Spalio 7-9 dienomis Klaipėdos universitete vyksta jau 13-oji Nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija „Jūros ir krantų tyrimai 2020“. Tai kasmetis šios srities mokslo darbuotojų ir praktikų susitikimas jūros ir jos aplinkos problematikai aptarti.
„Mokslinės diskusijos fokusas – Baltijos ir Kuršių marių būklės tyrimai pačiais įvairiausiais aspektais – nuo kranto iki vandenų. Pranešimus skaito ir diskusijose dalyvauja šioje srityje tyrimus atliekantys šalies mokslo darbuotojai bei praktikai – pavyzdžiui, pajūrio savivaldybių atstovai, kuriems aktualios krantotvarkos problemos“,- sakė vienas iš konferencijos organizacinės grupės narių dr. Arūnas Balčiūnas.
Pasaulinė pandemija koregavo pirminius renginio organizatorių planus: konferenciją, į pajūrį surinkdavusią itin gausią auditoriją, iš pavasario teko perkelti į rudenį, iš svetingos Nidos į šiuo laiku saugesnę virtualią aplinką - tiek pranešėjai, tiek jų klausytojai bendrauja šiuolaikinių technologijų pagalba. Organizatoriai dalyvių gausa nesiskundžia – į sesijas ir diskusijas susijungia dešimtys dalyvių.
Apgailestaujama tik dėl vieno, jog virtuali aplinka atėmė tiesioginių susitikimų ir neformalių diskusijų privilegiją. Anot kasmetį renginį organizuojančio KU Jūrinių tyrimų instituto direktorės prof. dr. Zitos Rasuolės Gasiūnaitės, būtent tokiuose pokalbiuose apsikeičiama idėjomis, gimsta nauji sumanymai, bendri projektai.
Apibendrindama pirmąją diskusijų dieną prof. dr. Z. R. Gasiūnaitė išskyrė įžanginį „EcoServe“ („Ateities ekosisteminės paslaugos Lietuvos kranto zonoje globalios kaitos kontekste“) projekto seminarą ir jo tematiką „Pamario kraštas po 100 metų“. „Pasaulyje nagrinėjami keli scenarijai, kaip vystysis mūsų santykis su gamtine aplinka. Ar tai bus žaliasis kursas, ar toliau laikysimės aplinką alinančio iškastinių išteklių scenarijaus. Remdamiesi šiais scenarijais interaktyvioje diskusijoje bandėme prognozuoti, kokie bus žmogaus poreikiai kultūrinėms ekosisteminėms paslaugoms 2100-aisiais metais: ar žmonės norės mėgautis sportu ir rekreacija gamtoje, stebėti augalus ir gyvūnus, naudosis gamta kaip įkvėpimo šaltiniu ir pan. Į tokį gana tolimos ateities prognozavimą įtraukiame ne tik mokslininkus, bet ir įvairių visuomenės grupių atstovus, o tuo pačiu šviečiame visuomenę apie mūsų santykį su aplinka ir galimybes sumažinti neigiamą poveikį ekosistemoms“,- sakė Z. R. Gasiūnaitė.
Konferencijos pranešimų temos apima problemines geologijos, ekologijos, archeologijos, kultūros paveldo ir kt. sritis. Bus išlaikyta ir stendinių pristatymų tradicija. Organizatoriai pabrėžia, jog ši konferencija yra praktinė ir visos joje aptariamos temos nukreiptos ne tik į esamų problemų pristatymą, mokslinę analizę, bet ir sprendimų paiešką.