Žodis išradimas kiekvienam sukelia skirtingas asociacijas. Vieni pagalvojame apie laikus, kai šumerai išrado ratą, kiti nusikeliame į šiuolaikinę laboratoriją... Tačiau nei vieno iš šių vaizdų su Lietuva nesiejame – praeityje daugelį išradimų perėmėme iš kitų tautų, o dabar mūsiškių inovacijos, atrodo, nerūpi nei lietuviams, nei pasauliui. Tačiau jei ne lietuvių išradėjai, nesinaudotume kryžminiu atsuktuvu ar nėštumo testais. Tad Lietuva tikrai turi neatrastą, tačiau įdomią išradimų istoriją. Visgi svarbiausi darbai atlikti atkūrus Nepriklausomybę. Kaip per vos trisdešimt metų sukūrėme palankią terpę išradybai ir ką svarbaus išradome?
Kalbant apie išradimus, labai svarbu aptarti patentų sistemą. Ji – vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių išradybos gausumą, kokybę. Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais galiojo sovietmečiu priimta socialistinė išradimų registravimo sistema, kai išradėjui užtikrinta tik autorystė, o teisė naudotis išradimu ir gauti už jį pelną atitekdavo valstybei. Atkūrus Nepriklausomybę konstatuota, jog tokia sistema pridarė daugiau žalos nei naudos, tad patentų teisę reikėjo kurti iš naujo. 1991-aisiais įkurtas Valstybinis patentų biuras – nuo tol ši įstaiga rūpinasi intelektinės techninės produkcijos apsauga, išradimų registravimu, patentų išdavimu, teisinės sistemos kūrimu. Tačiau europinio lygio patentų teisinis reglamentavimas Lietuvoje dar neegzistavo, nebuvo pasirašytos tarptautinės sutartys. 1992-aisiais Lietuva tapo Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos kaip JTO sistemos dalies nare. 1994-aisiais priimtas Nacionalinis patentų įstatymas, LR Vyriausybė ir Europos patentų organizacija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, 2001-aisiais Lietuva įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją, pasirašė Intelektinės nuosavybės teisių prekybos sutartį, o 2004-aisiais prisijungė prie Europos patentų konvencijos. Nuo tol, esant reikalui, Lietuvoje atsirado galimybė registruoti išradimą ne tik valstybiniu, bet ir europiniu ar pasauliniu lygiu.
Tačiau sistemos sukūrimas dar negarantuoja sėkmingo išradėjų darbo. VU istorikas Marius Ėmužis sako, jog, nors problemų esama, Lietuva dar niekada negyveno taip laisvai, saugiai ir turtingai, o negerovių esama ir pažangesnėse šalyse. Atkūrus Lietuvos valstybingumą teisinę patentų sistemą kūrėme nuo nulio, ir nors Rusijos imperijos prislėgta visuomenės vaizduotė išsilaisvino, jokių svarbių išradimų tarpukariu neatlikta. Sovietmečiu į išradėją žiūrėta kaip į mašiną, generuojančią šalies progresą, patentų sistema mokslininkams nebuvo palanki, trūko įrangos, mokslinės literatūros, neegzistavo prieiga prie užsienyje atliktų tyrimų, dalis išradėjų savo veiklos negalėjo plėtoti dėl biografijos dėmių. Vos per trisdešimt atkurtos Nepriklausomybės metų sukūrėme palankią teisinę sistemą, mokslinę, finansinę aplinką ir išugdėme neįtikėtinus protus, savo išradimais lengvinančius žmonių gyvenimus ir garsinančius Lietuvą visame pasaulyje.
Sakysite, kad paprastiems žmonėms nuo išradimų Lietuvoje nei šilta, nei šalta? Tačiau bene stipriausia Lietuvos inovacijų sritis yra žmogaus gyvenimo kokybės gerinimas. Daugybė įdomių, bet praktiškų lietuvių išradimų atranda savo vartotoją, teikia praktinės naudos. Puikus to pavyzdys – kompanijos „Ars lab“ sukurta mobili elektroninė nosis „Foodsniffer“. Sujungus ją su išmaniuoju įrenginiu akimirksniu sužinome, ar maisto produktas šviežias. O štai Solveiga Pakštaitė išrado unikalią maisto ženklinimo metodiką „Bump mark“. Kai produktas genda, ant pakuotės esanti grublėta etiketė suskystėja ir tampa juntama palietus. Tai ypač naudinga neregiams. Jų kasdienybę lengvina ir Ramučio Bansevičiaus komandos sukurtas pjezoelektrinis liestukas. Kitaip nei naudojantis baltąja lazdele, liestuku informacija apie kliūtį sužinoma iš anksto.
Labai svarbi išradybos sritis Lietuvoje – medicina. KTU profesorius Arminas Ragauskas su komanda užpatentavo neinvazinį galvospūdžio matuoklį. Iki šiol matuojant galvospūdį į smegenis buvo vedami sensoriai. Dabar pacientui tereikia užsidėti specialius akinius, į jo akies arteriją siunčiamas ultragarso signalas. Šis išradimas labai reikalingas astronautams, o jo rinkos potencialas vertinamas milijardais dolerių. Kiti Ragausko sukonstruoti biomedicininiai prietaisai serijiniu būdu gaminami Lietuvoje ir eksportuojami į užsienio valstybes. O Tadas Juknius sukūrė išmanųjį pleistrą, naikinantį daugelį labai pavojingų bakterijų, slopinantį uždegimines reakcijas ir netgi turintį indikatorių, kuris parodo, kada žaizdoje prasideda infekcija.
