Sakoma, kad Lietuvoje nėra lobių, tačiau Jūs net nepatikėsite, kokie daiktai randami vandens telkinių dugne. ,,Išgelbėti artefaktai“ Facebook paskyroje gausybė įvairių daiktų istorijų. Vasaromis Šventosios gelbėtojų stoties vadu dirbantis Mantas Kontautas pasakoja, kad jo pomėgis ir verslas unikalus – jis ieško pamestų daiktų. Aukso dirbiniai, vestuviniai žiedai, grandinėlės, prabangūs laikrodžiai ar net namų raktai yra pametami prie vandens telkinių, o kartais nuskęsta juose, tad gelbėtojas noriai keliauja, ieško ir randa nuskendusius, ar sausumoje pamestus lobius.
Pamestų daiktų paieška, kad sugrąžinti relikvijas ir brangius prisiminimus savininkams
Nardo ir žiemą
Idėja teikti unikalią – pamestų daiktų paieškos – vandenyje ar sausumoje paslaugą užgimė dirbant paplūdimiuose, dar prieš 11 metų. Kuomet jaunas vyras pastebėjo, jog žmonės neretai pameta brangius juvelyrinius dirbinius, jie nukrinta plaukiojant ar maudantis vandens telkiniuose. Žmonės pameta labai daug juvelyrikos, o šie dirbiniai svarbūs ne vien dėl to, kad kainuoja daug pinigų, tai šeimos relikvijos, brangūs prisiminimai. Jaunam vyrui malonu juos sugrąžinti tikriesiems savininkams. ,,Man nėra blogo oro – nardau ir žiemą, ir vasarą. Jei žmonės kviečia, vadinasi jiems būtina mano pagalba“, – kalbėjo pamestų daiktų ieškotojas, kurio pomėgis pamažu virsta labai paklausia paslauga Lietuvoje. Mantas Kontautas sako, kad iš ežerų ir tvenkinių jam tenka traukti pačius įvairiausius daiktus, tačiau dažniausiai žmonės prašo rasti nuskendusius vestuvinius žiedus, kitus brangius juvelyrinius dirbinius, telefonus.
Visoje Lietuvoje
Nuskendusių daiktų Mantas ieško su specialia įranga. Jis yra įsigijęs metalo detektorių, pritaikytą dirbti vandenyje. Taip pat specialų samtį, kuriuo, aptikus signalą, yra radiniai semiami iš dugno. ,,Anot pašnekovo, pamestų daiktų paieška po vandeniu užsiimti nėra labai paprasta. Mūsų vandens telkiniai gan drumzlini, ten daug dumblo, žolių, šiukšlių. Reikia turėti daug patirties, kad surastum nedidelį dirbinį tamsoje ir gerą nuojautą. ,,Aš jau išmokau atskirti pagal garsą, kada randu auksą. Tada detektoriaus siunčiamas signalas būna kiek švelnesnis, nei, pavyzdžiui, aptikus paprastą metalą“, – kalbėjo naras. Jis atviravo, kad sunkiausia pamestų daiktų ieškoti tuomet, jei žmogus tiksliai nepamena ar nežino, kur galėjo būti pamesta, nepaisant to, jo darbo patirtis parodė, kad ir šiuo atveju įmanoma sėkminga paieška. Pašnekovas pasakojo, kad kiek tiksliai trunka paieška, jis negali pasakyti, kadangi pamestus daiktus galima surasti ir per vieną minutę, galima užtrukti ir keletą valandų. Pamesti žmonių lobiai slepiasi ne vien Baltijos jūros dugne, kur vasaromis traukia ko ne daugiausiai poilsiautojų, Mantui teko nardyti ir po Dzūkijos, Utenos, Ignalinos ežerus ir privačius vandens telkinius.
Ar kreipiasi dėl nuskendusių artimųjų paieškos?
,,Gelbėti ar traukti iš vandens dingusius ar paskendusius žmones, jų kūnus, licenciją paprastai turiu tik vasarą, bet žmonių paieška neužsiimu. Darbas su žmonėmis neapsieina be psichologinių aspektų. Įsivaizduokite nuskendusio žmogaus kūnas, kokias emocijas patiri prie jo prisilietus? Juk tai žmogus, tai gali būti vaikas. Kokia reakcija pamatyti nuskendusį žmogų? Tai yra baisu. Ne kiekvienas gali tai daryti. Dažniausiai mandagiai paaiškinu, kad aš tuo neužsiimu, sugrąžinu tikriesiems savininkams tik jų daiktus“, – kalbėjo naras.
Didžiausia vertybė – pasitikėjimas
,,Ar niekada nepamąstėte ieškoti juvelyriškos savarankiškai, ir jos niekam negrąžinti“, – uždavėme gan provokuojantį klausimą Mantui. Jis tik nusišypsojo, ir atsakė, jog to niekada nedarytų. Jam malonu bendrauti su žmonėmis, sugrąžinti jiems jų šeimos prisiminimus, pamestus juvelyrinius dirbinius. O dar svarbiau – užsidirbti pasitikėjimą, kuris yra neįkainojama vertybė. Pamestų lobių ieškotojui džiugu matyti, kaip žmonės reaguoja, dėkoja, tarkim, kad ir ištraukus iš ežero dugno metus laiko ten išgulėjusį laikrodį, jo savininkai džiaugėsi, mat jis buvo pirktas paminint santuokos 20-mečio sukaktį ar atgavus dar veikiantį mobilų telefoną. ,,Žmonių džiaugsmui nebūna ribų, kai netikėtai surandu jiems brangius daiktus. Iš džiaugsmo jie net klykauja, kupini dėkingumo puola į glėbį“, tos emocijos neiškeisčiau į nieką, – atvirauja naras.
Brangiausi ežerai
Sėkmė Mantą lydėjo nuo pirmųjų nėrimų. Pradėjęs užsiimti šiuo darbu, vyras iš pradžių įsigijo neprofesionalią įrangą, bet ir tai nesutrukdė rasti pamestų daiktų. Dabar, turėdamas profesionalią įrangą ir dar daugiau įgūdžių, jaučiasi pasitikintis savimi. Per netrumpą darbo patirtį vyriškiui teko ieškoti ir neįprastų daiktų: katerio sparnų, variklio sraigtų. Viename ežere teko dalimis surinkti prieš keliasdešimt metų susprogdintą rusų naikintuvą. Kartais suranda senovinių monetų, Antrojo pasaulinio karo atributikos, yra aptikęs ir pusantro tūkstančio metų senumo žiedą. Anot pašnekovo, bene daugiausiai vertingų metalinių daiktų pametama Luksnėnų, Dusios, Daugirdėlių, Metelių ežeruose. ,,Tai - „brangiausi“ Lietuvos ežerai“, – sako ieškotojas.