Kristina Abromavičiūtė
Kalbėti apie šiltus kraštus - malonu. Ypač, kai už lango krenta baltos snaigės ir kanda šaltukas. Palangos Senojoje gimnazijoje dvyliktoje klasėje besimokantis Martynas Lapinskas į Ispaniją išvyko net nenumanydamas, kokios patirties įgaus. Kaip pats sako: „Man visą tai atrodė per daug gerai, kad būtų tikra: 50 eurų nario mokestis ir visa kita visiškai nemokamai“.
Pradėjo krautis lagaminą
Palangiškis į „Erasmus+“ jaunimo mainus paraišką užpildė be jokios vilties patekti. M. Lapinskas atvirauja, jog nieko nesitikėdamas nusprendė pabandyti, galbūt fortūna nusišypsos. „Socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Eurohugs“ dažnai galima rasti įvairių pasiūlymų vykti į Europos šalis. Susidomėjau vienu iš jų, užpildžiau paraišką ir man pavyko! – tarsi laimėjęs loteriją džiaugėsi pašnekovas. – Po kelių dienų gavau laišką elektroniniu paštu su pranešimu, jog patekau į mainus. Tuomet reikėjo sumokėti simbolišką nario mokestį ir nusipirkti lėktuvo bilietus bei pradėti krautis lagaminą“. Vos tik patvirtinęs dalyvavimą, Martynas prisijungė prie „Facebook“ grupės, kurios nariais buvo ne vienas lietuvis, vykstantis kartu. „Susirašiau su viena mergina ir pradėjome kartu planuoti kelionę. Pasiruošimas prasidėjo nuo kelionės bilietų paieškos ir baigėsi lagaminų krovimu“, – apie pasirengimą kelionei pasakojo abiturientas. Pašnekovas pridūrė, jog kartą lankytis Ispanijoje yra tekę. Tiesa, tuomet jam buvo septyneri. „Mažai ką prisimenu, tik palmes ir saulėtą orą“, – šypsojosi M. Lapinskas.
Lapkričio mėnesį iš Palangos į Vilnių vaikinas su drauge pajudėjo automobiliu. Keleivius iki sostinės pavežė pažįstami, kelias dienas prieš išvykimą socialiniame tinkle pasiskelbę, jog vyksta į Vilnių ir ieško pakeleivių vykti kartu. Į sostinę M. Lapinskas atvažiavo likus kuriam laikui iki skrydžio, tad apsistojo pas pusseserę. Tiesa, užsibūti čia ilgai neteko, vos po kelių valandų poilsio, ankstų rytą, su bagažu pajudėjo link Vilniaus oro uosto.
Daugiau nei atostogos
„Iš Vilniaus skridome į Olandijos miestą Eidenhoveną ir iš ten – tiesiai į Malagą. Čia mus pasitiko ir nuvežė į vietą, kurioje vyko mainai. Vilniuje susitikau su mergina, su kuria pradėjome bendrauti prieš išvykstant. Taipogi susipažinome su dar viena lietuve, su kuria skridome iki Eidehoveno, tad kelionė buvo linksma ir neprailgo“, – apie aštuonių dienų nuotykių pradžią pasakojo M. Lapinskas.
Pašnekovos neslėpė, jog kompanijai, pradėjus kelią žvarbioje Lietuvoje ir išsilaipinus Ispanijoje, nuotaiką pakėlė pasitikęs šiltas oras, saulė, palmės, nuostabūs žmonės ir labai gražios vietovės. Šis pirmasis įspūdis, pasak M. Lapinsko, išliks atmintyje dar ilgai. „Tačiau nuvykus ten supratau, jog nuotykiai bei, galbūt kaip aš maniau, tam tikros atostogos, nebuvo esminis dalykas. Tai, su kokiais įspūdžiais, grįžau buvo daugiau nei atostogos“, – kalbėjo moksleivis.
Malaga – miestas pietų Ispanijoje. Anot pašnekovo, šiame kurorte (kuriame turizmas yra svarbus ekonomikos šaltinis) yra įsikūręs vienas svarbiausių šalies uostų. Andalūzijos regione, netoli Gibraltaro, puikiai išvystita cukraus, vyno, medvilnės, tekstilės, chemijos pramonė.Tiesa, daug laiko pasimėgauti ir apsižvalgyti po miesto teritorijas keliauninkai neturėjo. Netrukus po skrydžio lietuviai, pasitikti mainų programos organizatorių, buvo nuvežti į Malagos provinciją Molliną, nutolusią nuo centro apie 60 kilometrų. „Palyginti, mažas miestelis, užimantis 75 kvadratinius kilometrus, mažai žmonių. Jautėsi, jog visi pažinojo vienas kitą. Vietiniai žmonės buvo labai draugiški ir priėmė mus šiltai, visuomet pamačius mūsų grupelę žmonių pamojuodavo, pasisveikindavo bei nusišypsodavo“, – įspūdžiais dalijosi Martynas.
