Liepos – rugpjūčio mėnesiais vyksta mokymai, kuriuose dalyvauja savivaldybių socialiniai ir vaiko teisių tarnybos darbuotojai, švietimo ir policijos atstovai. Mokymai rengiami Lietuvos savivaldybių asociacijai įgyvendinant projektą „Vaiko teisių užtikrinimo ir pagalbos vaikui ir jo šeimai stiprinimas Lietuvos savivaldybėse: Ankstyvosios intervencijos modelis“. Projektą iš dalies finansuoja Norvegijos finansiniai mechanizmai.
Projekto tikslas – išsaugoti socialinės rizikos vaikus šeimose ir bendruomenėse ir išvengti institucionalizacijos. Šiam tikslui pasiekti bus sukurtas efektyvus ir novatoriškas ankstyvosios intervencijos modelis, padidinta savivaldybių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kompetencija, sustiprintas socialinį tinklas ir vietinė partnerystė vietos lygmeniu, o taip pat Lietuvos ir Norvegijos institucinis bendradarbiavimas. Sukurtas ankstyvosios intervencijos modelis bus išbandytas penkiose pilotinėse savivaldybėse: Kauno ir Alytaus miestų, Alytaus ir Telšių rajonų ir Elektrėnų savivaldybėse.
Kaip pabrėžia projekto ekspertė Odeta Intė, skirtingai nuo Estijos ir Norvegijos, Lietuvoje nėra vieningo sutarimo, kas yra vaiko gerovė, nėra bendradarbiavimo tarp institucijų, kurių uždavinys padėti problemų turintiems vaikams ir jų šeimai.
Kita problema – pagalbos vaikai ir jo šeimai programų nebuvimas. Estai, pasinaudodami ES parama, įsigijo pasaulyje puikiai pasitvirtinusių programų. Programos moksliškai patikrintos ir pagrįstos. Po poros metų programos naudojimo estai vertina, koks tos programos efektyvumas jų šalyje. Lietuvoje gi net kuriant naujas programas naudojami tik kitų šalių patirties epizodai, dėl ko programa neatneša lauktų rezultatų. Tad, ekspertės nuomone, būtų teisingas sprendimas ir Lietuvai įsigyti pasaulyje pasitvirtinusias programas, skiriant tam dalį ES paramos lėšų.
O. Intės teigimu, Lietuva nuo Estijos skiriasi ir tuo, kad mūsų šalyje užsižaista skaičiais ir visas dėmesys sukoncertuojamas tik į juos, nekreipiant dėmesio į kokybę. Estijoje ir Norvegijoje – priešingai. Ten visas dėmesys sukoncertuotas į kokybę.
Kalbant apie ankstyvąją intervenciją, pagalbą problemų turinčiam vaikui ir jo šeimai, dažnai pažymima, kad tam nesukurta teisinė bazė. „Mes turime labai puikiai sudėliotus teisinius dalykus, daugybę gražiai surašytų strategijų, bet mes skiriamės nuo estų tuo, kad mums nėra sudėtinga rašyti strategijas, bet sunku jas įgyvendinti. Tiek norvegai, tiek estai, ką parašo, tą ir įgyvendina. Mums didžiausias iššūkis – priimtų teisės aktų įgyvendinimas, – Lietuvoje esančią padėtį ir lygindama ją su Estija apibūdina ekspertė O. Intė.
Įgyvendinant projektą mokymams skiriama 180 dienų ir apmokant 456 specialistų. Taip pat planuojama surengti 2 seminarus regionuose Lietuvos savivaldybių politikams ir vadovams.
Startavęs balandžio 5 d. projektas baigiamas spalio 31 d. Paskutinis projekto renginys – rezultatų apibendrinimas ir pristatymas konferencijoje, į kurią planuojama pakviesti 125 dalyvius.
Daugiau informacijos apie projektą suteiks LSA patarėja ir projekto vadovė Audronė Vareikytė, tel.:(+3705) 279 1353;el.p.: audrone.vareikyte@lsa.lt.