Kur kas anksčiau vasario 14-osios vakarą, jauni vaikinai išsitraukdavo po vieną lapelį su netekėjusios merginos vardu. Su burtų keliu išrinkta pora jie eidavo į vasario 15 d. vykdavusią šventę. Kiek vėliau Vyskupas Valentinas ėmė slapta tuokti poras, mat imperatorius buvo uždraudęs santuokas, jog karžygiai būtų neprisirišę prie šeimos. Dar vėliau – dabar – minime meilės dieną, ne visada žinodami jos kilmę. Minime, nes tikras džiaugsmas yra mylėti ir būti mylimam. Gera, kad meilė yra viena iš mūsų laisvių.

Kartais norisi supratingumo ir gylio, o kartais – tiesiog geros kompanijos ir to, kuris kartu pasijuoktų, pasimėgautų, patylėtų. Poras – dešimtmečius skaičiuojančias ar tik dabar viens kitą atradusias – kviečiame paklausyti Rositos Čivilytės atliekamų, jausmingų ir ritmingų, kaip gyvenimas, kūrinių. Ateikite ir po vieną, taip parodydami meilę savo sielai. O gal ir su tikslu pasidairyti ar savo vardą ant lapelio užrašyti, kaip kad anksčiau buvo daroma.

Meilė visais laikais buvo ir yra paini, kaskart ir kiekvienam vis kitokia, bet už viską labiau šildanti bei gydanti. Šis koncertas – meilei.