Elena Karnauskaitė – poetė, eseistė. Anot literatūros ir teatro kritikės Gitanos Gugevičiūtės , poetės „kūryba – tai subtilus dialogas su Nijolės Miliauskaitės platoniškos vienatvės poezija ar Juditos Vaičiūnaitės kasdienybės estetizacija“. Sociologas Artūras Tereškinas sako, kad E. Karnauskaitė savo poezijoje klausia, „koks yra gyventinas moters gyvenimas. Ko ilgėtis tada, kai visko trūksta – ir laiko, ir meilės, ir didelių miestų, ir ateities?“ Iš tikro poetės kūryboje pinasi meilės, vilties ir nevilties, Kasdienybės grožio, tiesiog gebėjimo atspėti atspirties taškus šiame takiame pasaulyje temos.
Poetė yra parašiusi ir išleidusi šias knygas: „Briedė jūroje“: eilėraščiai, Vilnius, „Vaga“, 1990; „Tiltas iš pelenų“: eilėraščiai, Vilnius, „Vaga“, 2000, „Vaga“; „Iš smilčių“: eilėraščiai, Vilnius, „Vaga“, 2004; „Pasaulio krašte“: eilėraščiai, Klaipėda, „Druka“, 2008; „Ahrenshopo sąsiuvinis“: eilėraščiai, Klaipėda, „Druka“,2009; „Ievos laiškai iš Galudienių miesto“: esė, Vilnius, LRS leidykla, 2012; “Užpustomi“: eilėraščiai, Vilnius, LRS leidykla, 2013.