Atsvara „juodojo penktadienio“ psichozei – „Nepirk nieko“ diena

Organizatorių archyvo nuotr., Aurimas
Organizatorių archyvo nuotr.

Kartu su didėjančiu vartojimu, auga ir ilgalaikės pasekmės gamtai: pradedant gamtos išteklių eikvojimu gamybos ir transportavimo procese, padidėjusia oro tarša, pakuočių atliekomis ir baigiant masiškai išmetamais nebenaudojamais daiktais.

  • Kasmet vienas LT gyventojas įsigyja 9,7 KG drabužių ir namų tekstilės  (be avalinės), iš kurių  surenkama  tik 0,8 kg, kitos keliauja į neperdirbamas mišrias atliekas[1]
  • Vidutiniškai žmogus įsigyja 60 % daugiau drabužių nei prieš 15 metų ir dėvi juos perpus trumpiau.
  • kasmet maždaug vienas trečdalis viso pagaminto maisto, t.y. 1,3 mlrd. tonų supūva
  • Amazonės miškų naikinimas pasiekė 17 proc. jo visų ploto[2], o apytikriais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skaičiavimais, kasmet dėl užteršto oro poveikio sveikatai miršta apie 7 mln. žmonių.
  • Lietuvoje jau antrus metus iš eilės konstatuojame hidrologinę sausrą, o 5 iš paskutinių 6 metų buvo karščiausi nuo matavimo pradžios.
  • Daugiau nei ¾ pasaulio žuvų išteklių yra išgaudytos, O Blatijos jūroje menkių žvejyba nuo 2020-01-01 visiškai uždrausta
  • Per 50 paskutinių metų žmonės išnaikino daugiau nei 60 proc. Gyvūnų[3]
  • Ir taip galėtume tęsti apie karščio bangas, nesibaigainčius gaisrus, ledo tirpimą, vandenynų rugštėjimą, sausras…..

Ir visa tai, dėl neatsakingos žmogaus veiklos.

Štai 2018 m.„Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, jog tik 8 proc. šalies gyventojų iš anksto numato biudžetą kalėdinėms dovanoms ir stengiasi jo laikytis. Daiktų šventiniu laikotarpiu yra įsigyjami neapgalvotai.

Taigi kaip atsakas šiam beatodairiškam Žemės išteklių eikvojimui ir taršos didinimui, pradėta minėti  „Nieko nepirksiu diena“ („Buy Nothing Day“).

Pirmosios visuomeninės akcijos buvo surengtos prieš beveik tris dešimtmečius Kanadoje ir per šį laiką išsiplėtė iki daugiau nei 65 šalių. Įvairaus pobūdžio iniciatyvos ir protesto akcijos organizuojamos prekybos centruose, miesto aikštėse, gatvėse. Yra buvę ir pasipriešinimo atvejų, pavyzdžiui 2000 m. beveik visos didžiosios JAV žiniasklaidos priemonės (išskyrus vieną) atsisakė transliuoti „Nieko nepirksiu dienos“ reklamą.

Asociacija „Litdea“ ir Žali.LT „Nieko nepirksiu dieną“ siūlo kaip žingsnelį sąmoningo vartojimo link. Tai iššūkis atsispirti prekybininkų akcijoms net ir Covid 19 akivaizdoje, o kartu ir proga pamąstyti apie savo kasdieninius pasirinkimus, konkrečius vartojimo įpročius. Šią dieną geros valios žmones ir organizacijas kviečiame atlikti bent vieną savo vartojimą apribojantį žingsnį. Štai keletas idėjų:

-Šį savaitgalį apsieit be pirkimo internetu ar parduotuvėje, o vietoje to su vaikais ar vienam nueiti į mišką ir prisirinkus gėrybių pasidaryti Advento vainiką

  • pradėti dieną užsikaičiant tik tiek vandens, kiek sunaudosit kavai/arbatai
  • per pertraukėlę išjungti monitorių ar apšvietimą
  • pabūti vieną dieną vegetaru
  • praturtinti savo laiką stalo žaidimu, rankdarbiais ar kitu kūrybą išlaisvinančia veikla.

-

[1] TEXTALE, 2020 m. rugpjūtis* Tarptautinio projekto “Žiedinė Šiaurės-Baltijos šalių dėvėtos tekstilės sistema” tyrimo duomenys.

[2] Final Document of the Synod on the Amazon2020 Feb

[3] WWF Living Planet Report 2020

nepirk nieko išpardavimai juodasis penktadienis atsakingas vartojimas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.