Vaizdas – lyg iš pasakos
Viešnagės Ispanijoje metu keliauninkai aplankė ir dar keletą miestų, Santillan miestelį bei Granadą. Būtent pastaroji palangiškiui paliko didžiulį įspūdį. Siera Nevados kalnų papėdėje įsikūrusio provincijos centro grožis Martynui atsivėrė savo siauromis gatvelėmis bei augalija. „Granadoje susijungia Darro ir Genil upės. Senamiestyje gausu maurų architektūros paveldo. Po rekonkistos, kai miestas atiteko ispanams, čia pradėtos statyti katalikų bažnyčios. Žymiausios jų – 15 amžiaus pradžioje pastatyta Katedra,San Juan de los Reyes bažnyčia, kurioje yra dar 13 amžiuje įrengta maurų varpinė bei plateresko stiliaus Šv. Onos bažnyčia“, –vardijo pokalbininkas.
Mainų programos dalyviai buvo apgyvendinti Mollinos miesto jaunimo centre „Ceulaj“. „Jaunimo centras buvo daug geresnis nei tikėjomės. Gyvenome lyg puikiame viešbutyje, užimančiame didelę teritoriją. Buvome apgyvendinti po du žmones atskiruose kambariuose, su visais patogumais juose. Išėjęs į kiemelį, pakliūdavai į puikią vietą pasėdėti, pasišnekučiuoti. Ant medžių augo mandarinai, pagrindiniame take buvo daug gražių palmių, jos kūrė labai jaukią atmosferą“, – vaizdą lyg iš pasakos nupasakojo M. Lapinskas.
Anot palangiškio, prisitaikyti prie vietos gyvenimo sunku nebuvo. Priešingai, svečioje šalyje atsidūręs jaunimas jautėsi laisvai. „Net tie, kurie atvyko su mažu anglų kalbos žinių bagažu, neliko nesuprasti. Bendravome lengvai, kaip su žmonėmis, kalbančiais ta pačia kalba. Kainos taipogi nebuvo didelės, netgi likau nustebęs, kai pamačiau jas“, – apie prisitaikymą kalbėjo pašnekovas.
Vaišino lietuvišku skilandžiu
Tačiau, kaip ir minėjo mūsų pokalbio pradžioje, Martynas į Ispaniją atvyko ne atostogauti. Mainų programoje „Erasmus+“ dalyvavęs jaunuolis sakė, kad veiklos turėjo itin daug, pradedant nuo įvairių prasibudinimo žaidimų iki diskusijų, paskaitų, siekiant tobulėti kaip asmenybei, suprasti kitų perspektyvas. „Kiekvieną dieną vykdavo dirbtuvės, kuriose diskutuodavome tą dieną nurodyta tema. Pirmąsias dienas daugiausiai pasireikšdavo vos keli drąsesni žmonės, tačiau įpusėjus mainams į diskusijas įsitraukdavo vis daugiau dalyvių. Kartais organizatoriams tekdavo nutraukti diskusiją, nes viršydavome numatytą laiką. Tuomet sekdavo kitos veiklos, – apie užsiėmimus pasakojo pašnekovas. – Šios dirbtuvės buvo viena iš įdomiausių veiklų, galėdavome pasireikšti visi, dirbdavome komandomis su kitų šalių dalyviais, tad pažvelgti į tai, kaip kiti žmonės vertina įvairius dalykus, buvo išties įdomu. Tai padėjo suvokti, jog visi turi skirtingą požiūri, tad dar labiau pradėjau vertinti kitų žmonių nuomonę, jų požiūrį“.
Pasak vaikino, dar vieną labai sudominusi programos dalis – šalių vakarai. „Kiekviena šalis turėdavo savo dieną. Tądien jos atstovai rengdavo ryto žaidimus, padedančius pabusti, vakarienę valgydavom pagal tos valstybės papročius, o tuomet sekdavo vakarinė dalis, kurioje buvo pristatoma šalis, rodomi tautiniai žaidimai, šokiai, kiti akcentai“, – sakė abiturientas. Kaip pristatė Lietuvą? „Mūsų šalies vakarą pradėjome su prezentacija bei žaidimu: į kamuolį suvyniojome įvairius faktus, klausimus bei užduotis, susijusias su Lietuva, arba paprastas užduotis, kurias įvykdžius kiekvienas gaudavo prizų, atvirukų, lietuviškų saldainių, suvenyrų. Pristatėme tautinius žaidimus, tokius kaip „Jurgeli, meistreli“, „Nešu nešu kiaušį“. Šokome „Oira oira“ bei kelis kitus tautinius šokius. Visi dėvėjome lietuvišką atributiką, okitataučius vaišinome skilandžiu, skruzdėlynu, sūriu, saldžiais grybukais, saldainiais, varškės apkepu, kūčiukais, „tinginiu“ bei lietuviškais gėrimais. Buvome atsivežę iš Lietuvos maisto, tad sunešę viską ant stalo leidome ragauti mūsų užkandžių bei desertų“, – nupasakojo palangiškis.
