Kristina Abromavičiūtė
Svarbiausia, kad įgytą patirtį galima pritaikyti Palangai. Tokiais žodžiais Palangos kultūros ir jaunimo centro jaunimo studijos vadovas Tautvydas Lubys apibūdino mokymus Rumunijoje, iš kurių sugrįžo pirmadienį. Vaikinas įsitikinę, jog programos „Erasmus+“ suteikiamos galimybės yra naudingos tiek profesine, tiek ir asmenybės tobulėjimo prasme. Suteikiama galimybė susipažinti ne tik su svečia šalimi, bet ir sugrįžti su didesniu žinių bagažu. Be to, tai puikus būdas susirasti naujų draugų.
Praėjusią savaitę Rumunijoje praleidęs T. Lubys su kitais programos dalyviais bendravo kaip su gerai pažįstamais draugais. Asmeninio archyvo nuotr.
Idėja Kovo 11-ajai
„Vakarinė Palanga“ jau ne kartą rašė apie jaunuolius, pasinaudojusius neįkainojama proga išvykti į užsienį. Tiesa, ne atostogauti, o mokytis. Džiugu, jog „Erasmus+“ mainų programa pasinaudoję palangiškiai įgytą patirtį stengiasi pritaikyti savo gimtajame mieste. Ne išimtis ir visiems gerai žinomas iniciatyvus ir nuolat daug puikių idėjų miestui pasiūlantis Tautvydas.
„Vieną kartą sudalyvavau, o dabar paraiškas pildau nuolatos. Ir šį kartą pavyko, gavau pakvietimą atvykti į Rumunijos sostinę Bukareštą“, – pasakojimą pradeda T. Lubys.
Mokymai, kuriuose T. Lubiui teko sudalyvauti, buvo susiję su filmavimu ir vaizdo filmukų kūrimu. Pašnekovas prisipažino, jog iki tol apie šią sritį mažai ką nusimanė. „Paraišką užpildžiau, nes norėjau save išbandyti. Ir jau žinau, kad įgyta patirtis pasitarnaus neužilgo kuriant naują projektą Palangoje, skirtą Kovo 11-ajai“, – teigė T. Lubys.
Vaikinas paaiškino, jog planuojama Lietuvai svarbią datą paminėti kiek kitaip ir įdomiai, tokiu būdu įtraukiant ir miesto jaunuomenę. „Turime minčių dar prieš Kovo 11-ąją pakviesti žmones į pajūrį. Visi jie sustotų taip, jog iš paukščio skrydžio būtų galima perskaityti žodį Lietuva. Nufotografuotume ir sukurtume atvirlaiškių, kuriuos per Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną jaunimas, pasipuošęs tautiniais rūbais, dalintų gatvėse praeinantiems žmonėms, – idėją trumpai nupasakojo palangiškis. – Tuo pačiu, pritaikant mano žinias iš Rumunijos mokymų, galėtume nufilmuoti akcijos vaizdo filmuką. Juo miestas sveikintų visą Lietuvą“.
Dovanojo nuotraukose įamžintą Palangą
Užpildžius paraišką į mokymus, netrukus T. Lubys gavo atsakymą, jog yra priimtas. Vaikinas juokėsi: „Labai apsidžiaugiau, nes net neįsivaizdavai, kas tai per šalis“. Pokalbio su organizatoriais etape T. Lubys nurodė, jog į Rumuniją ketina atsivežti ir droną. „Paminėjau, jog tai inovatyvi priemonė, kuri leistų realizuoti daug puikių sumanymu. Na, kaip pasakiau, taip ir padariau. Dronas keliavo su manimi. Tiesa, į ankstesnius mokymus Lenkijoje taip pat buvau atsivežęs bepilotę skraidyklę. Dar tada pastebėjau, jog oro uosto apsaugos darbuotojai juo itin domisi. Ir ne tik dėl saugumo, o ir dėl jo galimybių. Todėl šį kartą, prieš išvykdamas, padariau dešimt nuotraukų su gražiais Palangos vaizdais iš paukščio skrydžio bei užrašu: „Palanga, Lietuva“. Šias nuotraukas padovanojau Vilniaus, Vokietijos miesto Dortmundo, Varšuvos bei Bukarešto oro uostų darbuotojams. Visi liko labai nustebę ir laimingi, gavę simbolinę dovanėlę“, – apie neeilinio sumanymo įgyvendinimą papasakojo T. Lubys.
Visgi pašnekovas prisipažino, kad kelionė į Rumuniją lengva nebuvo. Vaikinui teko sukurpti ilgą kelią, persėsti ne į vieną lėktuvą bei autobusą, kol pasiekė tikslą – Bukarešto viešbutį, kuriame ir apsistojo visi dvidešimt penki „Erasmus+“ mokymų dalyviai. Tarp jų Tautvydas buvo ne vienintelis lietuvis. Programoje dalyvavo dar keturi vilniečiai, o taip pat jaunuoliai iš Italijos, Ispanijos, Lenkijos bei, žinoma, Rumunijos.
