Vėluojantis prekių pristatymas, pasiūlymo neatitikęs pirkinys, kartu su pinigais mistiškai dingęs pardavėjas – pirkdami internetu negalite pilnai apsisaugoti nuo tokių situacijų. Tačiau planuodami šventinius pirkinius iš anksto ir vadovaudamiesi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) patarimais, šią riziką galite gerokai sumažinti.
Įvertinkite prekės pristatymo sąlygas
Dovanų sūnui užsakytas mobilusis telefonas keliavo daugiau nei pusantro mėnesio, nors pardavėjo tinklalapyje žadėtas pristatymas per 1–2 darbo dienas. Tokia „dovana“ sūnaus tikrai nepradžiugino, o tėčiui teko kreiptis pagalbos į VVTAT. Apmaudžių situacijų galite išvengti, jei pirkdami prekes konkrečiai progai, susisieksite su pardavėju ir pasitarsite dėl Jums svarbaus pristatymo termino. Vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, prekės pirkėjui turi būti pristatytos ne vėliau kaip per 30 dienų, nebent pirkėjas ir pardavėjas susitaria kitaip. Įsigyjant prekę iš užsienio gali būti taikomi kiti terminai, tad įvertinkite, kokią informaciją apie pristatymo sąlygas nurodo pardavėjas. Atsižvelkite ir į tai, jog šventiniu laikotarpiu užsakymų skaičius gerokai padidėja, todėl prekių pristatymas gali užtrukti. Prekių siuntimas iš užsienio, atsižvelgiant į prekės vertę bei pardavėjo šalį (ypatingai iš JAV, Kinijos ir kt.), gali būti apmokestintas muito mokesčiais, todėl prieš pirkdami brangesnius pirkinius, pasidomėkite apie galimą apmokestinimą.
Patikrinkite, ar internetinė parduotuvė patikima
„Facebook“ paskyroje suknelę nusipirkusi vartotoja negavo nei suknelės, nei sumokėtų pinigų. Siekdama susisiekti su pardavėju, vartotoja aptiko, kad šis nenurodo jokių savo rekvizitų. Nustatyti tokį pardavėją gali būti labai sudėtinga, todėl primename, kad visos internetinės parduotuvės (net ir veikiančios socialiniuose tinkuose) privalo nurodyti buveinės adresą, telefono numerį bei el. pašto adresą. Jei šie duomenys nėra pateikti tinklalapyje ar socialinio tinklo paskyroje, o susisiekimui pateikiama tik kreipimosi forma interneto svetainėje – tokiu pardavėju geriau nepasitikėti. Perkate šioje internetinėje parduotuvėje pirmą kartą? Atkreipkite dėmesį į tinklalapyje vartojamos kalbos rišlumą, gramatines klaidas. Taip pat atkreipkite dėmesį į internetinės parduotuvės adreso (domeno) pavadinimą. Į įvairių garsių prekės ženklų pavadinimus panašūs domenai (pavyzdžiui, naike.com, aple.com ir pan.) iš tiesų gali slėpti „phishing“ (duomenų vagysčių) svetainę.
Palyginkite prekių kainas kitose internetinėse parduotuvėse
Pastebėjote itin didelę nuolaidą? O galbūt šalia tiksi laikrodukas, įspėjantis apie greitai pasibaigsiančią akciją? Kuo patrauklesnės sąlygos, tuo didesnis turėtų būti Jūsų budrumas. Prieš pirkdami dideles nuolaidas siūlančioje internetinėje parduotuvėje, palyginkite panašių prekių aprašymą ir kainą kitose internetinėse ar mažmeninės prekybos parduotuvėse.
Patikrinkite kitų pirkėjų atsiliepimus
Kitų pirkėjų atsiliepimai dažnai yra puikus informacijos šaltinis, padėsiantis apsispręsti pirkti iš konkrečios internetinės parduotuvės, ar susilaikyti. Atsiliepimus rekomenduojame tikrinti ne internetinės parduotuvės tinklalapyje ar socialinio tinklo paskyroje (paprastai fiktyvių parduotuvių atsiliepimai yra itin geri), o specialiose skundų ir atsiliepimų svetainėse.
Saugokite savo mokėjimo kortelės duomenis
Prieš suvesdami mokėjimo kortelės informaciją, įsitikinkite, kad internetinė parduotuvė yra saugi – ieškokite spynos simbolio internetinės parduotuvės tinklalapio adreso pradžioje. Jei pardavėjas suteikia galimybę pinigus sumokėti atsiimant prekes, geriau rinktis šį atsiskaitymo būdą. Taip pat, jei yra galimybė, saugiau naudoti kreditinę kortelę ar rinktis mokėjimo tarpininkų paslaugas.
Atkreipkite dėmesį, kur registruotas pardavėjas
Užsienio internetinėje parduotuvėje įsigyta rankinė pasirodė esanti klastotė, o ES pardavėjas, kaip kad tikėjosi vartotoja, iš tiesų registruotas Kinijoje. Tokių atvejų VVTAT praktikoje pasitaiko neretai, tad būkite atidūs rinkdamiesi prekes iš ne ES įsisteigusių pardavėjų. Apginti vartotojų teises, kai pardavėjas registruotas ne ES (dažniausiai – Kinijoje arba JAV), yra labai sudėtinga. Primename, kad VVTAT nagrinėja vartojimo ginčus, kai vartotojas ir pardavėjas yra įsisteigę Lietuvoje, o Europos vartotojų centras (www.ecc.lt) tarpininkauja sprendžiant problemas, kai pardavėjas registruotas kitoje ES šalyje, Norvegijoje, Islandijoje ar Jungtinėje Karalystėje. Jei pardavėjas veikia kitoje, nei nurodyta, šalyje – vartotojas turi teisę kreiptis į vartotojų teises ginantį pasaulinį tinklą (http://www.econsumer.gov/).
