Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda lankėsi Senojoje gimnazijoje

Antradienį Prezidentas lankėsi Palangoje, kur su visa bendruomene atidengė paminklą prezidentui Antanui Smetonai pagerbti, o vėliau apsilankė ir Palangos senojoje gimnazijoje, kur su mokiniais dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje „Kokia Lietuvos istorijos asmenybė būtų tavo influenceris(-ė)?“.

Tačiau visų pirma garbingą svečią pasveikino ir gimnazijos pasiekimais pasidalino šios mokyklos direktorius Leonas Šidlauskas, pripažinęs, kad turėti gerą mokyklą kainuoja, bet tai yra verta, nes čia ugdomos asmenybės, keliančios sau išskirtinius tikslus.

Kreipęsis į gimnazijos bendruomenę šalies vadovas pabrėžė, kad tarp didžių Lietuvos istorijos asmenybių pelnytą vietą gali užimti ir pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Jis pažymėjo, kad A. Smetona, žengdamas Jono Basanavičiaus ir Vinco Kudirkos pėdomis, geriau nei kas kitas įkūnijo lemtingą posūkį nuo pirmųjų nedrąsių svajonių apie kultūrinę ir politinę autonomiją prie ryžtingo nepriklausomybės siekio.

O ar sektų socialiniuose tinkluose šių laikų jaunuoliai Antaną Smetoną, – paklausė renginį moderavusi Mūza Svetickaitė. Pakilo beveik visos rankos ir taip tapo aišku, kad itin gyvas pilietiškumo jausmas ir šiandien.

Sėdęs prie apvaliojo stalo su aktyviais gimnazistais – Dominyku Stonkumi, Gabija Vaitkute, Jokūbu Gudaičiu, Tomu Jakubausku, Mila Skuodaite ir diskusijos vedėja Mūza – Prezidentas mielai atsakinėjo į jam pateiktus klausimus apie pilietiškumą, sąmoningumą, o ir pats mielai klausinėjo aktualių ir kitokių klausimų, pavyzdžiui, apie mėgstamus žaidėjus, savą miestą, taip pat paprašė kuriančios Milos paskaityti ir savo kūrybos.

„O ar įsivaizduojate save grįžusį gyventi į gimtąją Klaipėdą?“ – gimnazistai klausė Prezidento. Šis nusišypsojęs atsakė, kad save ateityje puikiausiai įsivaizduoja vietoje, kur girdisi jūros ošimas, bet apie tai dar negalvojantis.

Prezidentas gimnazistams papasakojo ir apie savo mokslo metus, pabrėždamas, kad tada dar buvo visai kiti laikai, kai daug buvo ribojimų ir mažai galimybių taip plėsti žinias. „Pavyzdžiui, geografijos aš mokiausi žiūrėdamas pro langą, nes mano mokykla yra prie uosto, ten matyti visi atplaukiantys laivai. Pamatydavau laivą, pažymėtą tam tikra vėliava ir bėgdavau ieškoti informacijos, iš kurios šalies atplaukė laivas. O informaciją rasti nebūdavo taip lengva kaip dabar, nebuvo telefonų po ranka“, – pasidalijo Prezidentas, pabrėžęs, kad mokslai, net jeigu ir dabar atrodo, kad nereikalingi, suteikia daug prasmės vėlesniame kelyje ir palinkėjo svajojantiems kada užimti jo vietą – tiesiog skaityti knygas.

Palangos senoji gimnazija sulaukė ir Prezidento dovanų – įteiktas naujutėlaitis pirmojo lietuviško mėnraščio „Aušra“ (1883–1886) reprintinis leidimas, mūsiškė gimnazija tapo pirmąja apdovanota šiuo leidiniu.