Dana Lukauskienė
Kasmet gegužės penktąją dieną minima Lietuvos vandentvarkos ūkio darbuotojų profesinė diena. Vandentvarkos darbuotojų tikslas – aprūpinti vartotojus vandeniu, prižiūrėti geriamojo vandens kokybę ir tvarkyti susidarančias nuotėkas Lietuva tarp kitų šalių gali pasigirti tuo, kad turi švarų geriamąjį vandenį, kurį gyventojai gali gerti tiesiog iš čiaupo. O su kokiomis viltimis ir lūkesčiais kurortinį sezoną pasitinka UAB „Palangos vandenys“?
Pernai į infrastruktūros ir įrenginių atnaujinimą buvo investuota 687,7 tūkst. eurų, tai yra dvigubai daugiau nei 2016-aisiais. Šiemet planuose – 1230 tūkst. eurų investicijos į gyvybiškai svarbius darbus, kurie užtikrintų gero, skanaus ir visiems taip reikalingo vandens tiekimą. „V.P.“ nuotr.
Mini jubiliejų
Centralizuoto vandens tiekimo įmonė Palangoje įkurta prieš šešis dešimtmečius ir 2018 metais mini 65-erių metų veiklos jubiliejų. Sukaupta ilgametė patirtis, suburtas darnus darbuotojų kolektyvas nuolat rūpinasi, kad palangiškiai gertų kokybišką, gerą vandenį, jo netrūktų, o miestas pasitiktų kurortinį sezoną maksimaliai jam pasirengęs. Šiuo tikslu yra nuolat stebima vandens kokybė, atliekami tyrimai, atnaujinama techninė bazė, nuolat prižiūrimas, keičiamas vamzdynas.
Rekordinis skaičius
Virgilijus Beržanskis „V.P.“ nuotr.
UAB „Palangos vandenys“ direktorius Virgilijus Beržanskis akcentavo, jog 2017-aisiais bendrovė, tiekdama geriamą vandenį ir tvarkydama nuotekų sistemą, gavo 15 645 eurų pelno. 687,7 tūkst. eurų bendrovės lėšų skirta atnaujinti eksploatuojamai vandentvarkos ūkio infrastruktūrai, vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų bei vandens tiekimo ir nuotekų perpumpavimo siurblinių remontui, nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijai.
Pernai didėjo aptarnaujamų vartotojų skaičius, sudaryta 810 naujų sutarčių. Tai paskatino bendrą teikiamų paslaugų – geriamojo vandens išgavimo ir nuotekų tvarkymo –augimą. Pasak bendrovės vadovo, pernai vartotojams realizuota 1144 tūkst. kubinių metrų geriamojo vandens, apvalytas rekordinis nuotekų kiekis – 3419 tūkst. kubinių metrų. Dabar UAB „Palangos vandenys“ eksploatuoja ir prižiūri 181,6 km įvairaus diametro vandentiekio tinklų. Per 2017-uosius paklota 1,073 km naujų vandentiekio tinklų. 40 proc. geriamojo vandens magistralinių vamzdynų yra senesni nei 35 metai. Vandentiekio tinklų struktūra pagal vamzdynų medžiagas yra nevienoda. Vyrauja ketiniai vamzdžiai, apie 2 proc. vamzdyno iš juodojo metalo, o likusioji dalis – polietileno.
2017-aisiais įvyko 30 avarijų vandentiekio tinkluose. Vamzdynuose nusėdanti geležis, manganas blogina vandens kokybę. Dėl tinklų avaringumo bei keičiantis vandens tekėjimo kryptims, kai kuriais atvejais prastesnės kokybės vanduo pasiekia vartotojus. Paskaičiuotas vidutinis vandens kiekis, paduodamas į vandentiekio tinklus – 3771,9 kubinių metrų per parą, o parduota 3133 kubinių metrų per parą, gamybos procese netenkama 19,9 proc. vandens.
Geriamojo vandens atsitiktiniam mikrobiniam užterštumui pašalinti naudojamasnatrio hipochloritas. Geriamojo vandens kokybė, palyginti su ankstesniais metais, išlieka stabili. Vandens kokybę užtikrina Palangoje ir Šventojoje sėkmingai eksploatuojami geležies ir mangano šalinimo iš vandens įrenginiai. Pasak vadovo, praėjusiais metais išgauta 1696 tūkst. kubinių metrų vandens, 1377 kubiniai metrai paruošti vartoti, o parduota 1144 tūkst. kubinių metrų.
Pasitikti aktyvųjį sezoną – didžiulė atsakomybė
Pasak V.Beržanskio, ne sezono metu įmonei tenka pagaminti 2,5 tūkst. kubinių metrų vandens per parą, kurį suvartoja palangiškiai. Vasarą į Palangą suguža gausybė miesto svečių, poilsiautojų, ženkliai padidėja suvartojamo vandens kiekiai. Darbo dienomis jis siekia 7-8 tūkst.kubinių metrų per parą, o savaitgaliais įmonei tenka atlaikyti didžiausius apkrovimus, mat vandens suvartojimas išauga iki 11 tūkst. kubinių metrų per parą. Taigi sezono metu, savaitgaliais, ypač tuomet, kai vyksta renginiai, apkrovimai padidėja keturis kartus.