Patiko žmonių nuoširdumas
Mainų programoje Ispanijoje iš viso dalyvavo dešimt lietuvių. Ttaip pat po dešimt atstovų buvo iš Bulgarijos, Rumunijos bei Ispanijos.
Anot M. Lapinsko, užsiėmimus vesdavo vadovai iš Ispanijos, tačiau kiekvienos šalies dalyviai visuomet turėdavo progos pasireikšti, surengdami savo žinomus žaidimus ar kitą veiklą. „Mokymu metu pasisėmiau labai daug žinių ir iš kitų dalyvių, su kuriais trečią nakties kalbėdavome apie gyvenimą ir jo problemas. Tai buvo išties kažkas tokio, kas liks pasąmonėje ilgam. Na ir be abejo, neapseidavome ir be linksmybių: ar tai kelionės po kitus miestus, ar žaidimai nakties laiku, su daug juoko ir prisiminimų“, – šypsojosi vaikinas.
Anot pašnekovo, linksmiausi įvykiai dažniausiai ir įvykdavo laisvais nuo veiklų vakarais ar net naktimis. „Vienas linksmesnių buvo „Never have I ever“. Šis žaidimas leisdavo ne tik geriau pažinti kitus dalyvius, tačiau ir skaniai pasijuokti. Visada pralinksmindavo pravardės, pokalbiai su kitais, tekdavo juoktis iki ašarų“, – malonias akimirkas prisiminė pokalbininkas.
Ispanijoje Martynui labiausiai patiko žmonių nuoširdumas. Anot jo, vietiniai mielai bendrauja nepaisant to, ar esi iš kitos šalies, ar tavo požiūris yra kitoks. „Jie yra labai nuoširdūs ir šilti žmonės, nors ir kai kurie sunkiai suprasdavo anglų kalbą, šypsodavosi ir bandydavo kalbėti su mumis. Tačiau žmonės ten išties labai draugiški, netgi gaudavome nemokamų gėrimų! Žinoma, Lietuvoje irgi daug gerų žmonių, tačiau būdamas ten nesutikau nė vieno surūgusio, ar pikto, galbūt šiltas oras neleidžia ten niekam liūdėti“, – šyptelėjo pašnekovas.
Grįžo su didesniu žinių bagažu
Martynui daugiausiai teko kalbėti angliškai. „Žinoma, su lietuviais bendravome gimtąja kalba. Šiek tiek pramokau ispanų ir bulgarų kalbų, išmokau ištarti pagrindines frazes, pasisveikinti, padėkoti bei kelis linksmus posakius“, – nenustojo šypsotis M. Lapinskas.
Per aštuonias dienas, anot pokalbininko, oras džiugino. Lapkričio mėnesį Ispanijoje buvo galima vaikščioti su šortais ir marškinėliais trumpomis rankovėmis. „Ispanijoje mane nustebino parduotuvių darbo laikas. Kai kurios atsidarydavo 19 val. vakaro, tad dienomis kartais būdavo sunku surasti veikiančią. Iki šiol dar sunkiai suprantu, kaip ten „veikia darbo laikai“ ir kada žmonės ilsisi. Tačiau šalies grožis ir jos žmonės tikrai mane sužavėjo“, – teigė Martynas.
Pagrindinis šių mokymų tikslas, pasak M. Lapinsko, leisti žmonėms iš skirtingų šalių bendrauti, kartu spręsti problemas, sukurti bendrus sprendimus. „Mokymai padėjo geriau pažinti ir atrasti save, praplėsti savo požiūrį. Grįžau su didesniu žinių bagažu, nepamirštamomis akimirkomis bei draugų, su kuriais bet kada galiu susirašyti ir pabendrauti, adresais. Jaunam žmogui tai labai naudinga, visiems patariu įveikti savo baimes ir dalyvauti panašiuose mokymuose. Tai buvo vienas iš tų žingsnių, kuriuos prisiminsiu visą gyvenimą“, – apie įgytą patirtį kalbėjo M. Lapinskas.
Pašnekovas prisiminė, jog grįžti namo jam teko su ašaromis akyse. „Laukdamas lėktuvo Malagos oro uoste sėdėjau ir nuoširdžiai verkiau, nes buvo taip sunku palikti draugus. Galbūt tai paskutinis kartas, kuomet matau šiuos žmones, o tiek gerų akimirkų buvo patirta kartu. Grįžti norėjau ir noriu iki šiol. Mintimis grįžtu ten ir prisimenu išgyventas akimirkas“, – atviravo palangiškis. Visgi, Martynas ne kartą pripažinęs, jog Ispanija graži šalis, kurią dar ne kartą norėtų aplankyti, turi planų dalyvauti ir kitose mainų programų projektuose bei aplankyti kitas, ne ką mažiau įspūdingesnes vietas.