Palangos pakraštyje, Vanagupės rajone, savivaldybė nusprendė naikinti dalį miško, kirsti mažiausiai 35 brandžius medžius. Taip siekiama nutiesti 200 metrų dviračių ir pėsčiųjų tako atkarpą, kuri niekur neveda. Kaimynystėje esančių namų gyventojai tam priešinasi, nes mano, kad taip už savivaldybės pinigus planuojama nutiesti įvažiavimą į privačią valdą.
Tai bene pirmas kartas Lietuvoje, kai gyventojai priešinasi pėsčiųjų ir dviračių tako tiesimui už valstybės pinigus. Antradienį įvyko detaliojo plano Vanagupės teritorijos tarp Šilo g., M. Daujoto. g. ir valstybinio miško projekto viešas svarstymas nuotoliniu būdu. Savivaldybės užsakymu UAB „Urbanistika“ parengė naują teritorijos detalųjį planą, kuriame numatyta tiesti F5 kategorijos 1,5 metro pločio pėsčiųjų ir 1,25 metro pločio dviračių taką tiesiog miško teritorijoje šalia privačių gyvenamųjų namų.
Naują detalųjį planą pristačiusi „Urbanistikos“ projektų vadovė Rūta Garuckienė akcentavo, kad gyventojų sutikimo šiam projektui nereikėjo, nes takas projektuojamas vieno metro atstumu nuo gyventojų sklypų ribų.
Tačiau dalies šioje teritorijoje esančių namų ir kotedžų gyventojų manymu, planuojamas takas yra tiesiog miesto valdžios dovana vienai privačiai namų valdai, kuri dabar neturi tiesioginio įvažiavimo į savo kiemą.
Minimas namas naudojasi servituto teisėmis per gretimą sklypą. Gyventojai baiminasi, kad taip bus sudarytos sąlygos automobilių eismui visai šalia jų namų langų, per kuriuos jie dabar mato mišką. Jų įtarimus stiprina ir tai, kad anksčiau jie dokumentuose matė planuojamą F6 kategorijos automobilių kelią, kuris, tik kilus nepasitenkinimui, dokumentuose virto pėsčiųjų ir dviračių taku.
„Vakarų ekspresą“ pasiekė ir nuotrauka, kurioje matosi, kad minimo privataus namo kieme jau sudėtos trinkelės ir įrengtas įvažiavimas. Atrodo, kad jau laukiama, kad toje vietoje, kur dabar yra pieva ir miškas, atsiras kelias. Be to, tiek pačioje Palangoje, tiek Klaipėdoje ir kitose Lietuvos vietose yra nemažai teritorijų, kuriose, nesant kitų kelių, gyventojai į savo kiemus automobiliais patenka tiesiog važiuodami dviračių takais.
Bandys gintis teismuose
Redakcijai informacijos suteikę gyventojai mano, kad jų žodinių protestų ir tik įtarimais pagrįstų prielaidų gali nepakakti, kad sustabdytų valdžios buldozerio principu priimamus sprendimus. Todėl septynių namų ir kotedžų savininkai susivienijo, pasisamdė advokatus ir žada nepagailėti nei laiko, nei pinigų, kad apgintų savo teisę į ramybę.
„Šio tako nėra teritorijos bendrajame plane, jis prieštarauja ir Palangos miesto transporto organizavimo ir raudonųjų linijų specialiojo plano principams“, - jau teisinius argumentus dėsto gyventojų pasamdytas advokatas Vidas Rudokas. Savivaldybei išsiųstame rašte jis tiesiogiai siūlo atsisakyti tiesti taką, priskirti teritoriją želdynų ar miško funkcinei zonai ir išsaugoti planuojamus kirsti 35 medžius.
ĮVAŽIAVIMAS. Kaimynai mano, kad dviračių takas Palangoje yra tik pretekstas susikurti atskirą įvažiavimą į privačią valdą, kurioje kiemas tam jau paruoštas.
