Šešias vasaras veikusi Nidos sklandymo mokykla padėjo tvirtus pagrindus oreivystei Lietuvoje. Šioje mokykloje mokėsi ir ją baigė daug žymių sklandytojų, garsinusių Lietuvos vardą visame pasaulyje.
Garbingą mokyklos istoriją šiandien pasakoja vėjų pustoma Sklandytojų kopa, nuo kurios leisdavosi mokyklos auklėtiniai ir pilotai bei arka, pastatyta ant buvusio angaro pamatų. Nidos sklandymo mokyklos atminimo ženklus saugo ir Kuršių nerijos istorijos muziejus (Pamario g. 53).
Šventinę dieną, rugpjūčio 31-ąją, Neringos savivaldybėje veiks dokumentų paroda, supažindinanti su unikalios ugdymo įstaigos veikla (nuo 15 iki 17 val.). Vyks diskusija apie mokyklos reikšmę Lietuvos aviacijai bei galimybes mažiesiems orlaiviams vėl leistis Nidoje.
Penktadienio pavakarę vyks šventinė eisena (pradžia 17 val.). Jos dalyviai nuo Neringos savivaldybės aikštės eis link Nidos sklandymo mokyklos paminklinio akmens, kur bus surengtas minėjimas.
Mokykla Nidoje buvo įsteigta 1933 metais Lietuvos aeroklubo ir Kauno aukštesniosios technikos mokyklos aviacijos būrelio iniciatyva (oficialiai mokykla atidaryta rugsėjo pradžioje). Pietinėje Nidos dalyje, šalia kopų, buvo pastatytas angaras ir bendrabutis. Čia gyveno ir mokėsi skraidyti mokyklos auklėtiniai, buvo gaminami sklandytuvai. Mokykla tapo pagrindine Lietuvos sklandytojų vasaros stovyklaviete.
Jos egzistavimo laikotarpiu pasiekti tuometiniai Lietuvos sklandymo rekordai. Tarp jų ir 1933 m. G. Heidrikio pasiektas pirmasis Lietuvos sklandymo rekordas.
Nidos sklandymo mokykla sulaukdavo lankytojų ir iš užsienio - jos svečių knygoje pasirašė atvykėliai iš tokių tolimų kraštų kaip Japonija, JAV ir Pietų Afrika.
1939 metais, Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą, Lietuva neteko Nidos mokyklos kartu su angaru, bendrabučiu, įrengtu aerodromu, kuriame aviacijos švenčių metu nusileisdavo ne tik sportiniai, bet ir karo lėktuvai. Per visą jos veikimo laikotarpį mokyklą baigė daugiau nei 500 mokinių.
„V.P.“ inf.