Dana Lukauskienė
Redakciją pasiekė pilietiškų žmonių skambutis. Moteris kreipėsi, nes jai nėra aišku, ar netaškomi vėjais vietos biudžeto pinigai, kaip yra vedama sodininkų apskaita, ir ar tie, kurie gyvena Palangos sodų bendrijose, sąžiningai moka vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą?
Mat komunalinės atliekos sodininkų bendrijose išvežamos labai operatyviai, tačiau ar nėra tokių piktybiškų miestiečių, kurie iki galo nepridavę namo inspektoriams ir neįregistravę statinio Registrų centre, ramiai sau gyvena, naudojasi paslaugomis, o už jas nieko nemoka?
Nejau negalioja taisyklės?
„Aš pasakysiu tik savo nuomonę, nežinau kaip iš tikrųjų yra, norėčiau, kad į šį reiškinį būtų pažiūrėta iš valstybės pozicijų. Mes turime sodą prie Palangos, esame sąžiningi žmonės: sodo valdoje atlikti visi reikiami kadastriniai matavimai, žemė ir turtas registruotas Registrų centre. Kiekvienais metais susimokame rinkliavą už šiukšles. Suma yra nedidelė, apie 9 Eur per mėnesį. Mes sodų bendrijoje būname tik vasarą. Bet aplink mus gyvena žmonės, su kuriais bendraujame, o jie tikina, jog jokios rinkliavos nemoka gerą dvidešimtmetį. Norėčiau sužinoti, ar įmanoma, jog sodų bendrijoje „Pavėsis“ dvidešimt ir daugiau metų gyvenantys žmonės nėra nė cento šios rinkliavos nesumokėję? Kiek teko bendrauti su kaimynais, susidarė įspūdis, jog pagrindinė problema yra ta, kad juos tiesiog nepasiekia rinkliavos mokėjimo kvitas. Įdomu, kodėl taip yra? Nejau vieniems žmonėms rinkliavas mokėti privalu, o kitiems bendros taisyklės negalioja?“, – klausė pašnekovė, nenorėjusi, kad jos tapatybė būtų atskleista.
„Nejau vieniems žmonėms rinkliavas mokėti privalu, o kitiems bendros taisyklės negalioja?“, – klausė į redakciją paskambinusi moteris. Juliaus Kalinsko, 15 min. asociatyvi nuotr.
Patys save skriaudžiame
Pašnekovė tikino, kad susisiekusi su Palangos miesto rinkliavų centru ir jai buvo paaiškinta, jog mokėjimo dokumentai gyventojams siunčiami pagal Rinkliavų centro sąrašą.
„O jeigu gyventojų jame nėra? O gal jie nėra atlikę jokių kadastrinių matavimų, tad jokiuose institucijų sąrašuose nefigūruoja? Neturėdami tikslaus gyventojų sąrašo Rinkliavų centro darbuotojai tiesiog nemato reikalo siųsti mokėjimo dokumentų. Nejau mūsų kaimynai „šimtą metų“ gyvens sodo nepriregistravę ir nesusimokėję rinkliavos?“, – svarstė pašnekovė.
Jos nuomone, visą realios padėties informaciją turėtų kaupti sodų bendrijos pirmininkai. „Suprantame, kad kontroliuojančios institucijos gali būti labai užimtos ir neturi laiko lakstyti po sodus, bet nejau nėra galimybės išsikviesti bendrijos pirmininką? Nejau niekas nepagalvoja, juk nesukontroliavus mokesčių mokėtojų sąrašų, nukenčia mūsų biudžetas? Nejau Savivaldybė taip laisva ranka gali sau leisti taškyti visų mūsų lėšas, ir kai kam šiukšles dykai vežti?“, – klausimus bėrė pašnekovė.
Anot jos, negaunantys mokėjimo kvito kaimynai ir patys stebisi, nežino, kodėl rinkliavos mokestis juos aplenkia. „Jie norėtų susimokėti, bet, jei sąskaitą nepasiekia, teigia, kad tai jau ne jų bėda. Jei žmonės sąžiningi, nors sodai ir neregistruoti, jie gi patys gali nuvažiuoti į Rinkliavų centrą ir paprašyti išrašyti sąskaitą. Na, bet ar jūs daug sąžiningų žmonių esate matę? Tokių labai mažai. Suprantate, juk mes patys save skriaudžiame“, – kalbėjo moteris.
Nieko neveikia?
Pašnekovės nuomone, sodų bendrijų pirmininkai nieko iš tiesų neveikia. Jie tik surenka nario mokestį, o ir tą patį, jei pats žmogus atneša. Jeigu neneša, jie ir tuo nesirūpina. O soduose gyvenantys piktnaudžiautojai ne tik kad rinkliavų nemoka, bet ir keliais naudojasi, kuriuos reikia pavasarį tvarkyti.