Tarp projekto priešininkų argumentų yra ir tai, kad takas nesijungia su jokiais takais, esančiais šalia, o atsiremia tiesiog į mišką. Akivaizdžiai matosi, kad ši vieta nėra pamėgta pėsčiųjų, nes joje nesimato pramintų takų.
Tačiau plano rengėja R. Garuckienė neabejoja, kad takas reikalingas, ji tikina, kad taip kuriamas koridorius nuo Vytauto g. link jūros ir ateityje tako tęsiniai turėtų atsirasti ir gretimose teritorijose tiek Šilo g. pusėje, tiek kito pusėje, su šia teritorija besiribojančioje sanatorijos „Gradiali“ žemėje. Tačiau informacijos, kad tokie planai jau pradėti įgyvendinti, ji neturi.
Tačiau patys gyventojai mano, kad toks savivaldybės rūpestis jų gerove yra apsimestinis. Juos stebina, kad savivaldybė nieko nedaro, kad būtų sutvarkyta ir išasfaltuota prie jų namų vedanti M. Daujoto g.
R. Garuckienė atremia, kad ši gatvė nepatenka į jos rengiamo detaliojo plano ribas. Bet jo, ji pastebi, kad gatvei tvarkyti reikia daugiau pinigų, nei planui keisti. Tačiau „Vakarų ekspreso“ paklausta, kiek savivaldybė mokės už jos įmones suteiktas paslaugas, prisidengdama sutartiniais dalykais, sumos neatskleidžia.
Gyventojų įsitikinimu, tiek Palangoje, tiek šiai savivaldybei priklausančioje Šventojoje yra daug svarbesnių vietų, kurias reikia tvarkyti pirmiau.
Savivaldybė demonstruoja nuostabą
Kad aptariamas klausimas Palangos savivaldybei nėra labai patogus, rodo ir savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo Žydrūno Žvirblio reakcija. „Vakarų ekspreso“ paklaustas apie situaciją M. Daujoto gatvėje vedėjas nustemba tarsi pirmą kartą apie tai girdėdamas. Tik labiau sukonkretinus klausimą, jis pataria kreiptis į savo pavaduotoją - Palangos vyriausiąjį architektą Vytautą Indreiką.
PLANAS. Planuojamas 200 metrų takas Palangos miške.
„Tikrai mus nustebino gyventojų pasipriešinimas ir reakcija“, - sakė V. Indreika. Anot jo, minėtas dviračių takas buvo numatytas dar 1994 metais patvirtintame teritorijos detaliajame plane. Tačiau per tiek metų faktinė situacija pasikeitė, užaugo medžiai, todėl ir reikalingos visos šios procedūros. Detaliuoju planu ir siekiama iš miško atimti tai, ką per laiką jis pasisavino, ir atiduoti pėsčiųjų takui.
„Mes tikrai siekiame, kad takas tęstųsi nuo Vytauto gatvės iki jūros, tako tęsinys numatomas ir šiuo metu planuojamoje kaimyninėje teritorijoje“, - tikina V. Indreika.
Tačiau jis akcentuoja, kad detaliojo plano korekcijos dar nereiškia faktinio tako tiesimo.
„Sutinkame, kad viskas turi būti daroma nuosekliai, pirma sutvarkoma pati M. Daujoto gatvė, tada tiesiami takai, reikia atsižvelgti ir į gyventojų nuomonę„, - švelnina poziciją V. Indreika.
Patys gyventojai mano, kad savivaldybė taip lengvai neatsisakys savo planų. Be to, jie pasigenda ir aiškios miesto mero Šarūno Vaitkaus pozicijos. Jie tikisi, kad meras, aktyviai pasisakantis už miško išsaugojimą įvairiose Palangos vietose, nekeis savo principų. Beveik keturios dešimtys kirsti pasmerktų medžių ar du šimtai metrų įtartinais interesais apipinto tako? Norėjome šį klausimą užduoti pačiam Š. Vaitkui, bet kol kas susisiekti nepavyko.
Edgaras VALECKAS,