Jau antrus metus iš eilės pastebimas sunkus UNESCO saugomo Didžiojo Barjerinio rifo išbalimas. Praeitais metais šis išbalimas buvo pastebėtas tik šiaurinėse rifo teritorijose, tačiau šiemet jis persikelė ir į vidines rifo dalis. Šis rifas yra didžiausia pasaulyje koralinių rifų sistema, susidedanti iš 3000 skirtingų rifų ir 900 salų.
Remiantis apžvalga, atlikta iš sraigtasparnio apskridus visus 8000 kilimoetrų, tik mažesnis trečdalis – 2,300 kilometrų ilgio rifas vis dar lieka nepakitęs. Mokslininkai dėl šio reiškinio kaltina rekordiškai pakilusią jūros vandens temperatūrą.
„Tikrai labai baisu matyti šį rifo išbalimą, kurio lygis centrinėse dalyse jau pasiekė pernai užfiksuotą lygį šiaurinėse teritorijose,“- teigia Dr. Džemsas Keris, australų komandos, tyrinėjančios rifą, narys. „Kai kuriose rifo teritorijose šis išbalimas rifą veikė dvigubai stipriau du metus iš eilės, todėl šiam neliko jokių šansų atsigauti.“
Mokslininkų teigimu, tokie pabalimai atsiranda, kai fotosintezę atliekantys dumbliai, besiveisiantys koraliniame rife, praranda savo savybes arba miršta, palikdami koralinį rifą badauti. Šie dumbliai, gyvenantys koraluose, turi galimybe atsigauti ir vėl išplisti, bet tam reikia laiko. Kolkas išbalimo atvejai rifą buvo užklupę keturis kartus: 1998, 2002, 2016 ir 2017 metais.
„Svarbu prisiminti, kad pabalęs koralas nėra miręs koralas“,- sako Dž.Keris. „Yra galimybių jiems atsigauti. Deja, centrinėse rifo teritorijose, kur jis buvo pažeistas smarkiausiai, per ateinančius mėnėsius galime tikėtis netekti nemažos dalies struktūros.“
Jorgas Wiedenmannas, vandenyno biologijos profesorius iš Pietų Hamptono universiteto, teigia: „Koralinis rifas yra labai jautrus aplinkos pokyčiams. Neskaitant karščio, jie dar kenčia nuo pastovių nuosėdų, nitratų ir perteklinės žvejybos. Jie yra labai geras indikatorius, parodantis žmonijos spaudimo lygį, kurį jie užkrauna ant ekosistemos regioniniu ir globaliu mąstu.“
Vis dėlto nepanašu, kad situacija ateityje imtų gerėti. „Aiškiai matome, kad rifas kenčia nuo kelių veiksnių įtakos“,- sako profesorius Teris Hujis. „Be abejonės, didžiausią žalą rifui daro globalinis atšilimas. Kol temperatūra nenustoja kilti, koralai toliau patirs vis daugiau ir daugiau panašių problemų.“
Australijos valždia savo ataskaitoje 2012 metais paskelbė, jog koralinis rifas sugeneravo 3,44 milijardo eurų pajamų. Apie 69 000 žmonių dirba toje teritorijoje užsiimdami žvejyba ar turizmu.