Atmintinė senų, neeksploatuojamų automobilių savininkams

Riogsantis senas automobilis, kurį šeimininkas palikęs merdėti likimo valiai – dažna kiemų kasdienybė. Kaimynai širsta, o vaiduokliškos išvaizdos „senoliai“ abejingai trūnija, užimdami brangią daugiabučių kiemų vietą. Tačiau problema – ne tik estetinė ar susijusi su vietos stoka. Iš pažiūros vien metalo laužo krūva virtusiame automobilyje apstu ir kitų medžiagų, kenkiančių aplinkai.

Lietuvoje kasmet išardoma 50-60 tūkst. tonų senų automobilių, iš kurių apie 30 proc. (t.y. 15-20 tūkst. tonų) susidaro nevertingos plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos ir kitokių automobilinių dalių atliekos. Tokiu atveju senos automobilio padangos, gumos, sėdynės, plastikas dažniausiai nukeliauja į buitinių atliekų konteinerius, taip pagreitindamos sąvartynų užsipildymą ir padidindamos mokesčius sąvartynų išlaikymui, kuriuos tenka sumokėti gyventojams. Lietuvos įstatymai reglamentuoja, kad tokių atliekų tvarkymu rūpinasi savivaldybės, o jos išlaikomos iš kiekvieno mūsų kišenės.

Pagal teisės aktus, kurių įgyvendinimą prižiūri Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos bei policija, seno, nebevažiuojančio automobilio savininkas privalo pasirūpinti seno automobilio atliekų sutvarkymu. Jei to nepadarys, jis gali būti nubaustas už neeksploatuojamos, paliktos be priežiūros transporto priemonės laikymą bendro naudojimo vietose.

Tačiau visuomenė pilietiškėja – dažnas gyventojas jau nesitenkina vien kasdieniu keiksnojimu panosėje, o imasi konkrečių veiksmų problemai spręsti. Pranešimų atitinkamoms institucijoms apie paliktus nebenaudojamus, apleistus automobilius daugėja, tai lemia ir dažniau paskiriamas baudas jų savininkams bei priverstinius automobilių konfiskavimus. Aplaidumas ar sentimentai – sunku būtų pasakyti, kokios tikrosios šeimininkų priežastys lemia laikyti seną „laužą“. Į visų šių gyventojų kategoriją nusitaiko senų automobilių supirkėjai. Jei šeimininkas užmaršus ar tiesiog neryžtingas – patys susiras ir paragins parduoti. Rodos, vien sveikintinas žingsnis. Tačiau ir čia slypi problema, kartais nė kiek ne mažesnė, nei pats senienos riogsojimas. Senų automobilių supirkimas – dažna dar viena „garažinio“ verslo niša, slepianti neegzistuojančią licenciją, apeinamus mokesčius ir opią ekologijos problemą.

kitos naujienos

18:01, balandžio 24 d.