Lietuvos bankas: elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos atlaikė koronaviruso krizę

2020 m. pirmąjį pusmetį elektroninių pinigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ), kurios sudaro reikšmingą dalį Lietuvos FinTech sektoriaus, skaičius, mokėjimo operacijos ir pajamos toliau didėjo.

„Pirmojo pusmečio tendencijos rodo, kad elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektorius atlaikė koronaviruso (COVID-19) sukeltos krizės išbandymą. Galima tik pasidžiaugti, kad dėl to sektoriaus rezultatai ne tik nenukentėjo, bet ir pagerėjo, nes mokėjimai persikėlė į elektroninę erdvę“, – sako Rūta Merkevičiūtė, Lietuvos banko Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų priežiūros skyriaus vadovė.

2020 m. pirmąjį pusmetį EPĮ ir MĮ atliktų mokėjimo operacijų suma sudarė 22,4 mlrd. Eur: palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, ši suma išaugo 1,4 karto, o per ataskaitinį ketvirtį – beveik 17 proc. Įmonės iš licencinės veiklos gavo 46,1 mln. Eur pajamų arba 17,4 mln. Eur (1,6 karto) daugiau nei per praėjusių metų pirmąjį pusmetį: MĮ pajamos beveik nepakito (išaugo 1 %), o EPĮ – padidėjo beveik dvigubai.

Šių metų pirmojo pusmečio pabaigoje Viešajame elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų sąraše buvo užregistruota 118 įstaigų. Pagal licencijuotų įstaigų skaičių kontinentinėje Europoje mūsų šalis toliau užima pirmąją vietą – susidomėjimas Lietuvos jurisdikcija neblėsta. Šiuo metu Lietuvos banke nagrinėjamos 38 paraiškos dėl EPĮ ar MĮ licencijos išdavimo. Prognozuojama, kad ir kitais metais Lietuvos banką pasieks iki 100 naujų paraiškų dėl EPĮ ar MĮ licencijos išdavimo.

Lietuvos bankas atkreipia EPĮ ir MĮ dėmesį į tai, kad įstaigos privalo surasti balansą tarp atitikties teisės aktų reikalavimams ir verslo plėtros ir nepamiršti, kad pirmoje vietoje visada turėtų būti atitiktis. 2020 m. pirmojo pusmečio finansiniai rezultatai parodė, kad nuosavo kapitalo reikalavimo netenkino 3 įstaigos (2020 m. pirmąjį ketvirtį – 9 iš 117 įstaigų), 2 iš jų jau ėmėsi veiksmų, kad nuosavas kapitalas būtų pakankamas: suformavo papildomą atsargos rezervą, priėmė sprendimus didinti įstatinį kapitalą. 2020 m. pirmąjį pusmetį 84 proc. EPĮ ir MĮ, kurioms taikomas nuosavo kapitalo reikalavimas, nuosavo kapitalo rodiklį viršijo – jis buvo didesnis už 1,1 (nuosavo kapitalo rodiklis negali būti mažesnis už 1), o šių metų pirmąjį ketvirtį tokių įstaigų buvo 78 proc.

Savo interneto svetainėje Lietuvos bankas viešai skelbia kiekvienos elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos metinius ir kiekvieno ketvirčio pagrindinius veiklos ir jos riziką ribojančių reikalavimų vykdymo rodiklius.