„Jei niekas neprašo jokių rinkliavų, mes, tiesiogine ta žodžio prasme, mindome į žemę pinigus. O ar mes tokie turtingi esame? Nejau valstybei ar Savivaldybei nereikia pinigų? Aš manau, kad analogiška situacija kartojasi visoje Lietuvoje. Sąžiningai mokesčius moka keli, o kiti – jų kupra joja. Jeigu paklausi, kodėl savo sodo neregistruoji, dažniausiai kaimynai atšauna, o kam man to reikia. Turime taip pat draugų ir Būtingės soduose, kur bendraujame, kartu gimtadienius švenčiame. Pas juos lygiai tas pats. Yra gyvenančių aplink, kurie nieko nemoka. Bet apmaudžiausia, jog šiukšlių surinkimo mašina privažiuoja prie kiekvieno namo, kiek tas kainuoja? Kiek kartų girdėjau kaimynus sakant, jog mielai susimokėtų, bet neateina sąskaitos“, – piktinosi sodininkė.
Sąskaitos negauna nes nėra pašto dėžutės?
Susisiekus su Bį „Palangos rinkliavų centras“ direktoriumi Broniumi Martinkumi paaiškėjo, jog rinkliavą mokėti privalu, nes ji yra patvirtinta Savivaldybės tarybos sprendimu. Sąskaitos yra išsiųstos dar pavasarį. Vieniems gyventojams internetu, o kitiems – paštu. Pastaruoju metu iš pašto grįžo apie 500 laiškų su prierašais, jog korespondencija neįteikta, nes nėra pašto dėžutės.
B. Martinkaus teigimu, dėl netvarkingų pašto dėžučių per metus grįžta apie 500 laiškų. Lietuvos pašto asociatyvi nuotr.
„Gali būti, jog sąskaitų negavo tie, kurie neturi ar yra nesusitvarkę pašto dėžučių. Pirmadienį gyventojams bus siunčiami priminimai, pakartotinai siunčiami raginimai susimokėti rinkliavą. Dažniausiai gyventojai, negavę sąskaitos, su mumis susisiekia patys, pasako, kur siųsti, ar nurodo elektroninio pašto adresą. Priminsiu, jog žmonės, turintys nekilnojamojo turto soduose, nuo atliekų surinkimo ir tvarkymo rinkliavos neatleidžiami. Jei žmogus ten negyvena, jis gali prašyti atleisti nuo rinkliavos tuo atveju, jei pateiks pažymas iš elektros tinklų bei UAB „Palangos vandenys“, jog jis nesunaudojo tam tikro kiekio elektros energijos ir vandens. Tuomet atsirastų galimybė būti atleistam nuo kintamosios rinkliavos dalies mokesčio, tačiau pastoviąją dalį vis tiek tektų mokėti “, – sakė B. Martinkus.
Namo mažame mieste nepaslėpsi
Vadovo pasiteiravome, ar galėtų susidaryti situacija, jog, jei nesutvarkyti nekilnojamo turto dokumentai Registrų centre, galima išvengti rinkliavos.
Pasak direktoriaus, jei nesutvarkyta namo dokumentacija, o žmonės jame gyvena, didžioji jų dalis, atvyksta į Rinkliavų centrą patys, nes tol, kol jie neužsiregistruoja rinkliavos mokėtojais, tol jiems niekas neišduoda šiukšlių konteinerių.
„Palanga – nedidelis miestas. Jei ne pats žmogus, tai informaciją pateikia kaimynai. Tuomet mūsų specialistai vyksta į sodus, fotografuoja, renka įrodymus, kol pagaliau būstą apmokestiname. Bet tokie yra vienetiniai atvejai. Kiekvienas naujas pastatytas namas yra puikiai matomas, jo nepaslėpsi. O štai „Pavėsio“ sodai vieni pavyzdingesnių. Ten apie 50 proc. sodo namų jau yra virtę gyvenamaisiais namais, daugelis jų gyventojų noriai moka rinkliavą“, – kalbėjo direktorius.
Į teismą paduotos 268 šeimos
Anot pašnekovo, pastaruoju metu labai pakito ir sodų bendrijų pirmininkų vaidmuo. Daugelis sodininkų bendrijų jų jau neberenka, mat žmonės turi individualius elektros įvadus, žemės mokestį moka savarankiškai, turi individualius dujų skaitiklius, nebėra bendrų mokesčių. B.Martinkaus manymu, pastaruoju metu sodų bendrijų pirmininkų apskritai nebereikia.
„Dauguma žmonių yra pakankamai sąmoningi, jie patys susitvarko. Gaila, bet tikrai labai daug grįžta laiškų iš pašto su prierašu, jog nėra pašto dėžutės. Praėjusią savaitę grįžo iš Lydekų gatvės net 5 laiškai. Pirmadienį pats važiuosiu pasižiūrėti, išsiaiškinti situacijos. Stengiamės žmonių ieškoti per Registrų centrą, pagal gyvenamąją vietą įteikti pranešimus. O neradus žmogaus ilgesnį laiką – metus ar dvejus, reikalai tvarkomi teismine tvarka. Antstoliams be teismo sprendimo nemokių piliečių perduoti negalime, pirmiausia rinkliava turi būti priteisiama. Šiuo metu į teismą yra paduotos 268 šeimos, nemokančios atliekų surinkimo ir tvarkymo rinkliavos, o sodininkai tarp jų pati mažiausia dalis“, – tikino vadovas.