Visa vandens ūkio eksploatacija Palangoje yra sąlyginai brangi, nes reikia išlaikyti didesnius nei įprasta pajėgumus, kad būtų atlaikytas vasaros apkrovimus, bendrovė privalo būti pasirengusi viskam. Įmonės vadovas džiaugėsi, kad pastaruosius ketverius metus UAB „Palangos vandenys“ veikia pelningai, yra pajėgi ne tik įsisavinti Europos Sąjungos tam tikriems vandentvarkos projektams skirtas lėšas, bet ir savarankiškai investuoti į infrastruktūros atnaujinimą. Štai pernai į infrastruktūros ir įrenginių atnaujinimą buvo investuota 687,7 tūkst. eurų, tai yra dvigubai daugiau nei 2016-aisiais. Šiemet planuose – 1230 tūkst. eurų investicijos į gyvybiškai svarbius darbus, kurie užtikrintų gero, skanaus ir visiems taip reikalingo vandens tiekimą.
Kaip ir kasmet planuojama didžiausius lėšų srautus nukreipti vandentiekio ( 358,64 tūkst. eurų), taip pat nuotakyno ( 313 tūkst. eur.) sistemų plėtrai bei rekonstrukcijai, vandenvietėms įrengti ir remontuoti (108, 30 eur.), vandens ruošimo (42 tūkst. eurų) bei valymo ( 162 tūkst. eurų) įrenginiams atnaujinti ir remontuoti, įvairiai įrangai įsigyti (130 tūkst. eurų), pastatų ir statinių palaikymui (20 tūkst. eurų). Bus planuojamos investicijos ir vartotojų vandens apskaitai atnaujinti (95 tūkst. eurų).
Gyvybiškai svarbi veikla
Be šios bendrovės negalėtų egzistuoti visas miestas, juk vanduo – gyvybės šaltinis. Jis labai svarbus kiekvienam namų ūkiui. Šiuo metu UAB „Palangos vandenys“ paslaugomis naudojasi13639 abonentai ir vartotojai. Bene svarbiausias įmonės pasiekimas – stabilumas. Vadovas džiaugėsi, kad valstybinės permainos, pinigų kaita nepaveikė bendrovės veiklos efektyvumo. Nuo pat 2009-ųjų metų pavyksta išlaikyti stabilias vandens kainas, kurios yra bene mažiausios regione. „Esame viena iš nedaugelio vandenį tiekiančių bendrovių, kuriai pavyksta išlaikyti nepakitusias kainas, o pernai jos sumažėjo net 10 centų“, – kalbėjo V. Beržanskis. Brangiausiai šalyje už vandenį praėjusiais metais mokėjo Neringos miesto gyventojai (vidutiniškai 3,19 euro be PVM už kubinį metrą). Palanga stabilia ir gerokai žemesne (1,98 euro už kubinį metrą) vandens kaina gerokai lenkia Kretingą (2,66 euro už kubinį metrą), Skuodą (2,55 euro už kubinį metrą), Šilutę (2,38 euro už kubinį metrą). „Svarbiausia tapti nebijančia iššūkių bendrove, nuolat domėtis technikos naujovėmis, nebijoti keistis, tobulėti. Pastaruoju metu visi vandens valymo įrenginiai veikia puikiai, didėja darbų apimtys, auga vartotojų skaičius. „Pagrindiniai objektai – siurblinės yra arba naujos, arba rekonstruotos, atitinka visus šiuolaikius standartus. Praėjusiais metais pavyko rekonstruoti 4-tąją siurblinę prie „Auskos“ poilsio namų. Ji buvo vienintelė sena. Rekonstrukcijai buvo gauta Europos Sąjungos paramos fondų lėšų, tačiau buvo būtinas ir 50 proc. prisidėjimas“, – akcentavo vadovas.
Iššūkių netrūksta
UAB „Palangos vandenys“ direktorius Virgilijus Beržanskis (dešinėje) akcentavo, jog 2017-aisiais bendrovė, tiekdama geriamąjį vandenį ir tvarkydama nuotekų sistemą, gavo 15 645 eurų pelno. Nuotraukoje kartu su miesto Tarybos nariu Tomu Žulkumi. „V.P.“ nuotr.
Anot bendrovės direktoriaus, kiekviena rekonstrukcija, remonto darbai – įmonei yra iššūkis. Reikia sugeneruoti nemažus resursų bei lėšų srautus, o Europiniai fondai pastaruoju metu orientuojasi į mažas gyvenvietes, deja, į šį segmentą Palanga pretenduoti negali. „Stengiamės ūkį atnaujinti savo lėšomis, taip sutaupydami laiko ir resursų administravimo kaštams. Šiuo metu jau pasiruošta Nemirsetos nuotekų tinklų statybai su siurbline. Šie darbai išspręs įsisenėjusias problemas, nebereikės nuolat siurbti nuotekų iš išgriebimo duobių, gyventojams bus daug patogiau. Planuojama, kad prie tinklų prisijungs 25 namai ir padidės vartotojų skaičius“, – kalbėjo V.Beržanskis.