Jautėsi kaip seni draugai
„Nuvykus ten didžiausią įspūdį padarė pats miestas. Apėmė keistas jausmas – kiek laiko bevažiuotum, visuomet esi mieste. Rodėsi, jog jis niekada nesibaigia. Aplink vien aukšti pastatai“, – pirmaisiais įspūdžiais dalijosi pokalbininkas. Tačiau pašnekovas prasitarė, jog, jo nuomone, Bukareštui trūksta tvarkos ir švaros. Ką jau čia, Tautvydas įsitikinęs, jog su Palangos grožiu Rumunijos sostinei nėra net ko lygintis. „Ten daugybė pastatų numarginti grafičių piešiniais, aplink pilną besimėtančių šiukšlių. Nustebino, kad ant apšvietimo stulpų kabo daugybė laidų, net vietiniai nežino, kurie iš jų yra veikiantys, kurie reikalingi, o kurie jau nebe. Mieste daug senų, komunizmo laikus menančių pastatų. Žinoma, gatves puošia ir senosios architektūros pastatai, paminklai, teatrai, muziejai“, – pasakojo T. Lubys. Viešnagės Rumunijoje metu, anot palangiškio, vyravo šalti orai, temperatūra nusileisdavo žemiau nulio, dažnai snigo.
T. Lubys sakė, kad per savaitę, kurią teko lankytis Rumunijoje, turėjo begalę veiklos. Programos dalyviai vykdė bendras užduotis bei žaidė žaidimus, klausėsi teorinių paskaitų apie filmavimo subtilybes ir vaizdo medžiagos kūrimo techniką ir, žinoma, viską išbandė praktiškai. „Nustebino tai, kad jau nuo pirmosios dienos visi dalyviai labai greitai susibičiuliavo. Atrodė, kad mes visi esame seni geri draugai. Į mokymus susirinko įvairių socialinių sluoksnių, profesijų ir amžiaus žmonės. Vieni savo gyvenimą sieja su menu, muzika, dalis – profesionalūs vaizdo kūrėjai, atvyko ir aktyvus jaunimas, kuriantys vaizdo tinklaraščius, ar tokie kaip aš, jaunimo darbuotojai. Jauniausiam mokymų dalyviui buvo devyniolika, o vyriausiajam – trisdešimt vieneri“, – savo kolegas mokymuose apibūdino T. Lubys.
Palangiškiui Bukareštas patiko dėl įdomios architektūros, nors prisipažino, kad netvarkos jame daug
Praktinė dalis – filmukų kūrimas
Teorinių žinių palangiškis ir kiti dalyviai sėmėsi iš dviejų vietos lektorių. Pastarieji perteikė žinias ne tik kaip profesionaliai kurti vaizdo filmukus, bet ir apie neformalųjį ugdymą, jo metodų pritaikymą. Per dieną atvykėliams tekdavo išklausyti šešias paskaitas, tačiau to neužtekdavo ir draugiškai nusiteikę mokymų dalyviai savo patirtimis ir emocijomis neretai dalindavosi iki pat vidurnakčio.
„Įdomiausia dalis – praktinė. Paskaitų metu daug mokėmės apie kūrimo technikas, kaip parengti scenarijų ar kaip aiškiai perteikti žinutės mintį. Vėliau buvome suskirstyti į šešias komandas. Keturios iš jų turėjo parengti filmukus ten veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms. Viena iš jų – organizacija, kuri rūpinasi miškų apželdinimu. Rumunijoje didelė problema - miškų, medžių stoka. Taip pat sniegas, kurio žiemą itin gausu, užpustomi keliai ir padaroma nemenkos žalos. Tad komanda turėjo perteikti šias problemas ir sukurti vaizdo filmuką su šiomis problemomis kovojančiai organizacijai, – apie praktinę dalį pasakojo T. Lubys. – Antroji grupė rengė filmuotą medžiagą apie mieste veikiančią kavinę katėms, kurioje galima pabendrauti su gyvūnėliais, išsirinkti sau labiausiai patinkantį ir pasiimti auginti“. Trečiosios komandos užduotis buvo susijusi su gyvūnų prieglauda, ne tik globojančia likimo valiai paliktus augintinius, bet ir vykstančią į užmiestį, kur vargingiau gyvenančių romų tautybės žmonių gyvuliams suteikia visokeriopą pagalbą. Ketvirtoji grupė kūrė filmuką apie opią šalies švietimo sistemos problemą, kalbėjo apie mokyklas, kuriose egzaminus išlaiko vos du procentai abiturientų, bei organizaciją, padedančią šią problemą spręsti. „Penktoji komanda kūrė projektą apie savanorystę, o šeštoji, kurioje buvau ir aš, apie „Erasmus+“ programą. Galiu pasigirti, jog būtent mūsų grupė laimėjo, o prie šios pergalės labai prisidėjo Palangos jaunimas“, – džiaugėsi pašnekovas.
