Lietuvoje ir katalogai.
Svarbūs klausimai skaidrumui ir viešajam interesui
Visos šios išskirtinės sąmatos eilutės verčia gilintis į pirkimo procesą. Ar prieš rengiant sąmatą buvo atlikta išsami rinkos analizė, ir ar ji pagrįsta realiais duomenimis? Kodėl konkrečios eilutės sudarytos būtent tokiomis sumomis? Kilo klausínys:
- Kodėl telekomunikacijų darbai kainuoja 15 tūkst. €, jei paprastos sistemos užtikrinimas galimas už gerokai mažesnę sumą?
- Kodėl projektavimui planuojama 195 tūkst. €, kai praktinė rinka nustato normą iki ~30 tūkst. €?
- Kokia buvo ploto kaina, orientacinė statybos suma m²? Analizuojant analogiškus projektus, matyti, kad santykinė kaina turėtų būti daug mažesnė.
- Ar pirkimo procedūroje dalyvavo keli tiekėjai – ar buvo užtikrinta konkurencija, ar galbūt rastas vienintelis tiekėjas? Korupcijos prevencijos ekspertai primena: „didelė viešųjų pirkimų iš vieno tiekėjo dalis vertinama kaip rizikinga“, nes konkurencijos stoka gali padidinti kainas ir mažinti racionalų valstybės lėšų panaudojimą
- Ar buvo atlikta nepriklausoma sąmatos ekspertizė? Valdžios atstovai turėtų paaiškinti, ar išoriniai specialistai patvirtino šias dideles sumas.
Visi šie klausimai kyla viešojo intereso vardu. Gyventojai ir miesto svečiai turi teisę žinoti, kodėl naujam tualetui priskiriamos tokios sumos. Raginama Palangos savivaldybės administraciją išsamiai atsakyti į šias abejones – pateikti duomenis, pagrindžiančius kainų pagrįstumą, ir užtikrinti, kad viešieji pirkimai vyko skaidriai bei konkurencingai
Išvados
Remiantis realiomis 2023–2024 m. rinkos kainomis ir analogiškų objektų pirkimų duomenimis, planuojamo viešojo tualeto kaina Palangoje turėtų siekti apie 280–290 tūkst. € su PVM, t. y. daugiau nei du kartus mažiau nei nurodyta savivaldybės sąmatoje. Dėl to kyla rimtų abejonių: virš 300 tūkst. € skirtumas rodo galimą biudžeto išteklių švaistymą ar neefektyvų paskirstymą. Viešojo intereso vardu būtina reikalauti visų skaičių skaidrumo ir atsakymų į nagrinėjamus klausimus, kad Palangos miesto gyventojai įsitikintų – jų mokami pinigai naudojami racionaliai ir sąžiningai.