Jau daug metų vanduo Palangoje yra aukščiausios kokybės, o tam užtikrinti reikalinga kasdienė priežiūra, sistemos remontai ir vandentiekio vamzdyno plovimai. Deja, plaunant vamzdyną neretai iš čiaupo gali pasirodyti rudo atspalvio vanduo. Jis sveikatai nėra pavojingas, o spalvą pakeičia geležies nuosėdos. Praplovimų neišvengia nė vienas miestas – jie būtini. Vadovas atviravo, kadUAB „Palangos vandenys“dėl to sulaukia nusiskundimų, tačiau reikėtų suprasti esminį dalyką – šie praplovimai būtini, kad būtų kuo mažiau problemų ateityje.
Nemažai Lietuvos savivaldybių yra taikomos ES sankcijos dėl to, kad netinkamai įgyvendino nuotekų tvarkymo direktyvą, kurioje numatoma, jog daugelis, net mažų gyvenviečių žmonių, privalo naudotis centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema. Tačiau savivaldybėse susiduriama su problema, kad reikalavimai nevykdomi dėl gyventojų abejingumo ir nenoro jungtis į bendrąsias sistemas. Palanga,pasak V. Beržanskio, užsibrėžtus rodiklius įgyvendino, jai sankcijos negresia.
86 daugiabučiuose namuose jau įdiegta nuotolinė vandens apskaitos sistema, tai labai palengvina visą apskaitos sistemą, sumažina pavėluotų rodmenų deklaravimo tikimybę. Ja naudotis patogu ir bendrovei, ir gyventojams.
Teigiamas rezultatas darnoje
Kaip pasakojo direktorius, gamybinės įmonės veikla yra sudėtinga, vadovauti tokio pobūdžio bendrovei reikia turėti labai daug žinių, skaityti, domėtis technikos naujovėmis. Tačiau tai toli gražu dar ne viskas, ko reikia vadovui. Svarbiausia – suburti gerų specialistų komandą, būti diplomatišku, motyvuoti darbuotojus, kad jie ne tik gebėtų, bet ir norėtų dirbti savo darbą. Anot V.Beržanskio, dabar yra susiformavęs geras kolektyvas, jame yra ir ilgametę patirtį sukaupusių darbuotojų, ir jaunų maksimalistų. Visi jie ne tik vykdo vadovybės nurodymus, bet ir patys ieško palankiausių sprendimų, kad palangiškiai gertų švarų, aukščiausios kokybės vandenį. Ilgamečiai kolektyvo nariai turi didžiulį žinių bagažą, patirties, o jauni įneša naują požiūrį. Visų jų darna duoda teigiama rezultatą.
Padėka ilgamečiams darbuotojams
1992 m. įsteigta Lietuvos vandens tiekėjų asociacija. Ji jungia šalies ir užsienio įmones bei fizinius asmenis, kurių veikla susijusi su vandentvarkos ūkiu. Asociacija taip pat yra įsteigusi Vandentvarkos institutą, kuris rengia vandentvarkos ūkio darbuotojus, leidžia leidinį „Vandentvarka“, atlieka tyrimus, užsiima moksline veikla. Kasmet gegužės mėnesį, minint Lietuvos vandentvarkos ūkio darbuotojų profesinę dieną, pagerbiami ilgamečiai vandentvarkos darbuotojai. Asociacijos padėkos ir sidabriniai ženkliukai už ilgametį rūpestį geriamojo vandens kokybe, už triūsą aprūpinant gyvenvietes geriamuoju vandeniu ženkliukais apdovanoti ir UAB „Palangos vandenys“ darbuotojai, dirbantys įmonėje daugiau kaip 25 metus. Įteikdamas mažytį garbės ženklelį, direktorius V. Beržanskis pagarbiai spaudė ranką kiekvienam, kuris net dvidešimt penkerius savo gyvenimo metus pašventė vandentvarkai, rūpinasi, kad palangiškių namus pasiektų aukščiausios kokybės vanduo.
Neleis užsisėdėti ant laurų
Padėkos, pripažinimas ir garbė neleis niekam užsisėdėti ant laurų, nes šie metai taip pat jau suplanuoti, reikės įgyvendinti neatidėliotinus darbus. Iki sezono pradžios labai svarbu praplauti vandentiekio tinklus. Šiemet UAB „Palangos vandenys“ jau atliko vandentiekio rekonstrukcijos darbus Vytauto gatvėje, rengiami dokumentai Šventosios vandenvietės atbulinio osmoso filtrams projektuoti. Jau įpusėjo Maironio gatvės vandentiekio tinklų rekonstrukcija. Miestui būtina magistralinių slėginių nuotekų tinklų rekonstrukcija prie oro uosto. Įsigijus naujas aerotankų maišykles, jomis bus pakeistos senosios. Nauji nuotekų tinklai ir siurblinė numatyti Nemirsetoje, tęsiami tinklų plėtros darbai Miško take.
Įmonei atiduota ir po ketvirtį amžiaus |
|
|