S. Jakeliūnas: SEB arba „Swedbank“ turėtų būti parduotas

Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse yra per didelė Švedijos kapitalo bankų koncentracija, todėl vienas iš dviejų šalyje veikiančių švediškų bankų – SEB arba „Swedbank“ – turėtų būti parduotas, sako 2009 metų ekonominės krizės priežastis analizuojančio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas. 

Parlamentaro teigimu, tokia rekomendacija galėtų būti įrašyta Seimui komiteto išvadose – jos bus pateiktos, baigus prieš dešimtmetį vykusios ekonomikos krizės aplinkybių tyrimą. 

„Gali būti rekomendacija tokia, kad vienas iš Švedijos bankų galėtų arba turėtų būti ilgainiui parduotas valstybei, kurioje yra euras kaip namų valiuta, kokiam nors strateginiam bankui“, – trečiadienį Seime žurnalistams teigė S. Jakeliūnas. 

„Švedija kol kas neketina stoti į euro zoną, o tai, kad euras jiems nėra namų valiuta, mes esame (Lietuva – BNS) dar vis priklausomi nuo Švedijos bankų sistemos, yra vienas iš rizikos veiksnių“, – kalbėjo parlamentaras.

Pasak S. Jakeliūno, „tai yra diskutuotinas klausimas“, bet apie tai jau kalbama seniai.  

„Švedijos bankų koncentracija yra per didelė ir kelia tam tikrą grėsmę. Tai jau dešimtmečio ar penkiolikos metų senumo informacija, kaip aiškėja iš tam tikrų pokalbių“, – teigė S. Jakeliūnas. 

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius nustebo, kad tokius siūlymus teikia politikai, o ne bankų savininkai. 

„Tai yra jo nuomonė, tačiau parduoti ar neparduoti vieną ar kitą bendrovę, sprendžia jos akcininkai, ne bet koks Lietuvos pilietis ar Seimo narys. Manau, reikia atsakingiau pagalvoti, ar reikia tokius pareiškimus, kartais nepamatuotus daryti, reikia pagalvoti, kokias pasekmes gali sukelti tokie pasakymai“, – BNS teigė M. Zalatorius. 

„Tokias, apie kokias mes net neįsivaizduojame, bet apie pasekmes spekuliuoti nenoriu“, – pridūrė jis.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas S. Jakeliūno pareiškimą pavadino „kliedesiais“, griaunančiais pasitikėjimą Lietuvos bankais. 

„Neatsakingi pareiškimai apie tai, kas, kam ir kada turi būti parduota, primena Kremliaus valdymo metodus. Tokie kliedesiai gali sukelti nepasitikėjimą Lietuvoje veikiančiais bankais. Nekvestionuojama, jog skandinavų bankų koncentracija Lietuvoje didelė, tačiau norint didinti konkurenciją, Lietuva turi kviesti naujus bankus ir investuotojus, o ne versti Švedijos akcininkus parduoti jau veikiančius“, – pranešime teigia M. Majauskas. 

M. Majauskas, E. Genio/LRT nuotr.

„Toks valdančiosios daugumos atstovo požiūris daro neigiama įtaką Lietuvos investicinei aplinkai ir atgraso potencialius Europos sąjungos investuotojus“, – pridūrė jis. 

Seimas pavasarį įpareigojo komitetą ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas analizuoja dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dienos.

V. Vasiliauskas: banko pardavimas konkurencijos nepadidins

Vieno iš Lietuvos bankų pardavimas konkurencijos rinkoje nepadidintų, teigia Lietuvos banko (LB) vadovas. 

„Vien pasikeitus savininkui, bankų skaičius išliktų nepakitęs, todėl finansinių paslaugų rinkoje nei koncentracijos, nei konkurencijos lygis niekaip nepasikeistų“, – BNS sakė LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, komentuodamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno pareiškimą, kad vienas iš dviejų šalyje veikiančių švediškų bankų – SEB arba „Swedbank“ – ilgainiui turėtų būti parduotas.

V. Vasiliauskas, BNS nuotr.

Pasak V. Vasiliausko, joks juridinis ar fizinis asmuo neprašo Lietuvos banko leidimo įsigyti kurį nors iš šių bankų. Centriniam bankui taip pat nėra žinoma, kad būtų atsiradęs potencialus jų pirkėjas.

„Mūsų nuomone, kai nėra nei realaus pirkėjo, nei asmens parodžiusio bent pirminius ketinimus pirkti, pirkimo-pardavimo sandorio pasekmių svarstymas neturi pagrindo nei prasmės“, – pabrėžė V. Vasiliauskas.