Nuo liepos 2 d. bibliotekos parodų salėje eksponuojama stendinė paroda „Leopoldas Petras Andrijauskas“. Paroda skirta Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmečiui proga.
Leopoldas Petras Andrijauskas (1868-1947) kilo iš senos žemaičių bajorų Andrijauskių giminės. 1882 m. įstojo į Mintaujos realinę mokyklą, 1889-1890 m. studijavo Sankt Peterburgo dailės akademijoje, 1891-1897 m. – Miunchene. 1891 m. dalyvavo Miuncheno parodoje ir pelnė apdovanojimą. 1897 m. gyveno Paryžiuje, 1898-1906 m. Varšuvoje. Maždaug apie 1906-uosius L. Andrijauskas grįžo į Lietuvą ir apsistojo tėvo name Palangoje.
Yra šaltinių, kuriuose pateikiama duomenų apie dailininko Leopoldo Andrijausko veiklą Palangos mieste: „Kurhauzo parkas – gražus, malonu jame pasivaikščioti, ypatingai elektra apšviesta pagrindine alėja, joje svečiai sėdi ant suoliukų arba vaikštinėja, grojant orkestrui iš Varšuvos. Parke grafas Feliksas Tiškevičius pastatė nedidelį teatrą ir vilas „Danutė“, „Zbignevas“, „Ursus“, „Chilonas“ ir „Basia“, skirtas svečiams. Netoliese yra 1910 m. baigtas gręžti 230 metrų gylio artezinis šulinys, o kitoje parko pusėje – kioskas su laikrodžiu, barometru ir termometru. Šios vilos, kurhauzas, taip pat šiltosios maudyklės (6 numeriai – pirmos klasės, 14 – antros ir trečios), pirmos ir antros klasės šaltosios maudyklės, pajūrio cukrainė priklauso grafui Feliksui Tiškevičiui, viskam vadovauja labai simpatiškas ir mandagus ponas Leopoldas Andžejevskis, Kentralių dvaro, esančio Telšių apygardoje, savininkas.“ (Dr. Stanslaw Karwowski „Poląga i Kretynga“, Poznan, (1913), 11-12).
L. Andrijauskas daug tapė, tačiau jo paveikslų nėra gausiai išlikę. Paveikslų nepardavinėjo, dovanojo pažįstamiems, giminėms. Antrojo pasaulinio karo metais Siraičių dvare buvo apsistojusi kariuomenė. Dalis paveikslų galėjo dingti ir tada. Nėra išlikusių jo ankstyvųjų ir paskutiniųjų darbų. Trisdešimt septynis jo kūrinius turi Žemaičių muziejus Alka. Dailininkas išvengė tremties, gyveno Siraičiuose, paskutines dienas praleido vienišas Telšių ligoninėje.