Ketina įgyvendinti mainų projektą
Sukūrę vaizdo filmukus mokymų dalyviai juos pristatė Bukarešto moksleiviams. Vėliau, pasitelkę socialinių tinklų pagalbą, komandos turėjo vaizdo medžiagą patalpinti į „Facebook“ ir surinkti kuo didesnį peržiūrų skaičių. „Mano komandos kurtą filmuką peržiūrėjo labai daug palangiškių, juo dalinosi ir kvietė kitus „pamėgti“. Manau, tai ir lėmė mūsų pergalę“, – šypsojosi Tautvydas ir paminėjo, jog filmukas per parą buvo peržiūrėtas daugiau nei du tūkstančius kartų.
Pasak pašnekovo, j komandos nariai stengėsi perteikti programos „Erasmus+“ teigiamus dalykus. „Nereikia nei pinigų, nes visos kelionės būna kompensuojamos iš Europos Sąjungos lėšų. Tereikia tik prisėsti prie kompiuterio ir užpildyti dalyvio paraišką. Tokiu būdu yra suteikiama galimybė keliauti po Europą, pažinti kultūras, žmones, mokytis ir įgyti žinių“, – pasakojo T. Lubys, skatindamas jaunus žmones neabejoti ir dalyvauti programoje.
T. Lubys prisipažino, jog pasisemdamas žinių nuolat stengiasi jas pritaikyti Palangoje. Ne išimtis ir šįkart. Dabar jaunuolis turi idėją įgyvendinti Palangoje mainų projektą. „Noriu, kad čia susirinktų jaunimas iš penkių šalių kurortinių miestų. Jau ne kartą įsitikinome, jog kurortų miestuose gyvenantys jauni žmonės labai skiriasi nuo tų, kurie gyvena didmiesčiuose ir mažuose miesteliuose. Susitikimo metu vietiniai ir svečiai diskutuotų visomis aktualiomis temomis, aprėpiančiomis švietimą, kultūrą, socialinį gyvenimą ir daugelį kitų“, – idėja dalijosi Kultūros ir jaunimo centro jaunimo studijos vadovas. Tautvydas taip pat paminėjo, jog palangiškiai galėtų sulaukti jaunimo iš skirtingų šalių, pavyzdžiui, tokių kaip Rumunija, Italija, Ispanija, Danija ar net Suomija. „Viską galima įgyvendinti, tiesiog reikia turėti partnerius tose šalyse“, – paaiškino pašnekovas.
„Erasmus+“ programos dalyviai mokymų metu sėmėsi žinių ir jas išbandė praktiškai. Asmeninio archyvo nuotr.
Liko patenkintas
Prisiminęs viešnagę Rumunijoje, pašnekovas sakė, jog, nors mokymų grafikas buvo gana įtemptas, dalyviai atrasdavo laiko ir laisvalaikiui, jį iniciatyvūs žmonės susikurdavo patys. „Nuo aštuonių valandų vakaro mes galėjome daryti tai, ką norime, tačiau užsiėmėm savo mėgiamomis veiklomis. Pavyzdžiui, vienas vaikinas profesionaliai žongliruoja, todėl šio meno pamokydavo ir kitus. Kitas – muzikuodavo akordeonu. Aš fotografuodavau su dronu. Veiklos turėdavome apsčiai, tad net nenorėdavome kur nors eiti“, – sakė Tautvydas.
Tačiau programos dalyviai nepraleisdavo progos ir pasivaikščioti po miestą. Pasak pokalbininko, didelį įspūdį padarė Rumunijos Parlamento rūmų pastatas. „Rūmai yra 270 metrų ilgio ir 240 metrų pločio. Jie siekia 86 metrų aukštį ir dar 92 metrus įkasti po žeme. Iš viso pastato plotas užima 220 tūkst. kvadratinių metrų. Kiek man sakė, savo dydžiu rūmai nusileidžia tik Jungtinių Amerikos Valstijų Gynybos ministerijos pasididžiavimui – Pentagonui. Tai – didžiausias pastatas Europoje“, – paaiškino T. Lubys. Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Rumunijoje žmonės išsiskiria savo draugiškumu.
„Kelionė namo taip pat buvo sunki ir varginanti. Nusigavęs iki Bukarešto oro uosto iš ten skridau į Varšuvą, kur lėktuvo į Vilnių teko laukti net šešiolika valandų. Iš mūsų sostinės autobusu pasiekiau Klaipėdą, kur galiausiai įsėdau į savo automobilį ir nudūmiau į Palangą. Tačiau nepaisant to likau patenkintas, parsivežiau daug įspūdžių“, – šypsojosi T. Lubys.