Dana Lukauskienė
Lapkričio 21 dieną Plungės apylinkės teisme Palangos teismo rūmuose buvo tęsiamas baudžiamosios bylos, kurioje Rūta Paulikienė ir Borisas Stupakovas kaltinami didelės vertės turto vagyste, nagrinėjimas.
Vagyste įtariama tapytojo sesuo ir jos sugyventinis
Apie šią bylą rašėme dar šių metų balandį. Ikiteisminis tyrimas buvo plačiai aprašomas ir spaudoje. Prireikė kiek mažiau nei dviejų mėnesių, kad pajūrio teisėsaugininkai išnarpliotų galimą kūrinių vagystę. Dėl šio, kaip įtariama, nusikaltimo ikiteisminis tyrimas pradėtas 2016-ų metų lapkričio mėnesio pradžioje. Anuomet į kurorto pareigūnus kreipėsi JAV gyvenančios dailininko Vytauto Moncevičiaus - Mončio dukros A.G., po tėvo mirties tapusios jo turto paveldėtoja, patikėtinė. Dukra paprašė, kad ši apsilankytų Palangoje esančiose tėvo dirbtuvėse, tačiau pastarosios rastos tuščios. Dingo tėvo tapyti paveikslai ir išdrožtos medžio skulptūros.
Rūtai Paulikienei, kaltinamai stambaus masto vagyste, teks dar ilgai minti teismo salės slenkstį. Iki galutinio teismo verdikto laukia dar daug teismo posėdžių. „V.P.“ nuotr.
Nukentėjusiosios teigimu, šie meno kūriniai turi ne tik didelę materialinę, bet ir moralinę vertę.
Netrukus pradėtą tyrimą iš Palangos perėmė Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai. Nustatyta, kad į išnuomotose patalpose įrengtas dailininko dirbtuves įsilaužta nebuvo. Surinkus pirminius duomenis, įtariamųjų nutarta ieškoti ne tarp svetimų asmenų, o tarp esančių visai šalia – artimiausių giminaičių. Vagyste įtarta tapytojo sesuo, įtarimai pareikšti ir jos sugyventiniui. „Atliktos kratos daugelyje miestų ir rasta nemažai dailininko kūrinių“, – anuomet spaudai minėjo Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Zigmas Turskis.
Aiškinosi kūrinių vertę
Byloje dalyvauja nemažas būrys liudytojų, tad teismo procesas gana ilgas. Kaltinamieji savo parodymus ketina duoti tik po visų liudytojų apklausos. Lapkričio 21 d. Palangos teismo salėje parodymus davė dailininkas, tapytojas, dailėtyrininkas Aloyzas Stasiulevičius. Tai yra gerai meno pasaulyje žinomas žmogus, Dailininkų sąjungos narys, surengęs daugiau nei 60 asmeninių parodų muziejuose bei galerijose Lietuvoje ir pasaulyje, jo darbai reprezentavo šiuolaikę Lietuvos dailę daugiau nei 70 grupinių parodų įvairiose pasaulio šalyse. A. Stasiulevičius parašė ir publikavo apie 100 dailės kritikos straipsnių.1993 m. subūrė „Individualistų“ kūrybinę grupę. Jis apdovanotas IV Baltijos šalių tapybos trienalės premija (1978 m), IV tarptautinės tapybos trienalės Sofijoje laureato vardu (1982 m.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (2002 m.), Lietuvos Respublikos Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2007 m), Vilniaus miesto savivaldybės Aukso medaliu „Už nuopelnus Vilniaus kultūrai” (2010 m.). A. Stasiulevičiaus kūrinių įsigiję Lietuvos ir pasaulio muziejai.
Dailėtyrininkų nustatytą kūrinių vertę teismo salėje ginčijo dailininkas, tapytojas Aloyzas Stasiulevičius. www.rinkos aikštė nuotr.
A.Stasiulevičius pateikė teismui pažymą, kuria neigia meno kritikų nustatytą dailininko V. Moncevičiaus kūrinių vertę. Jo nuomone, šie darbai gerokai pervertinti.
Mėgėjo tapyba?
Anot A.Stasiulevičiaus, V. Moncevičiaus darbai įvertinti pernelyg didele suma, ir teigė, jog tokiais mėgėjų darbais vasaros metu prekiaujama Palangos gatvėse. Tai esantys ne aukštos meninės vertės kūriniai, o mėgėjo darbai. Jis dėstė, jog ir meno ekspertų, kritikų gretose esama tokių, kurie už elementarų vamzdį Neries krantinėje tarp Mindaugo ir Žaliojo tiltų, skiria premijas, apdovanojimus.