Lietuvos gamintojų lazeriai laikomi parametrinių šviesos generatorių gamybos lyderiais pasaulyje. Lietuviškus lazerius renkasi tokios kompanijos kaip NASA, CERN, „Hitachi“. 2019-aisiais ELI-ALPS tyrimų centre Vengrijoje pradėjo veikti lietuvių įmonių „Ekspla“ ir „Light conversion“ sukonstruota viena galingiausių pasaulyje lazerinių sistemų SYLOS 2A. Ji sukuria didelio intensyvumo ultratrumpus impulsus, kurių smailinė galia net tūkstantį kartų didesnė nei galingiausios JAV atominės elektrinės.
Gali skambėti nerealiai, tačiau, astrofizikas Kastytis Zubovas sako, jog Lietuva yra kosminė valstybė. 2014 metų pradžioje į kosmosą paleisti Vytenio Buzo ir Lauryno Mačiulio sukonstruoti pirmieji lietuviški palydovai „LituanicaSAT-1“ ir LitSat-1“ sėkmingai įvykdė savo misijas. 2017-aisiais paleistas trečiasis palydovas „LituanicaSAT-2“, o VU aviacijos inžinieriai įkūrė įmonę „NanoAvionics“. Šios įmonės sukonstruotus nanopalydovų pagrindus naudoja Indijos, JAV, Didžiosios Britanijos kompanijos. Lietuviai patys valdo sudėtingas tarptautines kosmines operacijas!
Jei žvejojate, tikrai girdėjote apie mobilų išmanųjį žuvų ieškiklį „Deeper“. Jį 2012-aisiais užpatentavo lietuviai Aurelijus Liubinas ir Rolandas Sereika. Echolotai naudojami seniai, tačiau buvo brangūs, dideli ir nepatogūs, o atsiradus „Deeper‘iui“ pakanka jį (mažą įrenginį) mesti į vandens telkinį ir stebėti į išmanųjį įrenginį perduodamą informaciją, rodančią, kur gausu žuvų. O Igno Šlapkausko ir Deivio Jokubausko sukurtos termožaliuzės, kurios vasarą kambarį vėsina, o žiemą šildo, taip pat sulaukė didelės sėkmės ir netgi vadinamos panacėja.
Nors iš naujo dviračio nebeišrasime, o Lietuvos dviračių kultūra neprilygsta Šiaurės šalims, lietuvių išradimai dviratininkams labai padeda. Bronius Rauba ir jo komanda išrado dviračių parkavimo keltuvą „Parkis“, leidžiantį pakabinti dviratį vertikaliai nenaudojant fizinės jėgos ir taupyti vietą. O Gediminas Nemanis išrado elektrinę frikcinę pavarą dviračiui „Rubee“, kuri ant paprasto dviračio gali būti uždėta per mažiau nei minutę ir taip paversti jį elektriniu. Įkrovus pavaros bateriją nenaudojant jėgų galima nuvažiuoti net 25 kilometrus.
Kai kurie lietuvių išradimai praktiškai dar nepritaikyti dėl savo inovatyvumo, tačiau jiems žadamos puikios perspektyvos. Ridas Matonis sukūrė idėją, kaip pasitelkti Saulės energiją gatvių apšvietimui nenaudojant papildomų šaltinių, taip pat mobilų, didelį plotą apšviečiantį šviestuvą bei jūroje įrengtą pastatą-miestą, skirtą išgauti srovių energijai. Edvinas Baublys su komanda sukonstravo išmanųjį parduotuvės vežimėlį, į kurį įdėtos prekės automatiškai nuskaitomos, apskaičiuojama jų kaina ir leidžiama išeinant iš parduotuvės už jas susimokėti, tad kasininkų nebereikia. O Stanislovo Buteliausko dviejų lygių kelio mazgas „Pinavia“, leidžiantis efektyviai bei saugiai paskirstyti transporto srautus trijų krypčių sankryžose, dėl inovatyvumo ir draugiškumo aplinkai Kuveito inovacijų ir išradimų parodoje buvo apdovanotas aukso medaliu.
Tai tik maža dalis išradimų, per pastarąjį trisdešimtmetį atliktų mūsų išradėjų. Žinoma, patentų skaičius nepadeda suprasti, ar lietuvių išradimai vertingi. Tačiau jų reikalingumą rodo ne tik mūsų išradėjams ne kartą atitekę Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos aukso medaliai. Pavyzdžiui, echolotas „Deeper“ šiuo metu sėkmingai parduodamas daugiau nei 50-yje valstybių, A. Ragausko sukurtu galvospūdžio matuokliu domisi NASA, o neįgalieji džiaugiasi baltąją lazdelę iškeitę į išmanųjį liestuką. Tai reiškia, jog mūsų išradimai universalūs – ne tik prisideda prie pasaulinio lygio mokslo progreso, bet ir padeda kiekvienam iš mūsų.
Kodėl Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio akivaizdoje svarbu apie tai kalbėti? Liūdna, bet tebėra žmonių, kurie mano, jog „prie ruso“ buvo geriau, arba piktinasi, jog ne už tokią Lietuvą kovojo. Tačiau tik dėl to, jog esame laisvi, galime didžiuotis sėkmingu mūsų mokslininkų darbu ir naudotis pasaulyje pripažintais jų išradimais. Žinoma, inovacijoms rastis laisvės nepakanka. Sąlygas, kurias Lietuva sukūrė per trisdešimtmetį, turi ne kiekviena valstybė su giliomis demokratijos ir mokslo tradicijomis. Sakysite, jog paprastiems žmonėms išradyba nėra aktuali sritis? Tačiau sėkmė joje ne tik garsina šalį ir kuria pridėtinę vertę. Ne vienas lietuvių išradimas ateityje gali kardinaliai pakeisti mūsų kasdienybę ar net išgelbėti gyvybę.