Laura Guokė. Pasirinkimas II

Antano Mončio namuose-muziejuje (S. Daukanto g. 16, Palanga) 2022 m. gruodžio 9 d., penktadienį, 15 val. atidaroma vizualaus meno kūrėjos Lauros Guokės paroda Pasirinkimas II. Parodoje A. Mončio muziejuje meno kūrėja Laura Guokė pristato tris meninius projektus: tapybos, skulptūros bei videokūrinių ciklą Pasirinkimas II, kurį įgyvendino, gavusi Lietuvos kultūros tarybos stipendiją (2022), kūrinius iš projekto Lengvas pasirinkimas (2019–2020) ir Trys Pasauliai (2021).
Iš menotyrininkės dr. Danutės Zovienės tekstų:
„Lauros Guokės kūryba – netipinis reiškinys nūdienio Lietuvos meno lauke. Viena vertus, ji pelno apdovanojimus tarptautiniu mastu, reikšmingai atstovauja Lietuvai tarptautiniuose projektuose (Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje, JAV ir kt.), antra vertus, sunkiai pritampa prie vietinio konteksto, kurį formuoja arba tradicinis XX a. modernizmo suvokimas, arba Naujojo meno nuostatos. Tačiau tarp tų dviejų lietuvių mene įteisintų grandžių pasauliniame nūdienio meno lauke plyti didžiulė šiuolaikinio meno medijų, stilių, raiškos įvairovė, kurią suvokti geriausi įrankiai – smalsumas, imlus protas ir atvirumas dialogui.
<...>
2016 m. žymiausiame pasaulyje portretų konkurse BP Portrait Award, kurį kasmet rengia Nacionalinė portretų galerija (NPG ) Londone, Laura Guokė tapo nugalėtoja Travel Award kategorijoje už tapybinį portretą Petras (akrilas, drobė, 146 x 200 cm) ir kaip viena iš šešių pasaulio menininkų, laimėjusių šio konkurso apdovanojimą buvo pristatyta 2019 m. BBC dokumentiniame filme Menininko portretas (Portrait of an Artist; https://www.bbc.co.uk/programmes/n3ct6mj6), skirtame konkurso BP Portrait Award 30-mečiui. Po šio konkurso Ritsonos pabėgėlių stovykloje (Graikija), kur menininkė ne tik tapė, bet ir savanoriavo, jos sukurti portretai Rima and Muhammed Ahmed (akrilas, drobė, 150 x100 cm); Monika (akrilas, drobė, 150 x100 cm), buvo eksponuoti Londono nacionalinėje portretų galerijoje, Ekseterio karališkajame Alberto memorialiniame muziejuje ir meno galerijoje (2017), Škotijos nacionalinėje portretų galerijoje, Edinburge, Sunderland muziejuje (2018). Portretus įsigijo MO muziejus Vilniuje, iš kurio kolekcijos parodai Kodėl taip sunku mylėti? (2020–2021) juos pasirinko kuratoriai – Olandijos multimedijų menininkė Saskia Boddeke ir režisierius Peteris Greenaway‘jus. 2018 m. Lauros Guokės nutapytas Berniukas iš Alepo (aliejus, akrilas, drobė, 150 x 100 cm) tarptautiniame Three Bridges Foundation konkurse (Lenkija) buvo įvertintas Pagrindiniu prizu (First prize), o 2021-aisiais Lokarno kino festivalio metu (Šveicarija) menininkė buvo apdovanota tarptautine Specialiąja nepriklausomų kino kritikų premija Boccalino d'Oro 2021 (Premio Boccalino d'Oro 2021 Locarno) už meninį tapybos ir video projektą Trys pasauliai. 2022m. L. Guokės kūriniai buvo eksponuojami net dviejuose pasauliniuose renginiuose: tarptautinio šiuolaikinių portretų konkurso „Mod Portrait“ finalininkų parodoje (Museu Europeu d‘Art Modern) Barselonoje, ir Chianciano meno bienalėje, vykstančioje Museo d‘Arte di Chianciano (Italija). Čia už portretą „Lukas“ (akrilas, aliejus, drobė, 122x200cm) menininkė buvo įvertinta Pirmąja premija figūratyviojo meno kūrinių kategorijoje.
<...> Pasirinkimas II (2021–2022) įkūnyta dualistinė simbolinio vaizdinio struktūra, kurią aprašė dar Platonas, skirdamas idealistinę amžinųjų idėjų buveinę ir juslinį pasaulį. Nors menininkė kalba apie bendražmogiškas temas: gyvenimą ir mirtį, kančią ir meilę, t. y. kas tikra ir amžina, tačiau realūs žmonės ir įvykiai jos kūriniams suteikia pamatinio tikrumo. Ruošdamasi šiam projektui Laura Guokė ir vėl savanoriavo, bendravo su pabėgėliais, tačiau kūriniuose vengė tiesmukumo, tarsi sakydama: „Mes esam ir mūsų nėra“.
Projekte Pasirinkimas II tikrovė (karas Ukrainoje, o anksčiau – Sirijoje, Palestinoje) persmelkta archetipiais ar biblijiniais įvaizdžiais, kurie įgyja simbolių prasmių. Kaip tikra šiuolaikinio meno kūrėja Laura Guokė nevengia intertekstualumo, nuorodų į klasiką. Todėl jos kuriamas daugiasluoksnis vaizdinys įgyja savotišką kinematografinę magiją: išplėtotą siužetinį pasakojimą – su savo herojais, jų istorijomis ir tų istorijų tęsiniu kūriniuose.
Tapybos drobėje „2022 –ųjų Madona“ (akrilas, drobė, 150x150) pavaizduota besilaukianti moteris atliepia bendrinį Madonos įvaizdį. Jos rankų padėtis ne tik saugo būsimą gyvybę, bet ir primena Sandro Botticelli‘o paveikslo „Veneros gimimas“ (1482–1485) kompozicinę struktūrą. Tiesa, kitaip nei Botticelli‘o Venera, skleidžianti švelnų liūdesį, „2022-ųjų Madona“ persmelkta gilaus skausmo, kokį dabar patiria daugybė Ukrainos moterų. Fone nutapytas detalus, nelyginant renesansiniame paveiksle, Kyjivo peizažas tiksliai atkuria šio miesto vaizdą iki karo ir jau sugriautą, o virš jo plytintis dangus apeliuoja į istorinio laiko aktualiją – desperatišką užpultos šalies prašymą „uždengti dangų“. Kitame ciklo paveiksle „Salvator Mundi“ (akrilas, drobė, 150x150) tarp šovinių gilzių gulintis kūdikis be nuorodų į tautybę simbolizuoja Pasaulio Gelbėtoją (Evangelija pagal Joną, 4, 14), o nutapyta sužeista mergaitė drobėje „Užmigęs vaikas“ yra akivaizdi nuoroda į Andrea Mantegna paveikslą Miręs Kristus“ (apie 1490). Neatsitiktinai projekto Pasirinkimas paveikslus vienija kompozicinėje schemoje naudojamas ir aštuonkampio motyvas, simbolizuojantis dvasinį pabudimą, amžinąjį gyvenimą, prisikėlimą, tobulumą.“
Antano Mončio namų - muziejaus darbo laikas:
III - VII nuo 11 iki 17val. Nedirba pirmadieniais - antradieniais.