„Kai važiuoju pro šį vamzdį, atvirai pasakysiu, man „m... norisi“ (suveikia šlapimo pūslė – aut. past.)“, – teismo salėje apie meno kritikų veiklą kalbėjo dailininkas.
Jis dėstė savo požiūrį, jog V. Moncevičiaus kūriniai nieko bendra su menu neturį. Mat jie nėra eksponuojami pasauliniuose muziejuose, nėra žinoma apie reikšmingesnes šio autoriaus parodas. Dailininkas tikino nustatęs šių kūrinių vertę, remiantis savo autoritetu, profesinėmis žiniomis. Jo nuomone, aukštas meninis meistriškumas – tai sugebėjimas sukurti harmoniją, plastiką, mat kiekvienas meno kūrinys – didžiulė atsakomybė, reikia studijuoti dailę, mokytis piešimo, komponavimo pagrindų, nes kūrėjo išraiška reprezentuoja visą Lietuvą. Aukštas meninis meistriškumas dailininko kūriniuose pasireiškia sugebėjimu paišyti, komponuoti, ieškoti darnos ir harmonijos. Anot kalbėtojo, teisme nagrinėjama byla aptaria ne aukšto meistriškumo dailės darbus, o meno mėgėjo bandymus kurti.
A.Stasiulevičius teigė susipažinęs su specialisčių išvadomis, remdamasis savo autoritetu meno pasaulyje padarė kitokį vertinimą ir surašė pažymą. Teismo pasiteiravus apie aiškius vertės nustatymo kriterijus, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanotas kūrėjas negalėjo tokių pateikti. Mat, anot jo, menininkai, kūrėjai ir kritikai dažnai nesusikalba, kiekvienas meną vertina „iš savo varpinės“. Kas vienus piktina, kitiems – tai šedevras. Kūrėjui nepriimtinas lytinio akto su gyvuliais eksponavimas, estetinių emocijų nesukelia anksčiau minėtas vamzdis, tačiau yra menotyrininkų, kurie tai vertina. Jo nuomone, kiekvieną dailininko V. Moncevičiaus paveikslą galima būtų įvertinti ne didesne nei 50 Eurų suma. Mat drobė, rėmai ir teptukai kainuojantys nepigiai. Nepaisant to, mėgėjų darbai į prestižines parodas nepriimami. Labai didelę įtaką meno vertei turi ir pats dailininko žinomumas bei vardas.
Pažymą surašė per 2 valandas
Į teismo klausimą, per kiek laiko kūrėjas surašęs dailininko darbus įvertinančią pažymą, jis neslėpęs, jog užtrukęs dvi valandas. Jis buvo bendravęs ir anksčiau su dabar jau Anapilin iškeliavusiu menininku, jo matęs jo darbus. Nepaisant to, jog A. Stasiulevičius į meno vertintojų ekspertų sąrašus nepatenkąs, tačiau teigė, jog apie kūrybą suprantąs. Netgi gavęs žinių, jog Žemaičių dailės muziejus kelis palangiškio autoriaus darbus įsigijo už 43,5 Eur.
A.Stasiulevičius teismo salėje kalbėjo turįs pakankamai išprusimo pinigine išraiška įkainoti paveikslus, kadangi yra ilgametis Dailininkų sąjungos komisijos narys, dalyvaudavo įsigyjant, perkant įvairių autorių darbus ir akcentavo, jog Vilniuje ar kitose pasaulinio lygio galerijose mėgėjų darbai neįsigyjami.
Teismas teiravosi, ar A. Stasiulevičius pažymą išrašęs laisva valia, ar už pinigus. Liudytojas akcentavo, jokių pinigų negavęs, o pažymą surašyti paprašiusi menotyrininkė Marija Nijolė Tumėnienė. Anot menininko, kai kurie dailėtyrininkai pasidavę postmodernizmui, remiasi abejotinais, egoistiniais kriterijais. Jo manymu, profesionalumas įgyjamas darbu, besimokant, o mėgėjas negali pakankamai gerai įvaldyti kūrimo technikos.
Išklausius liudytojo, teismo posėdyje buvo padaryta pertrauka. Iki galutinio sprendimo priėmimo laukia dar ilgas procesas.